Ką Kretingoje veikia organizuotas jaunimas

Penkios Kretingos rajono jaunimo organizacijos – Jaunųjų kūrėjų klubas „Strėlė“, Kretingos jaunimo organizacija „Arera“, Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnyba, Jurgio Pabrėžos gimnazijos jaunųjų dizainerių būrelis, Viešųjų ryšių klubas „Kret‘as“ – bei dvi Klaipėdos jaunimo organizacijos – Sveikatos centras “Bendraamžiai“ ir Jaunimo kultūrinė organizacija „Kultūros raktas“ - konferencijoje aptarė savo veiklą, saviraiškos ir bendrystės galimybes.

D.Garjonienės manymu, kaimyninių rajonų jaunimo organizacijoms būtina apsikeisti informacija apie savo veiklos pobūdį.

Konferencija buvo surengta Kretingos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Dianos Garjonienės iniciatyva.

D.Garjonienės žodžiais, didžioji jaunimo dalis į klubinę veiklą neįsijungia todėl, kad nežino, kur jiems eiti, ir ką jų bendraamžiai tose organizacijose veikia. Todėl organizacijų atstovams yra būtina susibėgti į bendrą renginį, kad apsikeistų informacija, pasidalintų veiklos patirtimi.

„Strėlės“ atstovė Rosita Garškaitė apibūdino savo klubą kaip spalvingą, eklektišką komandą: „Klubas vienija kuriančius žmones, kurių netgi amžius jau tampa neapibrėžtas. Į jį įsijungia ir penktokai, ir tie, kurie jau išėję iš mokyklos, bet nepamiršę savo bendraminčių. Mūsų – kūrėjų – veikla apima literatūrą, poeziją, muziką, pasakas, fotografiją, teatrą. Tai – tarsi menų sintezė. Jos diapazonas prasideda nuo A ir baigiasi Z: susirinkę pradedam nuo rimtų dalykų, o baigiame mįslėmis, dainomis, pokštais“, - kalbėjo R.Garškaitė.

„Strėlietė“ abiturientė Eglė Balčiūtė pristatė klubo iniciatyva išleistus penkis savų kūrėjų almanachus, o penktokė Ieva Barkauskaitė perskaitė pačios sukurtą eilėraštį apie „Strėlę“.

Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnybos atstovė Virginija Mickutė akcentavo, jog jų organizacija, įkurta tuometinio Kretingos katalikų parapijos klebono Gedimino Numgaudžio iniciatyva, gyvuoja jau 12 metų.

Konferencijoje savo veiklą pristatė ir vienos solidžiausių mūsų rajono jaunimo organizacijų - Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnybos – atstovės.

Pagrindinė šios jaunimo tarnybos veikla – šlovinimas: giesmėmis, gyvenimu ir darbais. Ugdymo programa siekiama pažinti Šventąjį Pranciškų, kuris gyveno prieš 800 metų, bet jo mokymas tebėra aktualus iki šiol. Todėl keliaujama į piligrimines keliones jo gyvenimo vietomis, rengiamos paskaitos, mokymai.

Pranciškoniškas jaunimas veda krikščionišką radijo laidą „Druska“, kuri transliuojama per Lietuvos radijo II-ją programą kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį, nuo 22 val. Jaunimas atlieka ir tarnystę, kuri kasdienybėje būna nematoma, bet akivaizdi – per šventes. Siekdamas sudominti savo veikla bendraamžius, pranciškoniškas jaunimas stengiasi ir nustebinti juos, burdamiesi pagal pomėgius ir talentus. Pernai susibūrė merginų grupė, šiemet jaunimas išleido savo pirmąją giesmių kompaktinę plokštelę, marškinėlius su pranciškoniška simbolika. Jie rengia įvairius aukcionus. „Svarbu, pagal Mažąjį Princą, būti prijaukintam ir prisijaukinti kitus“, - savo organizacijos veiklos idėją nusakė V.Mickutė.

Jaunųjų dizainerių būrelis, vadovaujamas mokytojos Valdonijos Karaliūnienės, kuria tematines rūbų kolekcijas, kurias pristato ne tik rajono moksleiviams. Sukurtos jau 4 tematinės kolekcijos. Teatralizuoti kolekcijų pristatymai yra įtraukiami ir į miesto švenčių programas.

Jaunimo teatrinio meno ugdymo klubas „Mes“ skatina jaunimo užimtumą per teatrą. Į šio klubo veiklą gali įsijungti jauni žmonės nuo 14 metų. Jam vadovauja režisierius Algimantas Verbutas. Klubas bendradarbiauja su respublikos ir užsienio jaunimo teatrais, rengia išvykas, masinius renginius, vasaros stovyklas.

Konferencijoje dalyvavęs rajono vicemeras Juozas Mažeika akcentavo, jog Lietuvoje organizuotas jaunimas (neįskaitant saviraiškos mokykloje) sudaro tik 15 proc. „Ir Kretingoje opi problema – įtraukti jaunus žmones į veiklą. Organizuotas jaunimas yra aktyvus: jie sugeba ateiti ir į Savivaldybę paprašyti pinigų. Neseniai mergaitės riedutininkės atėjo prašyti, kad prie Jurgio Pabrėžos gimnazijos joms įrengtume aikštelę. Savivaldybės biudžetas yra ribotas, bet jaunimas turi galimybę laimėti pinigų rengdamas projektus. Kurie eina, prašo, tie vienaip ar kitaip gauna lėšų. Tačiau problema - tie jauni žmonės, kurie nenori aktyvios veiklos. Juos galima sudominti sportu. Todėl Savivaldybė supranta būtinybę renovuoti senąsias aikšteles ir rengti naujas“, - kalbėjo J.Mažeika.

J.Mažeika mano, kad rimta problema ir moksleivių užimtumas mokyklose: „Mokyklose saviraiška užsiima tie patys pedagogai, kuriuos vaikai mato per pamokas. O juk per dieną tie patys veidai nusibosta. Dėl šios priežasties po pamokų vaikai nebenori pasilikti mokykloje. Užsienyje yra praktikuojama, kad po pamokų į mokyklas užimti vaikų būreliuose ateina kiti pedagogai“.

• Rašyti komentarą (12)