|
|
|
Trispalvės – kelyje ir ant bažnyčių
Dar prieš Lietuvos valstybės atkūrimo 102-ąjį gimtadienį Kretinga pasveikino keliu Šiauliai–Palanga važiuojančius tautiečius įspūdinga trispalvių kompozicija, įrengta turbo žiede. O šventės dieną suplevėsavo didžiulės vėliavos ant Kretingos ir Darbėnų bažnyčių fasadų: Vasario 16-oji, tradiciškai prasidėjusi Kretingoje prie Nepriklausomybės paminklo, pasklido po visus rajono miestelius ir kaimus. Dievo – gamtos – žmogaus spalvos Šv. Mišias Kretingos bažnyčioje aukojęs klebonas brolis pranciškonas Astijus Kungys taip pat pasidžiaugė mūsų tautos simboliu – trispalve, visose jos spalvose įžvelgdamas Dievo – gamtos – žmogaus tarpusavio ryšį. Jo žodžiais, auksinė spalva – lyg iš Dievo plaukianti dvasia, žalia – Dievo kūrinija, mūsų tėviškės gamta, o raudona – žmogaus gyvybė, kraujas, ir ši spalva esanti vienoda visoms žemės tautoms. Dėkodamas už Lietuvos valstybę, ją kūrusius ir kuriančius žmones, A. Kungys prisiminė ir mūsų krašte, Jokūbave, gyvenusį Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą, vieną tarpukario Lietuvos prezidentų – Aleksandrą Stulginskį, kuris, skirtingai nuo kitų dviejų – Antano Smetonos ir Kazio Griniaus, – neemigravo, o, užėjus sunkmečiui, pasiliko gyventi su tauta. A.Kungys priminė, kad prezidentas A. Stulginskis, baigęs kunigų seminariją, pasirinko kitokį – ne dvasininko, kelią tarnauti Lietuvai: Vokietijoje baigė žemės ūkio institutą ir parvežė žinias į gimtinę – jis buvo pirmasis Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos bei Ūkio banko įkūrėjų. Klebono manymu, A. Stulginskio darbai šiandieną nėra pelnytai įvertinti. „Mūsų žemietis prezidentas dirbo juodą darbą vardan Lietuvos, nuo 1926-ųjų įsikūrė Žemaitijoje ir liko su ja, kol sovietai represavo ir ištrėmė į Sibirą“, – kalbėjo A. Kungys, pasiūlęs kretingiškiams grįžus namo labiau pasidomėti šia iškilia krašto ir tautos asmenybe. Erdves drebino žemaitiška šneka ir rokas „Tėvyne, leisk mums tavimi save pratęsti“, – tokiu poetiniu leitmotyvu po šv. Mišių šventė tęsėsi Kretingos rajono kultūros centre, – ją vedė renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė ir Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas.
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, pasveikinęs kretingiškius su Valstybės atkūrimo diena, iš kraštiečio Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kanclerio Pauliaus Vaniuchino rankų priėmė jo iniciatyva atkurtą vyskupo Motiejaus Valančiaus herbą, jo liudijimus ir 3 autentiškus vyskupo laiškus, kurie bus saugomi Kretingos muziejuje. Vienu svarbiausių šios šventės akcentu tapo Savivaldybės įsteigto Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus medalio įteikimas Klaipėdos universiteto profesoriui teatrologui, klojimo teatro puoselėtojui ir ilgamečiui Nasrėnų muziejaus bičiuliui Petrui Bielskiui, kuris per šventes vyskupo gimtinėje dažnai įsikūnija į vyskupą M. Valančių. Atsiimdamas šį garbingą, prieš ketverius metus Savivaldybės įsteigtą apdovanojimą, P. Bielskis vietoj padėkos žodžio žemaitiškai perskaitė ištrauką iš Motiejaus Valančiaus raštų, tuo sukeldamas audringas žiūrovų ovacijas. Po oficialios renginio dalies Kultūros centro erdves drebino roko opera apie pokario partizanus „Priesaika“, kurią atliko grupė „Thundertale“ bei solistai Liudas Mikalauskas ir Eugenijus Bavikinas. Tai – Kretingos rajono savivaldybės dovana miesto žmonėms. Pagerbė nepriklausomybės kovų savanorius Darbėniškiai šventės išvakarėse savo bažnyčios fasadą papuošė 13 m ilgio ir 4,5 m pločio trispalve, kuria prieš dvejus metus, švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį, pasirūpino Darbėnų gimnazijos bendruomenė. Darbėnų gimnazijoje įvyko ir šventinis minėjimas, į kurį atvyko Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė ir Klaipėdos miesto tarybos narys buvęs darbėniškis Kazys Bagdonas. „Savo didžiąją vėliavą išnešame į miestelį per svarbiąsias valstybines šventes, o šiemet ja sumanėme papuošti bažnyčią. Darbėniškis tautodailininkas Tautvydas Rudys apsiuvo vėliavos kraštus, juos sutvirtinome vamzdžiais ir ant lynų užtempėme ant bažnyčios sienos“, – apie bendruomenės pasiruošimą šventei pasakojo Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.
Po šv. Mišių Darbėnų bažnyčioje žmonės rinkosi miestelio aikštėje pasveikinti vieni kitus su Valstybės atkūrimo diena ir tuo pačiu pagerbti kritusius kovose už nepriklausomą Lietuvą. Darbėnų parapijos klebonas Viktoras Dirvonskis pašventino atnaujintą Nepriklausomybės paminklą. Naujose plokštės abipus paminklo iškalti 70-ties nepriklausomybės kovų savanorių vardai ir pavardės, atskirai įrašyti 5 Vyčio kryžiaus kavalieriai: Kazys Čepronas, Juozas Martinkus, Juozas Sudavičius, Leonas Vasiliūnas ir Jonas Žilys. Visi jie, 1919–1920 m. kovęsi už Lietuvos nepriklausomybę, buvo kilę iš tuometinio Darbėnų valsčiaus. Šventėje dalyvavo dar gyvi Nepriklausomybės paminklo atstatymo procese dalyvavę sąjūdiečiai – Valys Jurčys ir Steponas Žilys, dėl ligos neatvyko Antanas Bieliauskas, – visi jau perkopę per 80. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną tuometinių statytojų veiduose švietė džiaugsmo ir pasididžiavimo ugnelės. Priminė paminklą Nežinomam kariui A. Poškio žodžiais, jų Nepriklausomybės paminklas turi įdomią istoriją: pirmąsyk pastatytas 1928-aisiais Nepriklausomos Lietuvos 10-mečiui, tačiau atidengtas tik 1930-aisiais, švenčiant Vytauto Didžiojo 500-ąsias gimimo metines. Ta pačia proga Darbėnuose buvo įkurtas ir Vytauto Didžiojo parkas, į iškilmes buvo atvykęs ir prezidentas Antanas Smetona. Paminklas buvęs keturkampės piramidės formos, primenąs Kauno karo muziejaus kieme esantį paminklą Nežinomam kariui. Tuometinio žymaus miškininko Marijono Daujoto iniciatyva, aplinkui paminklą taip pat buvo užsodintas nedidelis sodelis. „Nepriklausomybės paminklą sovietai nugriovė tik 1962-aisiais, nors Darbėnų valsčiaus vykdomasis komitetas nurodymą nugriauti priėmė gerokai anksčiau – 1950-aisiais. Kažkaip stovėjo jis ir niekam neužkliuvo dar beveik dešimtmetį, kol nuvertė, o akmenis panaudojo kiaulių fermos pamatų statybai“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo A. Poškys. Praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, 1989-aisiais, Sąjūdžio Darbėnų iniciatyvinė grupė nusprendė paminklą atstatyti, jo pamatams žmonės vėl rinko akmenis iš apylinkės laukų.
Džiaugėsi savais atlikėjais Salantų miesto ir Kartenos bendruomenės Vasario 16-ąją atšventė tradiciškai: išklausę šv. Mišių miestelių bažnyčiose, žmonės rinkosi į Salantų kultūros centrą ir Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyrių. Žmonių perpildytose salėse koncertavo vietiniai saviveikliniai kolektyvai – nuo pačių mažiausių iki suaugusiųjų ir senjorų. „Mūsų šventės paprastos – kaip sakoma, dainos, šokiai, gitara. Žmonės nori švęsti jaukiai: žiūrovai palaiko atlikėjus, negailime aplodismentų ir išsiskirstome kupini gerų emocijų“, – tikino Kartenos skyriaus vadovė Janina Vaičekauskienė. Salantų kultūros centro vadovė Stasė Preibienė sakė, kad jų miestelio žmonės taip pat labai mėgsta saviškių pasirodymus: koncertavo iš viso 16 vietinių kolektyvų, vyravo pakili nuotaika, kurią žmonės parsinešė ir į namus. --- Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė sakė, kad norėjosi originaliai papuošti turbo žiedą šiemet Kovo 11-ąją švenčiamam Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. Patys sumanė kompoziciją, kurią sudaro 30 trispalvių ir 3 trimačiai trikampiai ir įrengė ją savo pastangomis, talkinat bendrovei „Kretingos komunalininkas“. Savo pastangomis pasisiuvo vėliavas, pagamino konstrukcijas ir iš matinio stiklo įrengė apšvietimus, kad derėtų prie kryžiaus kompozicijos. „Dekoracijomis suspėjome papuošti miestą ir prieš Vasario 16-ąją. Kompozicija mums nekainavo nė tūkstančio eurų, konstrukcijos – ilgalaikės, jas galima bus pritaikyti pasipuošti kitomis progomis ar kitoje vietoje“, – akcentavo G. Liobikienė.
|
|
