|
Reikia mokėti laiku “nuleisti garą”
Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyriaus dėstytoja Irena Lapinskaitė visada besišypsanti. “Pajūrio naujienų” skaitytojai ją pažįsta iš šmaikščių karikatūrų.
- Turiu daug atsipalaidavimo būdų. Vienas iš jų – dirbti sode. Dirbdama sode jaučiu malonumą. Stengiuosi paliesti kiekvieną žemės lopinėlį. Todėl nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens sode žydi gėlės. Dabar džiaugiuosi pražydusia rudbekija. Mėgstu ir vandenį. Jis atgaivina. Tačiau manau, kad maudymasis turi būti ne dėl reklamos, o poreikis. Renkuosi tai, kas man artima “dūšiai”. Jei sveika siela - sveikas ir kūnas. Atsipalaiduoju ir piešdama. Kartais kokį ketureilį sukuriu. Manau, kad žmogus turi rūpintis savimi. Pasitaiko, kad moterys save pamiršta – vakare neberanda noro ir laiko net nusiprausti. Nereikia bijoti ir numetus šlepetes basomis palakstyti. Dabar negalvodami medieną keičiame plastiku, o natūralaus lino, vilnos rūbus – sintetiniais. Bet juk mieliau - natūralūs audiniai. - Kas, Jūsų manymu, padeda mažiau sirgti ir ilgai išlikti sveikai bei energingai? - Svarbu ir maistas. Reikia žiūrėti, ką valgai. Perkame vynuoges, įvairius citrusinius vaisius, nežinodami, kokiais chemikalais jie apdoroti. Manau, kad pačių išauginti obuoliai, kriaušės gerokai mažiau paliesti chemijos. O kaip gardu žiemą gerti pačių surinktų žolelių arbatą. Trys keturios sudžiovintos žemuogės, lapelis, - ir kambarys pakvimpa vasara. Tai geriau už pirktinę arbatą ar kavą. Manau, kad nereikia laikytis jokių dietų. Tačiau niekada nereikia persivalgyti. Blogas įprotis nuolat kažką kramtyti. Kam skrandį apkrauti papildomu darbu? Reikia jausti savo organizmą ir mokėti į jį įsiklausyti. Jei lūžinėja nagai, vadinasi, trūksta kalcio, ir reikia valgyti daugiau pieno produktų. Daug kas priklauso nuo genetinių dalykų. Tačiau ir čia kai ką galima padaryti savo naudai. Jei silpnesnės akys, galima jas treniruoti, valgyti daugiau morkų, mėlynių. - Kaip mama gydydavo, kai sunegaluodavote vaikystėje? - Augome dviese su broliu. Buvome gamtos vaikai – mėgome lakstyti po laukus ir pievas. Nebuvome sirgaliai. Sunegalavusius mama gydydavo aviečių arbata, ramunėlėmis, apyniais, kmynais. Pastarieji buvo ypač vertinami. Pilnos pakrūmės buvo priaugusios įvairiausių augalų. Mama žinojo, kokia žolelė nuo kokių ligų gelbsti. Pamenu vingiorykštės šluotelę. Jos žiedadulkėmis buvo gydomi uždegimai. Nebuvome lepinami skanėstais. Skanu buvo sūris su medumi. Manau, kad tam tikro režimo vaikus reikia mokinti nuo mažens. Svarbus ir tarpusavio žmonių bendravimas. Nereikia kurti įvairių problemų sau ir kitiems. Kartais ir moteriška ambicija gali sugadinti nuotaiką. Reikia mokėti “nuleisti garą” tinkamu metu. Negalima būti ir visiškai vienam. Reikia turėti draugų, su kuriais galėtum gražiai pabendrauti. Nebūtina prie taurelės, - galima ir miške ant kelmelio susėdus. Gyvenime daug pavargstame ir nuo bereikalingų “apsukų”. Nuo jų daugiau nusiplūki negu naudos turi.
|