Rūdaitiškė kuria filmą apie mokyklą be uniformos

Nedidelėje mokykloje mokosi apie septyniasdešimt mergaičių - “pankių” bei “fifų” - ir tik vienas berniukas. Visos merginos kariauja dėl to vienui vienintelio. Merginos tarpusavy susipeša, o per peštynes nukenčia mokytojas. Jos „gauna velnių“ nuo direktorės, todėl netikėtai susivienija ir susitaiko. O vaikinui dėl viso to – „vienodai šviečia“, nes merginos jam dar visiškai nė nerūpi.

Rūdaitiškė Loreta Milieriūtė tarp pusantro šimto Lietuvos moksleivių laimėjo filmo idėjos apie mokyklos gyvenimą konkurse. Apmokyta profesionalių režisierių bei operatorių, dabar ji suka ir patį filmą, kurį vėlgi pateiks konkursui. Iš atskirų trumpametražių moksleivių filmų bus sukurtas valandos trukmės filmas apie lietuvišką mokyklą, kuris gegužę iškeliaus į Lietuvos kino teatrus.

„Na ką dar jums papasakoti: ir taip visą filmo scenarijų išpešėt iš manęs, - juokėsi Rūdaičių pagrindinės mokyklos dešimtokė Loreta Milieriūtė, žodis po žodžio prasitardama, apie ką gi ji suka savąjį filmą. – Filmą pamatysit, jeigu laimėsiu konkursą“.

Iki šiol Loreta laimėjo tik būsimo filmo idėjos konkurse: kartu su kitais 14 laureatų ji buvo atrinkta iš pusantro šimto dalyvių. Dabar Loreta intensyviai suka kino juostą pagal savąjį laimėtąjį scenarijų. Filmas iki kitų metų sausio 15 dienos turės būti pristatytas konkurso „Mokykla be uniformos“ rengėjams – Švietimo ir mokslo ministerijai.

L. Milieriūtės žodžiais, filmo idėjos ir paties filmo kūrimo avantiūra prasidėjo nuo to, kad jos technologijų ir rusų kalbos mokytoja Jūratė Vasiliauskienė užregistravo dalyvauti minėtame konkurse. Netrukus pas juos, į Rūdaičių pagrindinę mokyklą, atvyko konkurso rengėjai – operatoriai bei režisieriai, kurie papasakojo, kaip gimsta filmo idėja, kaip rašomas scenarijus ir kuriamas filmas.

Projektas „Mokykla be uniformos“, anot Loretos, nėra suprantamas tiesmukiškai – sukurti filmą apie mokyklą, kurioje moksleiviai nenešioja uniformų. „Mokykla be uniformos“ – tai mokykla be šablonų ir įprastų rėmų, tai – mokykla fantazuojančio moksleivio akimis.

Sukūrusi filmo idėją apie “pankių” ir “fifų” priešiškumą, peraugusį į jų draugystę, Loreta praėjusią vasarą buvo pakviesta į kūrybinę stovyklą, surengtą prie Dubysos. „Stovyklos metu vyko paskaitos, seminarai. Su mumis dirbo apie 10 specialistų: operatoriai, režisieriai. Buvo atvykęs ir garsusis režisierius Arūnas Matelis. Filmų kūrybos – filmavimo, triukų, montažo - paslaptis mums atskleidė režisierius Ignas Miškinis bei operatorius Saulius Drunga. Grįžusi iš stovyklos, norėjau kuo greičiau pati imti į rankas kamerą“, - atviravo mergina.

Mokykloje, anot Loretos, yra filmavimo kamera. Merginai talkina informacinių technologijų mokytojas Antanas Preibys. „Svarbiausia buvo prikalbinti filmuotis mergaites. Paradoksas, bet klasėje tik trys merginos ir tesame. Mes – aš, Simona ir Aušra - pagal savo gyvenimo būdą labiau ir prijaučiame pankams, o devintokes teko prišnekinti filmuotis kaip “fifas”. Beje, jos - Agnė, Toma, Rūta – ir gyvenime labiau panašios į “fifas” savo šukuosenomis bei rūbais. Tas „vienui vienintelis“, apie kurį sukasi filmo merginų gyvenimas mokykloje ir po pamokų, tai - devintokas Mindaugas“, - pasakojo mergina. Visas filmas, truksiantis apie 10 minučių, Loretos žodžiais, būsiąs nuotaikingas, kupinas šmaikščių posakių ir netikėtų scenų. Filme tik sykį sušmėžuos ir Rūdaičių pavadinimas: merginos stadione žais futbolą, apsivilkusios sportinius marškinėlius su užrašu „Rūdaičiai“.

Loreta sakė, kad dažniausiai ji filmuoja po pamokų, todėl nei bendraamžiams, nei mokytojams jaunųjų aktorių veikla netrukdo.

Savąjį filmą išsiuntusi komisijai, Loreta nekantriai lauks įvertinimo. Į finalinę atranką paklius tik septyni visos Lietuvos moksleivių filmai. Nuo sausio 15 dienos kino režisierė Giedrė Beinoriūtė su kūrybine komanda iš atrinktų moksleivių trumpametražių filmų sukurs vieną jungiamąjį filmą apie Lietuvos mokyklą. Gegužės mėnesį šis filmas bus pristatytas Lietuvos visuomenei.

„Net jeigu ir nebelaimėsiu paties filmo konkurse, šį filmą paliksiu mokyklai. Kitąmet išeisiu į kitą mokyklą, bet šitai mokyklai liks prisiminimas apie mane ir mano draugus“, - savo kūrybiniu išbandymu pasidžiaugė Loreta. Nors, stovykloje priartėjusi prie filmo kūrybos, Loreta tikino supratusi, jog režisieriaus ir operatoriaus darbas yra sunkus. Todėl, mergina tvirtino, ateityje rinktis vienos iš šių profesijų ji neketinanti. Filmuoti ir fotografuoti kol kas yra tik Loretos pomėgis.

• Rašyti komentarą (2)