Šilti ir minkšti Marijos Šaltmerienės kalėdiniai palinkėjimai

Kretingiškė tautodailininkė, Marijono Daujoto vidurinės mokyklos technologijų mokytoja Marija Šaltmerienė, kaip kūrybos žmogus, stebina savo universalumu: kas ją pažįsta, žino, jog šios moters mintims ir rankoms paklūsta nėriniai, aplikuoti paveikslai, velta vilna, interjero dekoro elementai.

Tautodailininkė, technologijų mokytoja Marija Šaltmerienė daugybę dalykų aplinkai papuošti sukuria iš pačių paprasčiausių priemonių: siūlų, popieriaus, statybinio tinklelio, juostelių, karolių… “Esu prisijaukinusi labai daug tradicinių ir netradicinių medžiagų, tačiau pažinimas yra beribis, nes gyvenimas nestovi vietoje”, - sako šių gražių dekoro daiktų autorė Marija Šaltmerienė.

Šiomis dienomis mokytoja gyvena būsimų švenčių nuotaikomis – į Kretingos muziejuje vakar surengtą parodą iškeliavo Marijos Šaltmerienės dekoratyvios eglutės. Popierinės, floristinės, pagamintos iš netradicinių medžiagų: jos – kaip neištirpstanti Kalėdų snaigė. Ne šaldanti, o šildanti kiekviename darbe sukoncentruota kūrybine energija, širdies šiluma, noru sukurti ne vienadienį grožį. Ir visame kame – nuostabą keliantis ypatingas kruopštumas, darbų išbaigtumas. Gal todėl Marija Šaltmerienė sako, kad didžiausias jos priešas – reiklumas sau.

Nuolat dalyvaujanti bendrose savo kolegų mokytojų, tautodailininkų parodose, Marija Šaltmerienė savo personaline paroda debiutavo 2001 m. Po to – tyla. Bet ne dėl kūrybinės tuštumos. “Negalvoju apie personalines parodas. Man svarbu – dirbti, pajusti tą ramybę, kuri aplanko susikaupus prie vieno ar kito darbo, idėjos”, - sakė moteris.

Tautodailininke ji tapo prieš dvejus metus, ir į šią kūrybinę sąjungą atėjo kaip tekstilininkė: narystę organizacijoje mokytojai pelnė nėriniai.

“Labai gražiai nėrė mano mama. Ji ir išmokė darbo vąšeliu, - pripažino Marija Šaltmerienė. - Šiaip buvau tiksliųjų mokslų žmogus: studijavau chemiją, o technologijos buvo kaip antra specialybė. Gyvenimas surėdė taip, kad duoną valgau būtent iš technologijų”.

Tačiau mokytoja sako, kad kuriant svarbu yra ir prigimtinė gyslelė, iš šeimos paveldėtas kūrybiškumas.

Jis labiau prabudo, gimus vaikams. Mokytojai norėjosi originaliau aprengti vaikus, o išmokusi siūti, moteris nemažai siūdavo ir sau.

Džiovinti vaisiai Marijos Šaltmerienės buvo paversti į adventinį vainiką, kvepiantį būsimomis Kalėdomis.

Kad galėtų kurti, Marija Šaltmerienė iš namiškių išsiprašė atskiro kambario. Jame – kūrėjos stichija, kurioje sutelpa viskas: pačios įvairiausios gamtinės ir netradicinės medžiagos, popierius, juostelės, statybinės medžiagos… Tautodailininkė nepraeina nė pro vieną įdomesnį akmenį, šaką, neišmeta buityje panaudotų atlikusių daiktų, nes visa tai, kaip savo darbais įrodo ji pati, gali virsti meno kūriniu, interjero dekoro elementu.

Prisijaukinusi tradicines ir netradicines medžiagas, Marija Šaltmerienė sako nuolat ieškanti naujovių. Dabar ji dar tebesigilina į vilnos vėlimo paslaptis, kurios – minkštos ir malonios rankai, sielą priverčia džiaugtis iš anksto nenuspėjamu rezultatu. Paslapčių dar tebėra pilna dekupažo – įvairių daiktų dekoravimo popieriaus aplikacijomis – technika, leidžianti paprastą akmenį ar kuklią medinę dėžutę paversti malonia smulkmena, buities detale, popieriaus lapą – originaliu atviruku.

Marija Šaltmerienė lanko floristų klubą Klaipėdoje, investuoja į pačius įvairiausius seminarus, užsiėmimus – kad nesustotų vietoje, kad daugiau sužinotų. Visa tai virsta naujomis idėjomis, sumanymais, eskizais, eksperimentais, kūrybiniais virsmais, kartais nustebinančiais ir pačią idėjų autorę.

Mariją Šaltmerienę užvaldžiusi kūryba lydi nuolat: ir darbe, ir namuose. Moteris pripažino, kad ji nemoka sėdėti, nieko neturėdama rankose ar nieko neveikdama.

Šioms šventėms puošdama namus, kurdama dekoro elementus, tautodailininkė stengėsi naudoti baltą, žalią, raudoną, auksinę spalvas, šiltas medžiagas, vengiant blizgučių. Naujieji turėtų būti balti, žali, sidabriniai ir su trupučiu šerkšno.

“Šiais metais mano kalėdiniai palinkėjimai – šilti ir minkšti”, - sakė Marija Šaltmerienė, kuriai tokią nuotaiką padėjo sukurti labiau netradicinės, bet paprastos medžiagos.

• Rašyti komentarą (1)