Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Jei iš arčiau norėtume susipažinti su Kretingos menininkų - skulptoriaus Gedimino ir keramikės Rasos Staškauskų - darbais, visų pirma turėtume apsilankyti Tūbausių bažnyčioje. Čia kurdamas šių maldos namų interjerą, Gediminas iš bronzos išliejo tabernakulį ir krikštyklą, iš medžio išskaptavo porą skulptūrų ir tris reljefus, Rasa nužiedė dvi keramikines vazas.

Rasa ir Gediminas Staškauskai teigė, jog jų sėkmingos kūrybinės veiklos pagrindas yra darni šeima. Nuotraukoje su vaikais - dukra Monika ir sūnumi Jonu.

Šių jaunų menininkų darbai geriau žinomi užsienyje negu Lietuvoje. Gedimino monumentalioji skulptūra eksponuojama Vokietijos ir Austrijos, Olandijos ir Danijos galerijose. Vienas darbų puošia pastarosios šalies Silkeborgo miesto centrą. Buxheimo (Vokietija) mieste įvykusioje parodoje tema “Akimirksnis”, kurioje savo darbus eksponavo skulptoriai iš įvairiausių Europos šalių, sutuoktiniai ketvirtąjį kartą dalyvavo kartu. Šiuo metu keletas Rasos darbų eksponuojami neseniai Klaipėdos senamiestyje duris atvėrusioje Žemaitijos dailininkų sąjungos galerijoje.

Rasos ir Gedimino Staškauskų kūrybinę integraciją į užsienio šalių meno erdvę nulėmė ne tik vyro kūrybinės studijos Miunchene, kur profesinių žinių sėmėsi pas vieną garsiausių Vokietijos skulptorių, bet ir ten gyvenančių žmonių stiprus domėjimasis menais. “Imponuoja tai,- sakė Gediminas,- jog tų šalių kultūros politikoje menams skiriama ypatinga vieta. Į meną, kuris stiprina tautinius idealus, žmonių požiūris nėra vartotojiškas. Jie supranta, jog tai jų krašto lobynas, kurį reikia saugoti. Menas ne vienam suteikia minčių ir idėjų, kurių pasisėmę žmonės tampa geresni, lengviau neša kasdienybės rūbą. Deja, mūsuose tokia pagarba menui - reta išimtis”.

Skulptorius prisipažino, jog pažintys ir bendravimas su užsienio menininkais jį skatina kurti bendrus projektus, kurie padėtų į gimtąjį miestą atvežti kuo įvairesnių užsienio autorių darbų. Kretingoje ypač palanki terpė parodų, meno simpoziumų organizavimui. “Kuriantis žmogus negali užsidaryti vienas. Norint kažką daugiau nuveikti, reikia daugiau ir daryti”,- sakė Kretingoje gimęs, užaugęs ir niekur kitur - tik čia - norintis gyventi ir kurti menininkas.

Paprašytas papasakoti apie kūrybinio kelio pradžią, Gediminas prasitarė, jog nuo mažens domėjęsis daile, muzika, lankęs mokykloje dailės būrelį, muzikavęs Meno mokykloje. Šviesaus atminimo mama buvusi meniškos sielos, gal iš jos visa tai paveldėjęs - samprotavo menininkas. Būdamas 16 metų Gediminas padarė savo pirmąjį darbą. Prieš trylika metų tautodailininko Raimundo Puškoriaus paskatintas, dalyvavo kuriant Žalgirio mūšio memorialą Babtuose.

Monumentalioji Gedimino Staškausko skulptūra labiau žinoma užsienyje negu Lietuvoje.

“Be savo darbo neįsivaizduoju gyvenimo,- atvirai kalbėjo Gediminas, per metus sukuriantis po kelias dideles skulptūras.- Gamta mano mintims - didžiausia įkvėpėja. Kai patirti įspūdžiai susikoncentruoja, pradedu ruošti liejinius, lipdau tai, ką vėliau žadu perkelti į metalą, medį, akmenį. Labiausiai patinka lietuviškas, laukuose rastas akmuo - čia kilęs, čia užaugęs. Medis - vėlgi lietuviškas ąžuolas - daug matęs, daug patyręs”. Menininkas sakėsi, jog ne medžiaga jam svarbiausia, o pati mintis. Intuicija jam pakuždanti, ką pasirinkti jos įprasminimui - bronzą, ąžuolą ar granitą. Paklaustas, ką laikytų savo mokytojais, Gediminas atsakė, jog jį domina įvairių šalių skulptorių darbai, bet didžiausias švyturys, kurio darbuose randąs neišsemiamų potyrių - tai pasaulinio garso mūsų kraštietis Antanas Mončys. Muziejaus direktorės Loretos Turauskaitės ne kartą ragintas surengti A.Mončio muziejuje savo darbų personalinę parodą, Gediminas sakė, jog tam dar neatėjęs laikas. Pasirodyti šio muziejaus erdvėje jam reikia ne tik nemažai darbų, bet ir ypatingo dvasinio pasiruošimo. Bet skulptorius tikino, jog tas laikas greitai ateisiąs. O štai dukrelė Monika, praėjusiais metais dalyvavusi tarptautiniame A.Mončio vardo vaikų ir jaunimo kūrybinių darbų konkurse, tapo jo laureate. Sutuoktiniai džiaugiasi savo vaikų - sūnaus Jono ir dukros Monikos - pasiekimais. Anot tėvų, ir vienas, ir kitas gabūs menams: Jonas mokosi muzikos, Monika - keramikos ir tapybos.

Paklausti, kaip gyvenimas suvedė du kuriančius žmones ir kaip jiems sekasi drauge, dvylika metų kartu gyvenantys Gediminas ir Rasa sakėsi, jog be visaapimančios meilės ir pagarbos vienas kitam jie dar turį tvirtą jungiamąją grandį - bendrus interesus, panašų požiūrį į gyvenimą.

Anot Rasos, užsiimti keramika ją paskatino vyras. Išbandžiusi ne vieną techniką, moteris atrado šamotą, kuris pavergė menininkę savo nenuspėjama raiška. “Kai pradedi lipdyti vieną prie kito molio gabalėlius, atrodo, kad kažkas vedžioja tavo rankas,- sakė keramikė.- Į degimo krosnį įdėjęs vienokius darbus, išimi jau kitokius”. Kūrybinės patirties besisemianti Olandijoje ir Danijoje, menininkė teigė, jog šamoto technika ją žavi organinėmis, gamtos pasaulį primenančiomis formomis, spalvų gama. Paklausta, kokį moters pasaulį savo darbais kuria, Rasa atsakė, jog plastišką ir lengvą, pilną polėkio ir skrydžio. Molio ir ugnies jungtyje - gyvenimo ir dvasios harmonija.

Menininkai teigė, jog jiems kurti nėra sunku, nes vienas kitam esą ne tik patarėjai, bet ir pirmieji kritikai. O kritika, anot sutuoktinių, kaip žinia, yra varomoji jėga.

Gediminas ir Rasa Staškauskai save vadina laisvais menininkais. Kurdami savo regėjimų ir vizijų pasaulį, jie sakėsi šalia turintys patį svarbiausią, ko galėtų palinkėti kiekvienam mūsų,- gražią ir darnią šeimą. “Šeima taip pat yra kūryba,- sakė Gediminas ir Rasa.- Tad tenka pripažinti, jog šiame pasaulyje kiekvienas esame kūrėjas”.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas