Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Keturiose nausėdiškių šeimose globojami vaikai tapo savais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-04-11
Kaimo moteriai susirasti darbą – sunku. O jei turi sveikatos ir vidinių jėgų, kodėl nedarius gerų darbų – nesuteikus namų šilumos likimo nuskriaustiems vaikams?“, - taip paprastai apie savo pasiaukojimą kalbėjo globėjos. Nuotraukoje iš kairės: Virginija ir Povilas Minelgos su Sigute, Ieva Justina Buivydienė ir Regina Rupšienė.

Nausėdų kaimas Kretingos rajone išskirtinis tuo, kad net keturios šeimos suteikė namų prieglobstį ir šilumą globojamiems vaikams. Virginija Japšienė, Virginija Minelgienė, Regina Rupšienė ir Ieva Justina Buivydienė tapo antrosiomis mamomis vaikams, kurių neaugino tikrieji tėvai.

Vaikų keliai pas globėjus - skirtingi

„V.Japšienė tarp globėjų yra pradininkė: ji sakydavo, kiek Lietuvoje yra nelaimingų vaikų. Žiūriu tas labdaros akcijas per televiziją, ir ašaros rieda. Juk ir aš, ir jūs galite pagelbėti nelaimingiems vaikams“, - pasakojo V.Minelgienė. V.Japšienė iš pradžių paėmė globoti du vaikus, tačiau jie buvo sugrąžinti tikriesiems tėvams. Dabar moteris penktus metus globoja septynmetį Vitalijų.

Jos pavyzdžiu pasekė I.J. Buivydienė, prieš septynerius metus iš Globos namų parsivežusi Samantą, kuriai dabar – 10 metų. Nausėdiškė augina penkis savo vaikus, iš kurių keturi jau gyvena savarankiškai. „Nuvažiavau į vaikų namus. Samanta žiūrėjo į mane didelėmis akimis. Supratau, kad man lemta auginti tą mergaitę“, - sakė I.J.Buivydienė.

Prieš šešerius metus R.Rupšienės šeima, kurioje augo trys pačių vaikai, iš Globos namų priėmė Gintarę. Mergaitei dabar jau – penkiolika metų.

V.Minelgienė, į gyvenimą išleidusi du savo vaikus ir susilaukusi keturių anūkų, ėmėsi globoti dvi mergaites. Jau ketverius metus jos šeimoje gyvena trylikametė Diana ir dvejus – septynmetė Sigita.

„Sigita mūsų šeimoje atsirado Dianos dėka. Ji labai norėjo mažos mergaitės. Mano sesuo iš Globos namų savaitgaliais parsiveždavo du vaikus, iš kurių vieną ėmė globoti pati. Ji įkalbėjo mus, kad gaila būtų palikti valdiškuose namuose antrąjį vaiką. Nuvažiavome į svečius pas seserį, ir tą patį vakarą parsivežėme Sigitą“, - pasakojo V.Minelgienė.

V. Minelgienės žodžiais, vaikų atsiradimo šeimose istorijos labai persipynusios. Tarkim, Dianos brolį globoja V.Jepšienė. Todėl nausėdiškėms norėjosi, kad vaikai būtų greta vieni kitų. Taip Minelgos į savo šeimą priėmė Dianą. Ligi tol abu vaikus tarp gausaus būrio kitų anūkų augino jų močiutė.

„Man situacija susiklostė atvirkščiai: pirmiausiai pasiėmiau vaikus ir tik po to tvarkiau dokumentus dėl jų globos“, - sakė V.Minelgienė.

Moterys tvirtino, jog didelio skirtumo nebuvę – tą ar kitą vaiką paims globoti: „Jei nori gerą darbą padaryti, tai nėra svarbu“.

Rūpestis ir meilė - nenuperkami

Globėjų žodžiais, žmonių, manančių, jog jos vaikus globoja tik dėl pinigų (už vaiko globą valstybė skiria 500 Lt - aut. pastaba), yra tiek kaime, tiek platesnėje visuomenėje.

„Pasiimant globoti vaiką, reikia kreiptis į daugybę instancijų, kad gautum pažymas ir įrodytum, jog tinki į įtėvius. Netgi archyvus peržiūri, kad nebūtum teistas. Gydytojų komisijoje viena daktarė manęs paklausė: nejaugi tu taip sunkiai vertiesi, kad tau reikia svetimo vaiko? Niekas nemato, kad aukojamės dėl vaiko, o ne dėl tų 500 Lt“, - išliejo nuoskaudą R. Rupšienė.

Moterims apmaudu, kada aplinkiniai tiesmukiškai temato vien naudą. „Už tuos pačius valstybės skirtus pinigus vežiojame vaikus pas gydytojus, psichologus. Vaikams netgi nemokamų priešpiečių mokykloje neskiria“, - tvirtino pašnekovės.

Nausėdiškės sakė, jog tik joms pačioms duota suprasti, kiek nervų ir sveikatos kainuoja, kai meilę reikia padalinti tarp vaikų. Ypač tose šeimose, kur dar yra savi vaikai. „Globojami vaikai dėmesio reikalauja gerokai daugiau negu saviškiai. Turime jiems būti ir tėvais, ir mokytojais. Dauguma jų atėjo be jokių įgūdžių, nesuvokdami, kaip gyventi šeimoje, - kalbėjo moterys, viena per kitą tvirtindamos, jog didžiausias džiaugsmas užplūsta tuomet, kai akivaizdžiai pamato pasikeitimus. – Jūs neįsivaizduojat, kaip malonu, kai vaiką pagiria mokytojai ar kaimynai“.

Pasak I.J.Buivydienės, buvo žmonių, kurie jai patarinėjo atiduoti Samantą į Salantų internatinę mokyklą. „Niekaip negalėčiau traumuoti vaiko ir neatiduočiau nė už ką. Pamilsti vaiką ir jis toks, koks yra, tampa savu. Kitiems gal tai sunku suprasti“, - tvirtino moteris.

R.Rupšienė sakė, jog Gintarei iki tol buvo taikoma adaptuota mokymo programa, o dabar mergaitė mokosi kaip visi vaikai. „Gintarė nežinojo, ką reiškia dirbti. Vis atsikirsdavo – nemoku. Aš ją tikindavau - tu gali, nesi niekuo blogesnė už kitus vaikus. Dabar mergaitė išmoko ir kojinę numegzti, ir paveikslėlius siuvinėja“, - džiaugėsi Regina.

Moterys sakė, jog moko vaikus nesijausti likimo nuskriaustais ir sudraudžia aplinkinius: „Jei leisi kitiems galvoti, kad vaikas – našlaitėlis, vargšas, jis tokiu ir jausis, ir neišmoks savarankiškai gyventi“.

Sudėtingi santykiai su biologiniais tėvais

Globėjos sakė, jog moko vaikus jų tikruosius tėvus priimti tokius, kokie jie yra – su jų ydomis. Nes nežinia, kas kiekvieno žmogaus laukia ateityje. Apie tėvų priklausomybę nuo alkoholio stengiasi įteigti, kad tai – sunki jų liga.

Vaikų širdyse, pasak moterų, vyksta stiprūs lūžiai. „Gintarė iš pradžių labai ilgėjosi močiutės ir tėvo, prie kurių buvo prisirišusi. Nors ir vadino mane mama, bet labai ilgėjosi artimųjų ir vis laukė, kada jie ją pasiims. Bet artimiesiems nusišalinus nuo rūpinimosi ja, sykį pasakė: ne ta mama, kuri pagimdė, bet ta, kuri augina“, - skaudžiais patyrimais dalijosi Regina.

Moterų žodžiais, jos daug ko išmoksta ir iš skaudaus pačių vaikų patyrimo. Iš kai kurių jų pasakojimų net sunku patikėti, kad taip baisu buvo jų biologinėse šeimose. „Tie vaikai viską supranta ir dažnai mąsto net ne kaip vaikai“, - įsitikinusios pašnekovės.

Nausėdiškės sakė, jog tikrieji tėvai, net jei jiems atimtos tėvystės teisės, gali lankyti vaikus tiek sykių, kiek jie pageidauja. Susitinka pas globėjus arba Socialinių paslaugų centre.

Vienok, tėvų apsilankymai tėra reti. Samantos mama, pasak Ievos Justinos, palikusi mergaitę nuo trijų mėnesių, paskambina ir dabar. Tačiau dažniau šneka apie savo bėdas, negu rūpinasi mergaite. Susitikusi su mama per mergaitės gimtadienį, Samanta net nenorėjo prie jos prieiti.

Diana, V.Minelgienės žodžiais, jaučiasi labai įskaudinta motinos ir nerodo nei pagarbos, nei noro bendrauti.

Globėjams nebeprivalu rūpintis vaikais, kai jiems sukanka 18 metų. Tačiau moterys sakė, jog jų namai visuomet bus globojamų vaikų tikraisiais namais. „Juose jie galės gyventi, kiek patys norės“, - tvirtino nausėdiškės.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas