Trumpėja pacientų ligoninėje buvimo laikas

Per metus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekama apie 40 tūkst. įvairiausių operacijų. Praėjusiais metais apie 50 proc. visų chirurginių operacijų buvo atlikta Dienos chirurgijos skyriaus sąlygomis.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos departamento vadovas Vidmantas Žegunis (kairėje) ir Sporto traumų skyriaus vedėjas Markas Fiodorovas tiki, kad ateityje atsiras naujų galimybių atlikti dar sudėtingesnes operacijas.

Dauguma pacientų nebenori ilgai gulėti ligoninėje. Todėl, pasak Traumatologijos departamento vadovo Vidmanto Žegunio, atsiradus tokiam poreikiui, atnaujintas Dienos chirurgijos skyrius, kur žmogus po operacijos ligoninėje praleidžia tik parą laiko.

Nors gulėjimo ligoninėje laikas ir sutrumpėjo, bet pats gydymas pasidarė sudėtingesnis, nes per trumpalaikį gydymą reikia gauti tuos pačius rezultatus. Viskas turi vykti koncentruotai – greitas paciento ištyrimas, gydymas ir garantuota visa pooperacinė eiga. O norint tai padaryti, reikią turėti tobulą operacinę metodiką, kvalifikuotus gydytojus, kurie, atlikę savo darbą, galėtų pacientą patikėti šeimos gydytojui. O jei kokio paciento ir negalima atiduoti visiškai šeimos gydytojo priežiūrai, tai ligoninė turi galimybę vėl jį priimti ir apžiūrėti.

Per metus atliekama 4 –5 tūkst. traumatologinių operacijų.

Traumatologijos departamento vadovas pasidžiaugė, jog ligoninė aprūpinta naujausia įranga, ir tai suteikia galimybę atlikti sudėtingas bei pakankamai naujas kelio ar peties sąnario raiščio operacijas.

Sporto traumų skyrius gydo daugelį Klaipėdos apskrities sportininkų, patyrusių traumas. Pasirašyta sutartis ir su Kretingos motobolo klubu. Tačiau sportininkai – ne vieninteliai šio skyriaus pacientai. Čia gydomi ir kiti žmonės, turintys peties, čiurnos, alkūnės, kelio sąnarių problemų.

Sporto traumų skyriaus vedėjas Markas Fiodorovas sakė, kad ligoninė turi ir pačius naujausius implantus, o neseniai jų skyrius įsigijo ir naują, pažangų artroskopą.

Artroskopinės operacijos atliekamos per nedidelį pjūvį, todėl būna mažesnis pooperacinis skausmas, greitesnė pooperacinė reabilitacija, greičiau atsistato sąnario funkcija.

Per metus atliekama iki 800 artroskopijų bei pėdų korekcijų. Manoma, kad gal kada nors įsikurs ir pėdos chirurgijos skyrius.

Nors sąnarių operacijos ir atliekamos sėkmingai, tačiau gydytojas V.Žegunis mano, kad geriausia - viską padaryti laiku ir kad žmogui nieko nereikėtų keisti. Reikia taikyti tokius gydymo metodus, kad pavyktų išsaugoti sąnarius, raiščius ar kitas kūno dalis.

Kuo mažesnė kūno dalis pakeista dirbtine dalimi, tuo žmogaus judesiai yra natūralesni, tuo jam patogiau.

Būna, jog dirbtine pakeistą kūno dalį vėl tenka keisti, o tai - sudėtinga. Į ligoninę patenka įvairūs žmonės, ir gydytojai mano, kad medikai turi būti pasirengę visokio lygio pagalbai, įvaldyti bei taikyti bet kokius gydymo būdus.

Anot gydytojų, pasaulyje viskas keičiasi ir tobulėja. Sunku pasakyti, kas bus po kelerių metų ir kokios atsiras naujovės. Dabar jau taikomos kremzlių persodinimo operacijos, kurios dar prieš penkerius metus atrodė kaip iš fantastikos pasaulio. Operacijos, kurios dabar atliekamos artroskopais, kažkada taip pat atrodė neįmanomos.

Lietuvoje per metus protezuojama po 5 – 6 tūkst. sąnarių. Beveik tūkstantis tokių operacijų atliekama Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Sąnarius keisti tenka įvairaus amžiaus žmonėms. Prieš porą metų sąnarys buvo pakeistas 103 metų pacientui, neseniai - 96 metų vyriškiui, kuriam vienas sąnarys jau buvo pakeistas anksčiau, o dabar žmogus sumanė pasikeisti ir kitą.

Gydytojas V.Žegunis patyrė, kad per dešimt metų iš 100 operuotų pacientų šešiems vėl reikia keisti sąnarius dėl susidėvėjimo.

• Rašyti komentarą (0)