|
|
|
Kraštietės pavasaris įstrigo užatlantėje
Ketvirtus metus žiemas pas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Masačiusetso valstijoje, Bostone gyvenančią dukterį Vidą Morkūnas leidžianti 78-erių kraštietė kūrėja Aldona Anužienė šio pavasario, kaip įpratusi, negalėjo sutikti tėviškėje – mylimame Imbarės kaime. Karantinas A. Anužienę privertė prailginti emigracijos užatlantėje laiką, – įprastai į Lietuvą ji sugrįždavo gegužę. Moteris su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais mielai sutiko pasidalinti įspūdžiais apie bendrą situaciją tolimoje šalyje ir kaip pandemijos laiką išgyvena ji pati. Namai – abipus jūrų „Ketvirti metai, kaip turiu žalią kortą, suteikiančią teisę gyventi JAV. Abi mano dukterys – Imbarėje ūkininkaujanti Aina Brazdeikienė ir Bostone jau kone du dešimtmečius gyvenanti Vida, taip pat ir anūkė Nika – sutiko su mano apsisprendimu šaltąjį metų periodą praleisti JAV, o vasarą – savame kaime. Lietuviškų vasarų nė už ką nekeisčiau į „amerikoniškas“ – pas Ainą, tėviškėje, jos man pačios brangiausios“, – kalbėjo moteris. Ji apgailestavo, kad šiemet netikėtai įstrigo JAV. Jos duktė V. Morkūnas gyvena prie pat Atlanto, tad imbariškė sakė kiauras dienas leidžianti jo pakrantėse. Kasdien suvaikštanti po 3–4 kilometrus, ir jau pripratusi prie didžiųjų vandenų. „Man jau pasidarė vienodai gera – Lietuvoje ir JAV, nes abi dukros rūpinasi manimi, kad nieko nestokočiau. Lietuvoje pas Ainą įprastai praleidžiu 5 šiltuosius mėnesius, ir vėl kraujas šaukia pas Vidą. Jau labai pasiilgau pavasarių savame kaime. Sugrįžtu į Lietuvą – savo šiltą, švelnų, jaukų užutekį, čia viskas kitaip – ir jūra minkštesnė, ir žemė lengvesnė“, – neslėpė A. Anužienė. Kelti sparnus į gimtinę ji jau buvo susiruošusi gegužės 3-ąją, tačiau jos skrydis į Palangą buvo atšauktas. Kai abi šalys – JAV ir Lietuva – susitars dėl skrydžių atnaujinimo, grįžti ketina abi su Vida, nes ši, tikino kraštietė, taip pat jau išsiilgusi sesers ir gimtinės.
Bostone kyla pastoliai A. Anužienė neslėpė mananti, kad Bostone abi su dukterimi sirgusios ir jau persirgusios koronovirusu, laikydamos jį tiesiog gripu. Abi buvo numačiusios keliauti į Andus, tačiau ši proga, kaip ir daugumai žmonių, žlugo. „Su Vida daug keliaujame: esame aplankę Europą, Maroką, Jamaiką, Las Vegasą, – atviravo A. Anužienė. – Deja, šįkart aplankyti Peru nepavyko.“ Per karantiną, kaip ir dauguma žmonių, jos duktė Vida dirba iš namų: jos darbe – sukarintoje aplinkos apsaugos tarnyboje – įdiegtos naujos technologijos. „Kol Vida dirba, vaikštau po Bostoną ir stebiu, kaip netgi koronoviruso metu vyksta statybos, negaliu atsižiūrėti, kaip kyla nauji pastoliai ir gražinama aplinka. Pavieniai žmonės, tvarkydami savo namų aplinką, taip pat kupini idėjų. Parduotuvėse – gausu įvairiausių medelių, augalų. Vida namų balkone į vazonus tarp dekoratyvinių gėlių įterpia petražolių, bazilikų, melisos, sodina pomidorus“, – apie kasdienę buitį pasakojo A. Anužienė. Vandenyno pakrantėse jai patinka rinkti retas išraizgytas kriaukles. Dabar paplūdimys atgijęs: žmonės išsiilgę saulės, vaikai iš smėlio stato pilis, kasa baseinėlius, leidžia į orą aitvarus. Dailininkų grupės piešia ant kriauklių, jose rašo sveikinimus žmonėms, dėlioja ekspozicijas ant šaligatvio atbrailų. Žmonės laikosi tvarkos „Maistu apsirūpiname visai savaitei: prekybos centruose yra visko, ko geidžia širdis. Mudvi perkame šviežias daržoves, vaisius, uogas – kai kurios jų man dar niekad nematytos, mėgstame šviežią žuvį – jos čia apstu, avieną, jautieną, kalakutieną. Parduotuvės – labai didelės, žmonių srautai reguliuojami: leidžiama įeiti tiek pirkėjų, kiek jų išeina. Ne visada lauke būna ilgos eilės, – prieš išsiruošiant apsipirkti, pasitikriname situaciją valstijos žiniose“, – apie būtinas masines lankymosi vietas pasakojo imbariškė. Bostone veikia likerinės, restoranai, – dauguma jų tiekia maistą išsinešti į namus. Žmonės yra informuoti dėl tvarkos, laikosi drausmės. Pašnekovės pastebėjimu, keliuose sumažėję mašinų srautai, mieste dingo įprastas piko vaizdas. Mažiau besimato kylančių ir besileidžiančių lėktuvų, tačiau baržų su kroviniais praplaukia dažniau. „Po darbo mudvi su Vida leidžiame laiką gamtoje, iškylaujame. Aplinkui taip gražiai žydi gėlynai, po parkus išsibarstę įvairiaspalviai krūmai. Nusidanginame į artimiausias salas – gražu, vandenynas ir toliai. Pastebimai pailgėjo dienos, o išvien – ir tėviškės ilgesys, kurį išlieju popieriuje. Pradėjau rašyti prozos kūrinį „Atminties krislai tarp dviejų žemynų", paskatino anūkė Nika“, – kalbėjo kraštietė.
--- Naujasis Aldonos Anužienės rašinys prasideda žodžiais: „Pamerkime šias įstabias gėles į atminties vazą, – tėvynės plotas prasiplės. Trys kartos kartu šventėme Motinos dieną be bažnyčios, be Kalnų giedojimo gimtinėje. Vienaip ar kitaip iš tos padėties išeisime, nors už nugaros kurį laiką ir liks pigių skrydžių era...“
|
|
