Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Demontavus užtvankos pralaidą, būtų atstatyta Salanto upės vaga ir įrengtas naujas tvenkinys.

Demontuoti užtvankos pralaidą, atstatyti Salanto upės vagą, šalia jos įrengti naują tvenkinį: tokiam Salantų miesto pralaidos griovimo-rekonstrukcijos projektiniam pasiūlymui pritarė Salantų regioniniame parke įvykusio pasitarimo dalyviai. Jeigu visa tai būtų įgyvendinta, salantiškiai taptų pirmaisiais Lietuvoje, įgyvendinusiais Europos Sąjungos mastu vykdomus projektus atkuriant upių vagas bei atveriant žuvų migracijos kelius.

Užtvanka – neįveikiama kliūtis

Salantų parko direkcijoje įvyko pasitarimas, kuriame buvo pristatytos Salantų miesto užtvankos pralaidos griovimo-rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų alternatyvos. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas, Salantų miesto tvenkinio ir pralaidos tyrinėjimo darbus atliekančios uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Primega“ direktorius Remigijus Pužas, Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius bei administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Liutauras Mockus, Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo instituto mokslo darbuotojas dr. Nerijus Nika ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Andrius Skersonas, Salantų žvejų klubo nariai, bendruomenės atstovai.

Pasitarimą moderavęs Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus priminė, kad lašišinės žuvys, įveikdamos daugybę kilometrų, kiekvienų metų rudenį atplaukia iš Baltijos jūros neršti į gimtuosius upių aukštupius, iš kurių mažos 10–15 cm lašišaitės migruoja į jūrą. Salanto upės lašišos negali grįžti į savo gimtąsias nerštavietes dėl miesto užtvankos, nes ji yra neįveikiama kliūtis ne tik lašišoms, bet ir visų kitų rūšių žuvims.

Žuvų migracijos kelio atkūrimas ties Salantų miesto užtvanka numatytas Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plane bei Salantų regioninio parko planavimo schemoje. Pirmieji žingsniai projekto link žengti prieš porą metų, dabar gi pristatoma, kokie namų darbai per tą laiką parengti.

M. Šečkus priminė ir tai, jog būtent regioninis parkas pasirinktas šiam projektui įgyvendinti, nes darbai būtų finansuojami 100 procentų. Jeigu tokio projekto imtųsi ne valstybinė, o savivaldybės institucija, prie finansavimo tektų prisidėti iš rajono biudžeto.

Pasitarime dėl užtvankos rekonstrukcijos alternatyvas pristatė (iš dešinės) Remigijus Pužas, projekto naudą pagrindė Gintautas Sabas.

Laimingos žuvys, laimingi žmonės

Prieš pristatydamas gerąją upių vagų atstatymo bei žuvų migracijos kelių atkūrimo Estijoje patirtį, Gintautas Sabas apžvelgė padėtį Lietuvoje: mūsų šalyje yra apie 1,5 tūkst. užtvankų, didžioji dalis jų statyta 5–6 praėjusio amžiaus dešimtmetyje ar net prieškariu, tad kas trečia jų – itin prastos būklės.

„Šios užtvankos – jau tiksinti uždelsto veikimo bomba. Kasmet įvyksta viena ar dvi avarijos: tai dar ne katastrofa, bet jų pasekmių likvidavimas kainuoja nuo 100 iki 200 tūkst. eurų“, – pastebėjo Aplinkos apsaugos agentūros atstovas.

Estijoje užtvankų skaičius – panašus, kaip ir Lietuvoje, tačiau šioje šalyje jau įgyvendinami upių atkūrimo projektai: ten nugriautos ar rekonstruotos užtvankos skaičiuojamos dešimtimis, Lietuvoje gi dar nėra nė vienos – tad Salantų regioninis parkas rengiasi įgyvendinti pilotinį projektą ir taptų pirmuoju tai padariusiu šalyje.

Estai anksčiau už lietuvius pradėjo spręsti žuvų migracijos problemas prie užtvankų įrengdami vadinamuosius žuvitakius: nuo XX a. 6–7 dešimtmečio Estijoje įrengta 100, nuo 9-o dešimtmečio Lietuvoje – 25 žuvitakiai.

„Pagrindinis visoje Europos Sąjungoje įgyvendinamo projekto tikslas – kad upės grįžtų į senas vagas, o migruojančios lašišinės žuvys be kliūčių pasiektų nerštavietes. Nes jeigu to nebus padaryta, po 30 metų jų natūralios populiacijos išnyks. Įgyvendinus projektą būtų laimingi visi: ir žuvys, ir žmonės“, – kalbėjo G. Sabas.

Jis pasitarimo dalyviams parodė statistika iliustruotą filmuotą medžiagą, kaip įgyvendinamas vienas tokių projektų Estijoje: kaip atrodė dalis upės su užtvanka ir nedidele hidroelektrine iki projekto įgyvendinimo ir kaip vyksta darbai – griaunama užtvanka, hidroelektrinė, tvarkoma infrastruktūra, tiesiami keliai, įrengiama maudykla, numatyti vandens takai irkluotojų treniruotėms. Ir patikino, kad jau po metų pasijautė projekto nauda: neršti plaukiančių žuvų skaičius smarkiai išaugo.

Svarstė keturias alternatyvas

Bendrovės „Primega“ direktorius Remigijus Pužas susitikimo dalyviams pristatė keturias užtvankos rekonstrukcijos alternatyvas.

„Pirmasis pasiūlymas – klasikinis: įrengti lataką – žuvitakį prie užtvankos, kuri yra pirmoji kliūtis neršti plaukiančioms žuvims iš Minijos, tačiau, pasitarus su aplinkosaugininkais, ichtiologais bei kitais specialistais, prieita išvados, kad toks būdas – neefektyvus. Antras pasiūlymas – iš dalies nuardyti slenkstinę užtvankos nuopilą ir montuoti akmeninius žuvitakius, tačiau tada neišsispręs tvenkinio uždumblėjimo problema. Trečias pasiūlymas – nuardyti nuopilą ir suformuoti 1–1,5 m gylio lokalų vandens tvenkinį, tačiau tam nepritaria Saugomų teritorijų tarnyba. Jos specialistai pasiūlė ketvirtą variantą: visiškai išardyti slenkstinę nuopilą, suformuoti vandens protaką – upės vagą ir iškasti 0,5 ha ploto tvenkinį, kurį būtų galima pritaikyti rekreacijai: ir žvejybai, ir maudynėms, ir vandens pramogoms“, – kalbėjo R. Pužas, pridūręs, kad taip išsispręstų apie 1990–1991 metus rekonstruojant užtvanką atsiradusi problema: laikui bėgant suformuotasis tvenkinys uždumblėjo, ir dumblo sluoksnis vietomis siekia 0,6–0,8 m.

Susitikime dalyvavusio Salantų miesto seniūno Kazimiero Galdiko nuomone, priimtiniausia yra ketvirtoji alternatyva, juolab kad tada išsispręstų dumblo sąnašų ir „kniuisyno“ problema, o pats tvenkinys pasitarnautų miestelio gyventojų poreikiams. Salantų žvejų klubo valdybos pirmininkas Saulius Alonderis taip pat pritarė, kad priimtiniausias yra ketvirtas pasiūlymas bei pasidalijo savo įžvalgomis, kaip jį dar derėtų tobulinti. Kretingos vicemeras Dangiras Samalius patikino, kad Savivaldybė džiaugiasi parko iniciatyva ir visokeriopai prisidės, kad šis projektas, pagerinsiantis miestelio infrastruktūrą, būtų įgyvendintas. O Vilmantas Graičiūnas pastebėjo, jog jokių trukdžių iš Aplinkos ministerijos nebus – visi esą už projektą.

Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus priminė, kodėl buvo imtasi iniciatyvos rengti pirmąjį Lietuvoje projektą.

Rengs techninį projektą

Susirinkusieji diskutavo, kurioje dabartinio tvenkinio pusėje būtų tikslingiau atkurti Salanto vagą, kokios formos turėtų ir galėtų būti naujasis tvenkinys ir ar būtinai jis turi būti 0,5 ha ploto. Siūlyta pagalvoti ir apie naujo reljefo suformavimą, atkreiptas dėmesys į paviršinio vandens nuotekų vamzdžius: gal vertėtų juos perkelti.

Ichtiologas Nerijus Nika akcentavo, kad Salanto baseinas yra vienas gausiausių Lietuvos lašišinių žuvų baseinų, o, rekonstravus užtvanką, joms atsivers daug didesnė teritorija negu iki šiol buvo įrengus visus žuvitakius šalyje. Ir nors upės dalis iki Tuzų užtvankos nėra labai jau ilga, žuvims – upėtakiams, šlakiams, žiobriams, upinėms nėgėms, – atsidarys platus Salanto intakų tinklas. „Galiu patikinti: jeigu bus įgyvendintas šis projektas, nauda bus didžiulė. Žinome, nes mes irgi pirmieji Lietuvoje, Smeltalės upelyje, įrengėme dirbtines nerštavietes, ir jau pamatėme, kad tai – labai efektyvu“, – sakė N. Nika.

Kiti susitikimo dalyviai, kalbėdami apie būsimą naudą, akcentavo, kad rekonstrukcija bus naudinga ne tik žuvims, bet ypač – žmonėms: juk jeigu nebus įgyvendintas šis projektas, kas atsakys, jei apie 1920-uosius statyta ir beveik prieš 30 metų rekonstruota jau spėjusi pavargti buvusiojo malūno užtvanka staiga įtrūktų? Iš kieno kišenės tektų ją tvarkyti?

Susitikimo dalyviams sutarus, kad projekto rengėjai toliau tobulintų ketvirtąjį užtvankos pralaidos griovimo-rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, apsitarta dėl terminų: ketinama per šiuos metus parengti techninį projektą bei paraišką.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas