Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Vairavimo instruktorius Darius Keblys padeda pasirengti praktiniam vairavimo egzaminui.

Dažnas jaunuolis turi vairuotojo pažymėjimą, mokosi vairuoti ar apie tai svajoja. Lietuvoje, „Regitros“ duomenimis, praktikos egzamino rezultatai kur kas prastesni negu teorijos. Tad kodėl pradedantiesiems vairuotojams praktinis vairavimo egzaminas sunkiau įkandamas ir kas lemia tokius rezultatus?

Neatsiejama kasdienybės dalis

Abiturientė Pranciškonų gimnazijos auklėtinė Domantė Lipskytė vairuoja, nes, turint vairuotojo pažymėjimą, jai paprasčiau susisiekti, ji jaučiasi savarankiškesnė. Anot Domantės, norint išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą, svarbu kuo daugiau praktikuotis, o per egzaminą – suvaldyti stresą. Merginos nuomone, išlaikyti vairavimo egzaminą dažniausiai trukdo įgūdžių stoka, dažnai perdėtas pasitikėjimas savimi, sprendimas per anksti laikyti egzaminą, kai praktikos dar neužtenka, arba stresas.

„Manau, reikia daug praktikuotis, važinėti ne tik su instruktoriumi, bet paprašyti ir šeimos narių pagalbos. Dažnai tai padeda išmokti geriau valdyti transporto priemonę. Na ir, žinoma, stengtis nesijaudinti, valdyti stresą. Vien dėl streso sulėtėja reakcija, kuri vairuojant yra labai svarbi“, – dalijosi mintimis D. Lipskytė.

Vienuoliktokas Pranciškonų gimnazijos mokinys Gustas Zėringis vairuodamas jaučia laisvę. „Be to, turint vairuotojo pažymėjimą, paprasta nusigauti iš taško A į tašką B“, – sakė jaunuolis. Išlaikyti egzaminą jam padėjo vairavimo instruktorius, jo pamokos. „Norint išlaikyti egzaminą, būtina turėti gerą reakciją, stebėti aplinką, numatyti kitų veiksmus“, – tikino vaikinas.

Gusto nuomone, ar pradedantysis vairuotojas išlaikys vairavimo egzaminą, priklauso nuo jo nusiteikimo, noro ir pasirengimo. Norint išlaikyti egzaminą, reikia užsispyrimo, geros nuotaikos ir poilsio prieš egzaminą.

Koją pakiša jaudulys

Pasak vairavimo instruktoriaus Dariaus Keblio, dažniausiai praktinio vairavimo egzaminą išlaikyti iš pirmo karto trukdo jaudulys, stresas, baimė, nepasitikėjimas savimi, netinkamas psichologinis pasirengimas. „Labai svarbu mokiniui suvaldyti vidinę įtampą, nugalėti baimę, kad būtų galima priimti tinkamus sprendimus vairuojant“, – atkreipė dėmesį D. Keblys.

Egzamino rezultatams įtakos turi ir automobilis. „Laikant egzaminą automobilis būna pakeistas. „Nesu jo vairavęs, nežinosiu, ką paspausti, kaip valdyti sankabą“, – tokios dvejonės neretai aplanko mokinį. Pažindamas automobilį pradedantysis vairuotojas labiau atsipalaiduoja, pasitiki savimi, daugiau dėmesio skiria kelio ženklams, kitiems eismo dalyviams stebėti“, – teigė D. Keblys. Instruktoriaus nuomone, pradedantieji vairuotojai dažnai nemoka tinkamai sutelkti dėmesio ir įvertinti situacijos kelyje.

Pradedantieji vairuotojai daro ir nemažai klaidų. Neretas, anot D. Keblio, neseka kelio ženklų, netinkamai rodo posūkių signalus, per greitai atleidžia sankabos pedalą, nesilaiko saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių, kartais net supainioja dešinę ir kairę puses. Šias klaidas mokiniai dažnai daro ne tik dėl įgūdžių stokos, bet ir dėl jaudulio. „Išvažiuojant į kelią reikia „įsijungti“ mąstymą, platų matymą, nepervertinti savo sugebėjimų, jausti atsakomybę už save ir kitus kelyje“, – patarė D. Keblys.

Vairavimo instruktoriaus teigimu, vairuojant būtina laikytis Kelių eismo taisyklių, stebėti kelio ženklus, kitus eismo dalyvius ir priimti tinkamus sprendimus. „Norint tapti geru vairuotoju, reikia puikiai išmanyti Kelių eismo taisykles, turėti gerus teorinius ir stiprius praktinius įgūdžius bei motyvacijos išmokti gerai vairuoti“, – apibendrino instruktorius D. Keblys.

Reikalauja pasirengimo

„Regitros“ komunikacijos skyriaus specialistės Emilijos Bardauskienės tikinimu, svarbu, kad eisme dalyvautų tinkamai pasirengę vairuotojai. „Dalyvavimas viešajame eisme yra didelė atsakomybė, todėl vienas svarbiausių „Regitros“ uždavinių yra užtikrinti, kad į jį patektų tik tinkamai pasirengę vairuotojai, kurie nekeltų grėsmės nei sau, nei kitiems eismo dalyviams. Todėl kiekvienas būsimas vairuotojas turi turėti pakankamai teorinių ir praktinių žinių, kurios yra būtinos, norint saugiai ir savarankiškai tęsti keliones jau įgijus teisę vairuoti“, – teigė E. Bardauskienė.

Išlaikęs teorijos egzaminą būsimasis vairuotojas turi išlaikyti praktikos egzaminą, vykstantį realiame eisme. „Praktikos egzamino metu būsimas vairuotojas turi pademonstruoti ne tik, kaip valdo transporto priemonę, vadovaujasi kelio ženklais, bet ir kaip geba reaguoti į kitų eismo dalyvių veiksmus, kylančius pavojus kelyje ir priimti teisingus sprendimus“, – tikino specialistė.

Pasak E. Bardauskienės, egzamino metu dažniausiai koją pakiša stresas – jis turi įtakos žmogaus savijautai, sukuria neužtikrintumo jausmą, neleidžia tinkamai susikoncentruoti į atliekamus veiksmus bei aplinką. Taip pat pradedantiesiems vairuotojams gali trūkti praktinių įgūdžių, kurie padėtų tinkamai reaguoti į įvairias situacijas kelyje.

„Kalbant apie tai, kodėl teorijos egzaminą iš pirmo karto asmenys išlaiko dažniau negu praktikos, galima daryti prielaidą, kad praktikos egzaminas reikalauja daugiau pasirengimo, nes jo metu būsimas vairuotojas turi gebėti ne tik gerai valdyti transporto priemonę, bet ir gebėti pritaikyti teorines žinias praktikoje, numatyti galimus kitų eismo dalyvių veiksmus bei priimti reikiamus sprendimus“, – apibendrino E. Bardauskienė.

---

Praktikos egzamino metu gali būti fiksuojamos nekritinės, specifinės pasikartojančios (šešios nekritinės klaidos, atliekant tą patį vertinamą veiksmą) ir kritinės klaidos. Kad egzaminas būtų išlaikytas, galima padaryti ne daugiau kaip 8 nekritines klaidas ir nė vienos kritinės bei specifinės pasikartojančios klaidos.

Nekritinės klaidos – klaidos, nesukeliančios grėsmės kitiems eismo dalyviams, tačiau parodančios nepakankamą įgūdžių lygį. Viena dažniausių nekritinių klaidų – netinkamas aplinkos stebėjimas ir žvalgymasis. „Tinkamas žvalgymasis leidžia pastebėti kitų eismo dalyvių elgesį, prognozuoti jų veiksmus ir atitinkamai vairuotojui priimti reikiamus sprendimus“, – aiškino E. Bardauskienė. Kita itin dažna pradedančiųjų vairuotojų klaida – netinkamas įspėjamųjų signalų rodymas, dažniausiai jie pamirštami prieš pradedant važiuoti, sustojant ar apsisukant. „Posūkių signalų rodymas yra tarsi bendravimas su kitais eismo dalyviais“, – teigė specialistė.

Kritinės klaidos sukelia grėsmę kitiems eismo dalyviams, jos gali ir trukdyti tinkamai ir saugiai valdyti transporto priemonę. Viena dažniausiai pasitaikančių kritinių klaidų per egzaminą įvyksta artėjant prie pėsčiųjų perėjų. „Būtent pėstieji yra pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė, todėl labai svarbu kuo anksčiau juos pastebėti. Taigi, pamačius, kad prie pėsčiųjų perėjos artėja žmogus, būtina pristabdyti, ir, jei reikia, sustoti“, – tvirtino specialistė. Taip pat neretai būsimi vairuotojai netinkamai taiko ir važiavimo pirmumo taisykles.

Linas DAUGĖLA

„P. n.“ akademijos narys


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas