Ūkininkų šventė artėjančio streiko fone

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis „Žaliųjų kryžių“ akcijai pritarė, tačiau nuo traktorių žygio rajonų centruose ūkininkus bandė atkalbėti.

Mažiausiai 50 rajono ūkininkų su traktoriais šiandien 10 valandą ryto turėtų susirinkti kelyje Kūlupėnai–Kretinga, priešais kelio ženklą „Kretinga“. Čia įvyks instruktažas, po kurio technika pajudės kai kuriomis miesto gatvėmis, pravažiuos pro rajono Savivaldybę.

Ministras neįtikino

Tai – tęsinys lapkričio pradžioje visoje Lietuvoje pradėtos tyliosios žemdirbių protesto akcijos, kai žalios spalvos kryžiai buvo statomi pakelėse ir dirbamuose laukuose, siekiant atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į kaimo naikinimą ir į tai, kad žemės ūkis tampa nepakeliama našta.

Penktadienį Kaune įvykusioje konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojų pagerbimo šventėje žemės ūkio ministras Andrius Palionis iš tribūnos prisipažino „Žaliųjų kryžių“ akcijai taip pat pritaręs. „Bet dabar mane gal ir nušvilpsit, lapkričio 26-osios traktorių protestui – ne, nes nebėra dėl ko protestuoti“, – sakė jis ir paaiškino, kad, Vyriausybei pakoregavus šalies biudžeto projektą, kuris bus grąžintas antrąkart svarstyti Seimui, akcizai ir mokesčiai žemės ūkiui turėtų didėti ne tiek daug, kiek iš pradžių buvo numatyta. Salė sujudo subruzdo, į scenos pusę viena po kitos lėkė replikos: „O kiek didės pieno, kiek – mėsos kainos?“ Šie klausimai liko be atsakymų.

„Pajūrio naujienų“ pakalbintas A. Palionis teigė visada sakantis, tai, ką galvoja, ir pakartojo, kad traktorių išvažiavimui į gatves nepritaria. „Žaliasis“ kuras esą brangs ne daugiau, kaip paprastas, tai yra 7,2 procento – nuo 56 iki 60 eurų už toną. „Raudonajam“ kurui, naudojamam grūdų džiovyklose, lengvata lieka ta pati. „Sodros“ lubas buvo ketinama padidinti iki 60, bet išlieka 43 VDU (vidutiniai darbo užmokesčio dydžiai).

„Ką kita jam kalbėti? Ministras algą gauna iš valstybės biudžeto,“ – paklaustas, kaip vertina ministro poziciją dėl streiko, nedaugžodžiavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus.

„Streikas tikrai bus, 60-yje savivaldybių, kad netrukdytų eismui ir nepykdytų visuomenės, saugiai pravažiuos nuo 50 iki 100 traktorių. Jeigu tikslų nepasieksime, gruodį apie 5–6 tūkstančius mūsų į Vilnių nuvažiuosime autobusais, iki Seimo ir Vyriausybės keliausime pėsčiomis“, – pridūrė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Skaudina ne vien mokesčiai

Anot pirmininko, kai senosiose Europos Sąjungos šalyse vienu ar dviem procentiniais punktais didinami mokesčiai, prieš tai būna diskutuojama apie dvejus metus, žemdirbiai iš anksto sužino ir turi laiko pasiruošti. „Įsivaizduokit: mūsų ūkininkai rašo valdų modernizavimo projektus, laimi, gauna patvirtinimą, sudaro paskolos sutartis su bankais, susiskaičiuoja grąžintinų pinigų srautus, – o čia staiga mokesčiai pasikeitė! Kaip tada atsiskaityti? Smulkieji ir vidutiniai ūkiai taip žlugdomi“, – neabejojo Ūkininkų sąjungos pirmininkas. Tačiau, jo žodžiais, pagrindinė organizuojamo protesto priežastis – ne vien tik didinami mokesčiai, bet ir tai, kad valdžia visuomenę priešina, kad miestas kuo toliau, tuo labiau nebepasitiki kaimu. „Apie mus sako, jog miestą nuodijam, auginam nesveiką maistą. Tai skaudina“, – kalbėjo J. Talmantas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ūkininkavimo pradžia buvo sunki, žemdirbiai niekam nebuvo įdomūs, turėjo tik savo rankas, niekam nereikalingos žemės ir svajonę kada nors gyventi taip, kaip ūkininkai gyvena Europoje, – riai. Įvairių specializacijų ūkiai nesusiformavo per vienerius metus, prireikė bent dešimtmečio juodo darbo. „Kantrūs ir pasyvūs buvom ilgai, jokių protesto akcijų neorganizavom, įpratom pasiginčyti, dėl šalies bendros gerovės lig šiol susitaikydavom su kiekvienu nauju mokesčiu“, – kalbėjo pirmininkas. Žemdirbių bendruomenė esą supranta, kad šiuo metu nelengva ir mokytojams, ir gydytojams, ir policininkams, ir gaisrininkams, užtat gerai gyvena tie, kurie leidžia įstatymus.

Pavadino proveržiu

J. Talmanto žodžiais, Vyriausybė ir Prezidentūra turi tikslą Prezidento Gitano Nausėdos kuriamai gerovės valstybei surinkti kuo daugiau lėšų, didelę dalį numatyta atlupti iš žemės ūkio, kuris neva per mažai prisideda prie šalies bendros gerovės. Puolimo taktika peržengė kantrybės ribas, todėl keliolika žemdirbių savivaldos organizacijų suėjo draugėn ir nutarė skelbti visą Lietuvą apimančią akciją.

Pirmoji taiki dalis, startavusi žaliaisiais kryžiais, pirmąkart Ūkininkų sąjungos istorijoje sulaukė neregėto atgarsio ir palaikymo. „Buvo ir tokių, kurie teigė, kad pasistatėm kryžius savo žūties vietoje, kiti sakė, kad stambieji pastatė kryžius nustumtiems smulkiesiems, kad tyčiojamės iš šventų dalykų, dar daugiau iššaukiame į save ugnį. O aš manau, – su šia akcija vyksta proveržis žemdirbių galvose“, – neabejojo pirmininkas. Jo manymu, tai yra žemdirbių kova už jų ateitį. Neretai pasigirsta nuomonių, kad kiti verslai geresni, teisingesni. O juk daugelį verslų išlaiko žemės ūkis – pirkdamas trąšas, augalų apsaugos priemones, automobilių kurą, logistikos, mokymo, konsultavimo paslaugas, žemės ūkio techniką, parduodamas savo užaugintą produkciją perdirbti.

Laimėtojai – visi žemdirbiai

Bet Lietuvoje savo teises sunku apginti civilizuotai, aukščiausi politikai protestuotojams nustato sąlygas. „Ruošdamiesi šiam protestui, pamatėme, kad Lietuva yra tikra policinė valstybė. Per parą buvo išplatintos Kelių direkcijos instrukcijos, kaip ir ko reikalauti iš organizatorių. Galiausiai – prierašas, kad leidimai protestuoti turi būti suderinti su policija bei kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis. Jei ne, grasinama bausti baudomis nuo 140 iki 300 eurų“, – apgailestavo J. Talmantas. Kada pradėta kurti policinės valstybės santvarka, jis ragino pažvelgti į istorines detales. Pirmininkas priminė 2003-iųjų gegužę, kai ūkininkų technika pirmąkart blokavo kai kuriuos kelius į Latviją ir Lenkiją bei automagistralę prie Klaipėdos. Akcija tada buvo nutraukta Vyriausybei pažadėjus pieno gamintojams skirti 56 milijonus litų, o 2004 m. rugsėjį tuometinį Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininką Bronių Markauską teismas nubaudė 60 dienų areštu, bausmę atidedant.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas atviravo dar mėnesį prieš įvykstant „Metų ūkio“ apdovanojimų renginiui, organizuojamam 26-ąjį kartą, ruošęsis visai kitokiai – gražiai, šventinei – kalbai. Pakeisti toną privertė aplinkybės. Pasveikinęs geriausius iš geriausių šalies ūkininkus, tarp kurių buvo ir Vigilija Turauskienė, Violeta ir Juozas Kukliai, Kristina ir Viktoras Kavaliauskai iš Kretingos rajono, J. Talmantas laimėtojais pavadino visus šalies žemdirbius, išgyvenusius pastaruosius ypač sudėtingus trejus metus.

---

Vyks žemdirbių įspėjamoji akcija

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyrius informavo, kad dalyvaus šalies žemdirbių organizuojamos respublikinės įspėjamosios protesto akcijos antrajame etape. Taikios akcijos metu vyks masinis važiavimas traktoriais Kretingos miesto gatvėmis.

Planuojama, kad apie 50 traktorių kolona 11 val. pajudės nuo įvažiavimo į Kretingą (ties keliu Kretinga–Kūlupėnai) bei važiuos Vilniaus g., Žemaitės alėja, Melioratorių g., Savanorių g., Topolių aklg., Žemaitės g. ir Vilniaus g. grįš iki pradinės akcijos starto vietos. Numatoma akcijos trukmė – apie 3 val.

• Rašyti komentarą (30)