Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Šią vasarą suėjo 85-eri metai, kai Kretingos rajone, Mončių kaime, gimė pasaulinio garso skulptorius Antanas Mončys (1921-1993 m.). Karo metais nublokštas toli nuo Lietuvos, skulptorius sugebėjo išsaugoti Tėvynės meilę, gimtąją žemaičių tarmę ir visa tai perduoti savo vaikams. Didžiausias jo troškimas buvo Tėvynėje surasti namus savo darbams ir pačiam suvisam grįžti į ją. Menininko norams buvo lemta išsipildyti - prieš aštuonerius metus Palangoje duris atvėrė A.Mončio vardu pavadintas muziejus, pats menininkas amžino poilsio atgulė Grūšlaukės kapinaitėse.

A.Mončio muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė ir tarptautinio meno festivalio “A.Mončio dienos” dalyviai - menininkai Juozas Valiušaitis ir Aleksandras Durdovskis.

Kaip pasakojo muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė, visi šių metų muziejuje vykę renginiai buvo skirti skulptoriaus 85-osioms gimimo metinėms paminėti.

“Vienas svarbiausių įvykių plačioje renginių galerijoje buvo A.Mončio darbų paroda Danijoje,- sakė L.Turauskaitė.- Atskiro paminėjimo nedarėme sąmoningai, pasirinkome ramesnę renginių formą, nes prieš 13 metų, rudenį, rugsėjo 17 d., iš Paryžiaus buvo pargabenti ir perlaidoti menininko palaikai”.

Rugsėjo pabaigoje muziejus 4-ąjį kartą organizavo tradiciniu tapusį tarptautinį meno festivalį “A.Mončio dienos”. Jo metu muziejaus erdvėse buvo eksponuojami darbai tų autorių, kurie yra turėję nors kokį ryšį su skulptoriumi.

Pirmąją festivalio dieną buvo atidaryta Vilniaus Dailės akademijos prorektoriaus, tapytojo Arvydo Šaltenio tapybos darbų paroda “Prisiminimai”. Šis menininkas pažinojo A.Mončį, buvo aplankęs jį Paryžiuje.

Antrąją festivalio dieną savo projektą pristatė fotomenininkas Juozas Valiušaitis ir kino režisierius iš Ukrainos Aleksandras Durdovskis. “Prasminga, jog A.Mončio paminėjimo kontekste galima prisiminti Žemaitijos “akmenorių” Vilių Orvidą,- sakė J.Valiušaitis.- Abu skulptoriai - ir A.Mončys, ir V.Orvidas - tarsi sulaužę laiko sąvoką, susišaukia savo kūrybos stilistika ir filosofija. A.Mončys žinojo apie V.Orvidą, rodė jo asmenybei ir darbams ypatingą dėmesį ir pagarbą”.

Renginio metu buvo parodyti A.Durdovskio du filmai V.Orvido ir M.K.Čiurliono temomis bei pristatyti J.Valiušaičio fotografiniai apmąstymai apie V.Orvidą “Gyvenimas Apvaizdos vyzdy. Šventoji keliauninkė”.

Šią vasarą Palangoje su šeima viešėjo A.Mončio sūnus Jean-Christophe Mončys. “Pajūrio naujienoms” J.Ch.Mončys sakė, jog jam brangi tėvo žemė ir kaskart malonu čia lankytis. “Atsigauna širdis būnant čia,- sakė ponas Jean-Christophe.- Mano kelionės tikslas - ne tik aplankyti plačią tėvelio giminę, bet ir pasidomėti muziejaus veikla. Patyriau, jog muziejus atlieka reikiamą misiją. Tai, mano manymu, pats gražiausias muziejus Lietuvoje. Elegantiška jo erdvė primena tėvelio dirbtuvę Paryžiuje. Čia ypatinga, dvasinę šilumą skleidžianti aura. Tai nėra vien mano, kaip sūnaus, nuomonė. Muziejų yra aplankęs ne vienas užsienio menotyrininkas, ir jų atsiliepimai - kuo geriausi. Norisi, kad muziejus būtų gyvesnis, kuo dažniau čia būtų galima rengti Europos skulptorių bienales. Tai būtų tėvelio kūrybinės veiklos tęstinumas”.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas