Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje per dvejus metus restauruota daugiau kaip pusė Didžiojo altoriaus. „Pirmąkart Lietuvoje atradome tokį savitą dekoravimo būdą: dažytų medinių kolonų ir skulptūrų reljefas imituoja marmurą, kuris puoštas auksu ir sidabru. Neabejojame, jog prieš keturis šimtmečius Didįjį altorių kūrė profesionalių drožėjų ir dažytojų komanda“, - tvirtino darbams vadovaujantis restauratorius – auksuotojas Stanislovas Stanionis.

Kretingos bažnyčios Didįjį altorių restauruoja ilgametę kultūros paveldo vertybių atkūrimo patirtį turintis restauratorius–auksuotojas iš Vilniaus Stanislovas Stanionis. Pasak S.Stanionio, pirmąkart Lietuvoje Kretingos bažnyčioje aptiktas originalus senųjų meistrų naudotas medinių skulptūrų dekoravimo būdas: dažant tempera, imituoti marmurą.

Kad nesudarkytų senųjų meistrų darbo, paslėpto po 6 vėlesniais dažų sluoksniais, specialistai šiuos sluoksnius itin kruopščiai, lyg ikoną, gremžia specialiais peiliais. Marmuras, pasak S.Stanionio, nuo antikos laikų buvo prabangos dalykas: „Įsivaizduokit, kiek būtų kainavę atgabenti akmenį iš Italijos. O čia fenomenalaus talento meistrai medį aliejiniais dažais išdažė tarsi marmurą. Drožėjų darbas – labai kruopštus, net po keliais dažų sluoksniais, kurie suniveliavo formas, yra išlikę skulptūrų štrichai“, - kalbėjo restauratorius.

„St. Stanionio restauravimo ateljė“ iš Vilniaus laimėjo konkursą atlikti Didžiojo altoriaus restauravimo darbus. Prie šio objekto pakaitomis dirba septynių restauratorių komanda. Lietuvos kultūros paveldo departamentas Didžiojo altoriaus atkūrimo darbams etapais skyrė 450 tūkst. Lt. Meistrai bažnyčioje dirbs ligi šalčių, po to jie persikels į dirbtuves Vilniuje. Ten per žiemą restauratoriai atkurs vienuolika medinių žmogaus dydžio skulptūrų. Kai jas pavasarį atgabens ir sumontuos bažnyčioje, manoma, jog bus atlikti sudėtingiausi restauravimo darbai.

Iš viso Didįjį altorių, S.Stanionio žodžiais, puošė net 23 skulptūros. Jos išlikusios iš bažnyčios statybos pradžios – XVII a. 8-ojo dešimtmečio. Skulptūros buvo dažytos tempera, o atskiros detalės - diržas, rūbų klostės – puoštos auksu ir sidabru.

Tik trys iš jų – Marijos ir dviejų archangelų jai iš šonų - yra vėlesnės – XIX a. ir pagamintos iš gipso.

Jas restauratoriai išvalys, atkurs nuotrupas, tačiau neperdažys. Kai kurios skulptūros apdegusios per gaisrą. Apdegusių detalių meistrai irgi neatkurs. Tuo siekiama palikti kuo daugiau istorinio autentiškumo.

Aukščiausioje ir garbingiausioje Didžiojo altoriaus vietoje, viršum Mergelės Marijos su angelais, ant baldakimo, stovėjo Dovydo skulptūra. „Skulptūras identifikuojame pagal atributus, tarkim, Dovydas mene vaizduojamas su arfa. Kitos skulptūros – su karūnomis, karių šalmais ir vaizduoja Romos kareivius bei karalius“, - kalbėjo restauratorius.

Kolonų kapiteliai yra originalių formų, jų detalės išdrožtos labai meniškai ir neatsikartoja. Stengdamasis autentiškai atkurti figūras, restauratorius prie jų sugaišta keletą dienų. Šios kapitelio figūros veido pusę restauratorius S.Stanionis gremžė tris dienas.

Pats altorius, kurio aukštis 16 m (jis prilygsta IV aukštų namui, - aut. pastaba) yra padalintas į du tarpsnius. Vieną tarpsnį sudaro kolonos bazė, pati kolona ir dekoratyvus jos viršus – kapitelis. Visas altorius primena dviejų aukštų kolonas: ant stambesniųjų pastatytos lengvesnės kolonos. Abu tarpsnius, laipiodami pastoliais žemyn – aukštyn, restauratoriai atkuria vienu metu.

Įdomiausi Kretingos bažnyčioje, pasak S.Stanionio, yra kapiteliai. „Jų forma neturi analogo. Nerasi ant jų tokių pačių drožinių, visos trys jų pusės yra skirtingos formos. Skulptūrų bruožai ir štrichai išdrožinėti labai kruopščiai. Vieną skulptūros veido pusę teko gremžti tris dienas“, - senųjų meistrų išmone stebėjosi restauratorius, rodydamas restauruojamą kapitelio detalę.

Kolonos yra pagamintos iš tvirto medžio – pušies, o kapiteliams drožinėti meistrai pasirinko minkštą medį – liepą. Dabar bazės ir kapiteliai yra ruošiami auksuoti ir sidabruoti. Ant grunto yra dedamas geltonos spalvos pospalvis, kuris nulakuojamas. Po to bus klijuojamos aukso ir sidabro plokštės. Jas meistrai atsiveža iš Vokietijos.

Paveldo atkūrimo darbus jau septyniolika metų dirbantis S.Stanionis prisipažino, jog restauruoti tokį stambų objektą, kaip Didysis Kretingos bažnyčios altorius, jam dar neteko. Dabar jo bendrovės žmonės dar restauruoja Pievėnų (Mažeikių r.) bažnyčios altorių. Jų rankos atkūrė Varnių (Telšių r.) katedros Didįjį altorių bei vargonus, Upynos (Šilalės r.) Didįjį bei šoninius altorius ir kt.

Kada restauratoriai užbaigs Didžiojo altoriaus darbus, S.Stanionis nelinkęs prognozuoti. „Viskas priklausys nuo to, kiek pinigų vėl skirs Kultūros paveldo departamentas. Departamento taryba, vadovaujama Dalios Krūminienės, kontroliuoja ir įvertina etapais mūsų atliktą darbą “, - tvirtino pašnekovas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas