|
|
|
Pratybose Kartenoje kariai gerino individualius įgūdžius
Kartenoje įvykusiose lauko taktikos pratybose Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 306 Kretingos pėstininkų kuopos kariai savanoriai gerino individualius įgūdžius. Kuopoje šiuo metu tarnauja 92 kariai. Ėjo į topografinį žygį Pratybose buvo penkios mokymų vietos. Kiekvienoje jų – gerinami tam tikri karių savanorių įgūdžiai suteikiant tiek teorinių, tiek praktinių žinių. Kariai savanoriai mokėsi judėti mūšio lauke įvairiais būdais su ginklais, veikti mūšio lauke, kai yra tiesiogiai apšaudomi, užsimaskuoti vietovėje, nustatyti atstumą, numatyti taikinį, sudaryti išsamią ugnies kortelę. Šiais metais tai trečios pratybos – jau įvyko karinio rengimo ir šaudymo mokymai. „Pratybų ciklą pradedame nuo ginklo valdymo testo, instruktažo išklausymo, tarnybos statutų nagrinėjimo. Kitose – šaudymo – pratybose kiekvienas karys ginklą prisitaikė sau“, – įvardijo 306 Kretingos pėstininkų kuopos vadas Kęstutis Piluckis. Praėjusį savaitgalį įvyko lauko taktikos pratybos – jose kariai mokėsi individualių įgūdžių, kuriuos galima pritaikyti mūšio lauke. „Išskyrėme pagrindinius įgūdžius, kuriuos kariai patobulino per pratybas. Mokėdamas šiuos pagrindinius, kiekvienas karys toliau gali dalyvauti kolektyviniame rengime“, – paaiškino K. Piluckis. Antrą dieną kariai ėjo į maždaug 15 km topografinį žygį, per kurį savanoriai mokėsi orientuotis vietovėje, dirbti su žemėlapiu. Per mėnesį kariai savanoriai susitinka 1–2 kartus. Per metus kariui savanoriui priklauso 24 d. karinio rengimo. „Turime ir papildomos veiklos – renkamės sportuoti, dalyvaujame švenčių minėjimuose, tačiau tai pagrįsta savanoriškumo principu“, – tikino K. Piluckis. Mokėsi subtilybių Kariai per pratybas buvo mokomi nustatyti atstumą įvairiais būdais. „Kariai turi mokėti vietovėse ne primityviais būdais – žingsniais arba žemės matuokliais – nustatyti atstumą iki nurodyto taikinio. Būdų yra įvairių – tiesioginis, palyginamasis, pagal žiūronus, geometrijos, lygiašonio trikampio būdas. Taip pat galima matuoti su smilga“, – vardino atstumų nustatymo, taikinių nurodymo užsiėmimo instruktorius.
Dažnai būna, kuomet kariui reikia nurodyti taikinį, prie kurio jis negali prieiti, todėl jam būtina mokėti nustatyti atstumą. „Pavyzdžiui, žinote, kur yra objektas, o jums artilerijai reikia tiksliai nurodyti, kur jie, kokiu atstumu reikia šaudyti ir panašiai. Tikslus atstumo nustatymas labai svarbus snaiperiams, kad jie galėtų pakoreguoti optinį taikiklį“, – akcentavo užsiėmimo instruktorius. Savanoriai taip pat buvo mokomi, kaip sudaryti ugnies kortelę. Karys, užėmęs tam tikrą vietą ar stebėjimo postą, sudaro savo planą – tai, ką jis mato ir panašiai. To reikia, kad skyriaus aukštesnis vadas galėtų vesti visą mūšio eigą, taip pat, keičiantis kariams, žinotų, ką perima. Ugnies kortelėje kariai fiksuoja viską – kokius objektus mato, pateikia savo buvimo vietą, jeigu yra kažkokių inžinerinių užtvarų, minų laukų, juos pasižymi, nematomas zonas taip pat. „Kortelė lieka kario buvimo pozicijoje, pavyzdžiui, apkase. Kita kortelė patenka pas aukštesnį vadą, tada skyriaus vadas daro bendrą skyriaus kortelę. Ją sudaryti yra kur kas sudėtingiau negu pradinę ugnies kortelę. Tuomet vadas priima sprendimus arba, jeigu yra kuopos, būrio vadas, jis skyriaus kortelę perduoda jam. Kuopos vadas sudaro jau visą ugnies schemą, kontroliuoja mūšio eigą, stebi, ar viskas yra padengta šaudymo sektoriais ir panašiai“, – paaiškino KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Plungės 303 pėstininkų kuopos vyr. seržantas Darius Miliauskas. Pratybose taip pat buvo mokomasi judėti mūšio lauke, kuomet jis yra apšaudomas. „Karys bėga mažai, keičia pozicijas, pristoja, kad suklaidintų priešą. Jeigu nėra priedangos, yra naudojami dūmai, kad karys galėtų judėti. Žinoma, priešas šaudo, tačiau pataikymo galimybė yra kur kas mažesnė“, – sakė K. Piluckis. Taip pat kariai buvo mokomi judėti mūšio lauke, kol jų dar priešas nepamatė – sėlinti ir panašiai. Svarbu mokėti užsimaskuoti Kariui savanoriui labai svarbu mokėti ir užsimaskuoti. Jeigu karys yra nematomas, tuomet priešas jo nepastebi, o kariui padidėja tikimybė išgyventi. Kretingos pėstininkų kuopa turi ir tam tikrų elementų, kuriais gali užsimaskuoti įvairiose vietovėse. Vienas jų – baltas maskavimosi kostiumas: galima užsivilkti kelnes, švarką. „Viskas priklauso nuo teritorijos. Žiemą, jeigu laukai yra balti, juose gali judėti apsirengęs visiškai baltai. Jeigu karys juda miške, tuomet velkasi tik kelnes, jog neatrodytų, kad miške juda sniego žmogus. Mieste vėl yra kitaip“, – kalbėjo K. Piluckis. Maskavimasis – viena priemonių, kuri padeda kariui susitapatinti su aplinka ir išlikti nepastebėtam. Taip pat jis skirtas tam, kad karys turėtų bent minimalų pranašumą prieš savo priešą.
„Pratyboms pasirinkome vietą, kurioje būtų trys skirtingos vietos: miškinga, iš dalies atvira ir atviras laukas, kur ruda – dominuojanti spalva. Kario maskuotė turi atitikti vietovę“, – tvirtino KASP Žemaičių apylinkės 3-iosios rinktinės Štabo ir aptarnavimo kuopos Žvalgų būrio grandinis. Karys turi mokėti užsimaskuoti viską. Individuali maskuotė susideda iš veido, kamufliažinės aprangos, batų, pirštinių maskavimo. Vis dėlto daug dėmesio reikia skirti veidui, nes jis yra šviesus. Karys taip pat turi atkreipti dėmesį į juodos spalvos elementus. „Gamtoje nėra juodos spalvos, ginklai, juodi batai, pirštinės turi keisti spalvą – prisitaikyti prie aplinkos. Ginklą reikia arba apipurkšti dažais, arba naudoti lipnią maskuojančią juostą“, – paaiškino mokymus vedęs instruktorius. Maskuojamas ir šalmas. Dėl to kariams yra duodamos ir specialios priemonės, viena jų – tinklelis. Toliau kariai šalmo maskavimui naudoja gamtos išteklius – žoles, smilgas, šakas, eglės spyglius ir panašiai. Mokymus vedęs grandinis akcentavo, kad daug dėmesio reikia skirti žmogaus siluetui paslėpti: „Svarbu paslėpti žmogaus kontūrą, kad žmogaus siluetas nebūtų atpažįstamas iš tolo. Kontūras labai išduoda karį, nes gamtoje simetriškų dalykų nėra. Judėjimas mūšio lauke – irgi svarbus elementas. Karys stengiasi nedaryti staigių judesių, juda lėtai, kad nebūtų atpažintas.“ Atnaujino ginkluotę Prieš mėnesį 306 Kretingos pėstininkų kuopa buvo apginkluota naujais ginklais. Pagrindinis šaulio ginklas automatas AK-4 pakeistas į automatą G36. „Šio ginklo kalibras yra mažesnis, jis – lengvesnis, patogesnis, užsilenkia buožė, ji taip pat pritaikyta mūšiui mieste. Su šiuo ginklu kariui yra lengviau judėti. Kai karys nueina 5–10 km, užsideda ekipuotę, susikrauna kuprinę – susidaro nemažas svoris, todėl visų elementų svoris tampa svarbus“, – atkreipė dėmesį kuopos vadas, papildęs, kad AK-4 labiau buvo skirtas mūšiui apkasuose. Pasikeitė ir karo filosofija. Anksčiau buvo naudojami dideli kalibrai – tam, kad žmogų nukautų ir viskas. Šiandieninis kalibras yra daug mažesnis – 5,56, jis skirtas iš esmės sužeisti žmogų. Nukovus žmogų, problemos nelieka. Sužeidus karį, iš rikiuotės išvedami mažiausiai dar šeši kariai, nes sužeistąjį reikia nešti, taip pat ir jo daiktus.
|
|
