Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Senove dvelkiantys namai kelia praėjusių dienų ilgesį

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2006-11-14

Baubliuose gyvenanti Jadvyga Mačernienė negali pasakyti, kada statytas namas, kuriame ji gyvena. Pasak jos, namui gali būti du šimtai, o gal - ir daugiau metų. Šiame name pasaulį yra išvydęs ne vienas vaikas, ir ne vienas senolis iš šių namų buvo palydėtas į paskutinę kelionę.

Jadvyga Mačernienė skrynioje saugo dar mamos austus lininius audinius.

Namas, kuris nuo laiko pajuodęs ir, atrodo, nuo menkiausio vėjo subyrės, J.Mačernienei - labai mielas ir savas.

Šis namas - jos vyro Igno tėviškė.

- Turiu net dokumentus, kad namo negalima griauti,- sakė pašnekovė.

Ji yra išsaugojusi ir senų daiktų. Nežinia, kada ir kieno pagamintoje senoje medinėje skrynioje J.Mačernienė laiko dar mamos austus lininius rankšluosčius, mezginiais papuoštas paklodes. Išlikęs ir lininio audinio rulonas, iš kurio buvo siuvamos suknelės. Pasak pašnekovės, suknelėms lininis audinys buvo dažomas įvairiomis spalvomis – žalia, mėlyna, raudona. Skrynioje guli ir keli metrai vilnonio audinio, iš kurio buvo siuvami šiltesni rūbai.

Tarp kitų daiktų yra ir pirktinė balta staltiesė. Ji - ypač brangi. Ši staltiesė buvo dengiama ant stalo per šventes, laukiant kalėdotojų, ją ant lentų tiesdavo išlydint žmogų ir į paskutinę kelionę.

- Kai man liūdna, aš atsiveriu skrynią, ir taip gera, ramu pasidaro,- sakė moteris.

J.Mačernienės namas pastatytas maždaug prieš 200-250 metų.

Sename name yra kambarys, kurį J.Mačernienė kamara vadina. Senais laikais čia miegodavo samdinė. Vėliau buvo kraunamos malkos. Dabar čia – tikras muziejus, nors pati moteris jokiame muziejuje nėra buvusi.

Kamaroje paklotos dvi lovos, sienas puošia šventųjų paveikslai, ant stalo - buvusios tėvo maldaknygės. Ne visur galima įžvelgti knygų leidimo metus, tačiau viena jų išleista 1904 metais Tilžėje. Ant stalo stovi ir neįprastas kryžius su pavaizduotomis kaukolėmis. Pasak pašnekovės, seniau buvo daug tokių kryžių.

Išlikę ir senovinių pagalvių užvalkalai, kuriuos pati papuošė mezginiais.

Moteris sako, jog ji čia užsuka parymoti ir pasimelsti.

Name yra išlikęs ir “kaminas“. Šioje nedidelėje patalpoje su krosnim buvo verdamas ėdalas kiaulėms.

Kartais pasidairyti po seną namą ir pasižiūrėti jos išsaugotų daiktų ateina moksleiviai. Tada moteris su malonumu jiems atveria savo skrynią ir dalinasi jaunystės prisiminimais.

Kam šie senoviniai daiktai J.Mačernienei reikalingi, ji ir pati negali pasakyti. Tiesiog jaučia poreikį juos išsaugoti. Retsykiais iškelia audinius pravėdinti. Kiekvieną kartą juos palietus užplūsta šilti prisiminimai ir praėjusių dienų ilgesys. Jaunesni aplinkiniai žmonės, žinodami jos meilę seniems daiktams, kartais jai padovanoja kokį šventojo paveikslą. Jie žino, kad J.Mačernienė jam ras deramą vietą.

Kartais kokiu senu daiktu susidomi anūkas Vilmantas, ir moteris be gailesčio patikusį daiktą jam padovanoja.

J.Mačernienė yra baigusi dvi klases. Tarybiniais laikais „Jaunosios gvardijos” kolūkyje girdė veršelius. Visada mėgo skaityti knygas, dar ir šiandien su malonumu deklamuoja vaikystėje išmoktą ilgiausią eilėraštį.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas