|
|
|
Rajone dažniausiai degė žolė ir suodžiai
Kretingos rajone praėjusiais 2019 metais kilo 11 gaisrų daugiau negu 2018 metais, iš viso – 128. Kaip ir metais prieš tai, liepsnos pasiglemžė 1 žmogaus gyvybę, tačiau traumas patyrusių žmonių pavyko išvengti. Praėjusiais metais ugniagesiai atliko ir daugiau gelbėjimo darbų – 143, tai 7 daugiau negu 2018 m. Žuvo 1 žmogus Kraupiausia nelaimė pernai įvyko Erlėnuose, kur liepsnos pasiglemžė jauno vyro gyvybę. Balandžio pabaigoje dėl neatsargaus žmogaus elgesio, palikto įjungto prietaiso, užsidegė medinis gyvenamasis namas. Iš jį apgaubusių liepsnų 24-erių vyrui ištrūkti nepavyko – jis tuo metu miegojo antrajame namo aukšte. Daugiausiai gaisrų 2019 metais kilo atvirose teritorijose ir gyvenamosios paskirties pastatuose. Į gyvenamuosiuose namuose kilusius gaisrus ugniagesiai-gelbėtojai vyko 43 kartus, 2018 m. – 44. Praėjusiais metais kur kas daugiau gaisrų įvyko atvirose teritorijose – degė miško paklotė, ražienos, žolė ir panašiai. Jų buvo 43, tai 17 gaisrų daugiau negu 2018 metais. Didžiausias išdegęs plotas – apie 20 ha. „Ši statistika rodo, kad visi gaisrai kyla mūsų gyvenamojoje aplinkoje – namuose. Kiek pasirūpinsime jų saugumu, tiek jie ir bus saugūs. Esame kiekvienas atsakingi už save“, – atkreipė dėmesį Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, paskatinęs gyventojus neužmiršti valyti savo namų kaminų, taip pat nedeginti žolės. Pašalinio ugnies šaltinio poveikis ir užsidegę suodžiai – pagrindinės praėjusių metų gaisrų priežastys. Dėl pašalinio ugnies poveikio, tai yra numestos nuorūkos, saulės įkaitinto stiklo ir pan., daugiausiai liepsnojo atviros teritorijos – žolė. „Daugiausiai gaisrų kilo sausio ir balandžio mėnesiais. Sausį buvo šalta, todėl žmonės kūreno krosnis, kurių kaminai dažniausiai buvo neišvalyti, nuo ko ir įsiplieksdavo ugnis. Taip pat vasara šiemet buvo pakankamai sausa, dėl ko nemažai gaisrų kilo atvirose teritorijose“, – paaiškino E. Bertašius. Kad užkirstų kelią galimoms nelaimėms, Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba visus metus vykdė prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“. Per ją ugniagesiai aplankė 2 tūkst. 60 gyvenamųjų namų – tikrino, ar gyventojai yra įsirengę dūmų detektorius, valo kaminus. „Rezultatai gerėja. Vis daugiau gyventojų namuose yra įsirengę dūmų detektorius, teigė valantys kaminus“, – apibendrino E. Bertašius. Šią akciją ugniagesiai vykdo ir šiais metais.
Saugiausia seniūnija – Kartenos Per praėjusius metus nemažai kilo ir kitokio pobūdžio gaisrų. Degė 15 pagalbinio ūkio paskirties pastatų – pirtys, garažai, ūkiniai pastatai ir panašiai, transporto priemonių – 12, šiukšlių konteinerių – 10, gamybos, prekybos, paslaugų pastatų – 3. 2019 metais neįvyko nė vienas gaisras apleistuose statiniuose, 2018 m. toks buvo 1. Daugiausiai – 33 – gaisrų įvyko Kretingos miesto seniūnijoje, Kretingos seniūnijoje – 22, Žalgirio ir Darbėnų seniūnijose – po 16, Imbarės – 14, Salantų miesto – 8, Vydmantų – 8, Kūlupėnų – 6. Mažiausiai – 5 – gaisrai kilo Kartenos seniūnijoje. Pastarieji įvyko atvirose teritorijose. Daugiausiai – 13 – gyvenamųjų namų degė Kretingos miesto seniūnijos teritorijoje, atviros teritorijos degė Kretingos seniūnijoje – 12. Dažna gaisrų priežastis 2019 metais buvo elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai – 12, tačiau tai 4 mažiau negu 2018 metais. Kitos priežastys: transporto priemonių elektros instaliacijos ir kiti gedimai – 11, neatsargus žmogaus elgesys – 9, savaiminis medžiagų užsidegimas – 4, įtariami tyčiniai padegimai – 3, taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus – 1 ir kitos priežastys. Dėl neatsargaus rūkymo praėjusiais metais mūsų rajone nekilo nė vienas gaisras. Klaipėdos apskrityje 2019 m. įvyko 942 gaisrai, ugniagesiai atliko 1 tūkst. 682 gelbėjimo darbus, gaisruose žuvo penki žmonės, 19 patyrė traumų. Šalies mastu statistika kiek liūdnesnė. Iš viso įvyko 11 tūkst. 509 gaisrai, buvo atlikta 11 tūkst. 990 gelbėjimo darbų, žuvo 70 žmonių, ir tai yra 16 mažiau negu 2018 m., traumą patyrė 164 gyventojai.
|
|
