Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kelias į sveiką bėgimą – nusiauti batus

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-07-03
Paulius Karazinas įsitikinęs: tereikia peržengti psichologinį barjerą ir išdrįsti bėgti basomis, tuomet pats kūnas padiktuos, kaip statyti pėdą, kad bėgimas išties būtų malonus, lengvas ir teiktų sveikatą.

Dažnas bėgikas, net ir laikantis save tik mėgėju, turi bent kelias sportinių batų poras, pritaikytas skirtingoms dangoms, distancijoms, oro sąlygoms, be to, avalynės gamintojai vis ieško ir nuolat siūlo naujausias technologijas, kurios, teigiama, padeda dar labiau pagerinti bėgimo rezultatus ir sumažina traumų tikimybę. Tačiau tokios batų gamintojų naujienos visiškai nejaudina 32 metų kretingiškio Pauliaus Karazino – jis įsitikinęs, kad bėgimas basomis yra pats lengviausias būdas išsiugdyti sveiką bėgimo techniką ir savo pavyzdžiu įrodo, kad nusiauti batus nebaisu net ir šaltuoju metų sezonu.

„Bėgti basomis yra lengviau negu vaikščioti“, – tikino P. Karazinas, paaiškinęs, kad bėgant pėda dedama kitu kampu ir jos susilietimas su žeme yra trumpesnis, tad ir akmenukai neatrodo tokie aštrūs.

Tereikia pasitikėti savo kūnu ir jis, sureagavęs į žemės paviršių, natūraliai pritaikys žingsnio ilgį, pėdos statymą, kūno pasvirimo kampą – padarys viską, kad būtų sumažinta smūgio jėga į žemę ir išvengta traumų.

Bėga ne batai, o žmogus

P. Karazinas reguliariai bėgioja vienerius metus, šiuo metu per savaitę jis įveikia apie 70–80 km, tačiau bėgimo batų iki šiol neturi. Šaltuoju metu sezonu jis įsigijo tik atviras basutes, kurias pritaikė bėgimui, dar turi ir lengvus medžiaginius sportinius batus plonais padais – dažnu atveju šie per treniruotę atsiduria P. Karazino rankose, nes jis tiesiog neišveria jų nenusiavęs.

P. Karazinas įsitikinęs, kad batai, kurie avimi bėgant, pirmiausia turi būti apsauga, o ne natūralius judesius varžanti ar keičianti priemonė. „Geri batai yra tie, kurie netrukdo bėgti, ypač, kol ugdomi įpročiai. Vėliau, išsiugdžius kokybišką bėgimo techniką, batai nebetenka esmės – galima rinktis tiek paprastesnius, tiek brangesnius, nes tada jau bėga žmogus, o ne batai“, – dėstė P. Karazinas, pridūręs, kad išmokus bėgti su minimalistine avalyne, net ir nebesinori autis bėgimo batų su pakeltais kulnais ar amortizacija. P. Karazinas mano, kad specializuoti bėgimo batai tampa tarsi šiuolaikinio žmogaus kūną kaustanti grandinė – vartojimo kultūroje siunčiama žinutė, kad būtina įsigyti brangius batus, geriausia – kelias poras, prieš tai atlikus įvairius testus batams parinkti.

„Netikiu, kad keli centimetrai gumos, kad ir kokios naujausios technologijos jos viduje būtų įtaisytos, turi įtakos kokybiškam bėgimui. Pagrindinė bėda, kad pradėję bėgti avėdami brangiais batais, jaučiamės drąsiau, lyg atsakomybė nuo mūsų būtų perkeliama batams, stipriau smūgiuojame į žemę, nebejaučiame kūno siunčiamų signalų, bėgame didesniais žingsniai negu derėtų, norint nepatirti traumų“, – teigė P. Karazinas.

Mieliausios trasos – bekelė

„Man labai patinka režisieriaus Aleksandro Chodorovskio frazė, kad „paukščiai, gimę narvelyje, galvoja, jog skraidymas – tai liga“. Žmonėms patinka, kai jiems duodamas leidimas daryti kažką kitaip, todėl atsiranda basakojų takai (vienas jų yra ir naujajame Jauryklos parke), specialūs renginiai, kviečiantys bėgioti basomis, kai kurie žmonės netgi išdrįsta basomis pasileisti pajūriu. Jie čia jaučiasi turintys pretekstą daryti tai, ko nedrįsta kasdieniame gyvenime, kas, atrodo, turėtų būti žmogaus prigimtinė teisė – nusiauti batus, – kalbėjo P. Karazinas. – Darydami tai, kas natūralu, neturėtume būti ar jaustis išskirtiniai. Juk gyvename aplinkoje, kuri žmonijos istorijoje yra kaip niekad tvarkinga ir sterili, atrodo, kas blogo gali nutikti, jeigu prabėgsi basas dviračiu taku ar miesto grindiniu?“

Tačiau P. Karazinas didžiausią malonumą jaučia bėgiodamas gamtos takais, ypač – jei jie mažai paliesti žmogaus rankos. Vyras nevengia treniruotės metu įlipti į medį ir ant šakos atlikti balansavimo pratimų, perbristi jo kelyje pasitaikiusį upelį.

„Dar neradau malonesnio bėgimo už bėgiojimą miške po lietaus, nors tai kartu yra ir sudėtingiau: reikia papildomos koncentracijos į buvimą čia ir dabar, greitesnio reagavimo į kelyje pasitaikančias kliūtis“, – pasakojo P. Karazinas. Norintiems išbandyti bėgimą basomis, P. Karazinas patarė pasirinkti ne žolę, o kietesnę dangą, nes tada kūnas greičiau pajunta, ką koreguoti, svarbu bėgti mažais žingsniais, žemę paliesti visa pėda ir būti atsipalaidavus. „Net jeigu esi daugiau bėgiojantis, pradėk nuo pradžių – atstumą basomis didinti palaipsniui, pavyzdžiui, savo įprastinio bėgimo metu pirmą kartą batus nusimauti tik paskutiniame kilometre“, – patarė P. Karazinas.

Tikslas – ultradistancija

Prisimindamas savo bėgiojimo pradžią, P. Karazinas teigė niekada nebuvęs ir nesijautęs atletiškas. „Su bėgimu susipažinau mokykloje, bet tuo viskas ir baigėsi. Sveikai bėgti niekas nemokino, o mano atveju buvo sakoma: „Išbėk reikiamą atstumą lėtai, savo tempu ir gausi pažymį“, – prisiminė pašnekovas.

Vėliau jis keletą kartų mėgino pradėti bėgioti savarankiškai, tačiau viskas greitai baigdavosi, patyrus įvairias nedideles traumas ar pajutus skausmų.

„Lūžis įvyko 2017 metais, kai, likus maždaug pusmečiui iki 30-ojo gimtadienio, pradėjau bėgioti basomis. Tai buvo išsilaisvinimo akimirka, atėjo supratimas, kad įmanoma bėgti ilgus atstumus patiriant malonumą. Tad išsikėliau gimtadienio tikslą – Kretingoje vykstančiam Švento Pranciškaus bėgime basomis prabėgti bent jau 10 kilometrų“, – pasakojo P. Karazinas.

Bėgioti reguliariai ir atsižvelgiant į širdies darbą P. Karazinas pradėjo pernai, o papildomu impulsu jam tapo įsitraukimas į komandą „West Coast Lithuania“, kuri su bėgikais iš viso pasaulio rungtyniauja virtualioje programėlėje „Squadeasy“. Nubėgamiems atstumams vis ilgėjant, P. Karazinas pasiryžo išbandyti jėgas „Trail Kuršių Nerija 2019“ – čia jis basomis įveikė 25 km.

Šiuo metu P. Karazino tikslas yra stiprinti kraujotakos sistemą ir širdį, o tai pasiekiama, kuomet bėgimo krūvis reguliuojamas atsižvelgiant į pulsometro rodmenis. „Kitas siekis – ištvermės ugdymas, todėl rudenį planuoju išbandyti ultradistanciją „Trail Kuršių Nerijos“ bėgime, tačiau kurią trasą rinktis – 47 ar 70 kilometrų, dar nenusprendžiau“, – sakė P. Karazinas, įsitikinęs, kad, nors atstumas atrodo gąsdinantis, tačiau ištvermė vis dėlto slypi ne mūsų kūne, o galvoje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas