|
|
|
Rašytojas atgimė literatūrinėje-muzikinėje kompozicijoje
Minint Juozo Tumo-Vaižganto metus Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka literatūrine-muzikine programa užbaigė šios asmenybės atminimui skirtą projektą. Kompozicijos metu skambėjo kompozitoriaus Juozo Naujalio kūriniai, buvo skaitomos ištraukos iš kunigo rašytojo J. Tumo-Vaižganto laiškų bei kūrybos. Išskirtinė asmenybė 2019 metai visoje Lietuvoje buvo paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais, minint vienos ryškiausių XX a. pirmos pusės Lietuvos viešojo gyvenimo asmenybių 150-ąsias gimimo metines. Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka šiam minėjimui ruošėsi iš anksto, parengė projektą „Juozo Tumo-Vaižganto tekstas – kaip klasikinė muzika“. Projekto veiklos buvo įvertintos ir įtraukos į LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą „Juozo Tumo-Vaižganto 150-ųjų gimimo metinių minėjimo 2019 metais“ planą. „Mūsų tikslas buvo šiuos metus skirti Vaižgantui ne tik kaip „Pragiedrulių“ ar „Dėdžių ir dėdienių“ autoriui bet pirmiausia, kaip išskirtinei asmenybei, didesnį dėmesį skirti jo kūryboje reikšmingą vietą užėmusiam publicistikos žanrui“, – tikino Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė. Programoje „Grožybė Lietuvos“ dalyvavo aktorė režisierė Virginija Kochanskytė, dainininkė Giedrė Zeicaitė, pianistė Edita Zizaitė. „Projektą norėjosi pabaigti gražiu, prasmingu renginiu, įprasminančiu tikrąjį Vaižganto veidą. Prašėme, kad meninė programa remtųsi J. Tumo-Vaižganto laiškų fragmentais, o juos pagyvintų amžininkų muzikiniai kūriniai. Todėl džiugu, kad menininkės pasiūlė kompozitoriaus Juozo Naujalio, kurio 150-ąsias gimimo metines taip pat minime, kurtus kūrinius“, – kalbėjo B. Naujokaitienė.
V. Kochanskytė skaitė ištraukas apie svarbiausius Vaižganto gyvenimo etapus nuo kūdikystės iki gana vienišo jo gyvenimo likimo. G. Zeicaitė ir E. Zizaitė atliko kelis J. Naujalio parašytus kūrinius, kompoziciją papildė ir kitų autorių kūriniai. Aktorė V. Kochanskytė atskleidė, kad paruošti scenarijų buvo nemažas kūrybinis iššūkis, tačiau labai džiaugėsi pasiryžusios tokiai avantiūrai. „Kas tą Lietuvos valstybę kūrė, jei ne kunigas J. Tumas-Vaižgantas, kompozitorius ir vargonininkas J. Naujalis ir kitos svarbios to meto asmenybės“, – atkreipė dėmesį V. Kochanskytė. Kad J. Tumo-Vaižganto asmenybė svarbi Lietuvai, tikino ir B. Naujokaitienė. „Tai toks žmogus, kuris peršoko kelis laikmečius į priekį. Žmogus nejautęs diskomforto bendraudamas su visais, nepaisant amžiaus, luomo, požiūrio. Jis priėmė net tuos, kurie kitų buvo atstumti, – kalbėjo ji, pasidžiaugusi sprendimu pažinti J. Tumo-Vaižganto asmenybę, ne tik jo kūrybą. – Nesuklydome, kad pasirinkome nagrinėti ne jo literatūrinius kūrinius, o daugiau pažinti patį rašytoją, palinkėčiau visiems savyje atrasti šiek tiek Vaižganto.“ Susirinkusiuosius pasveikino ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, kviesdamas visus labiau pažinti tiek J. Tumą-Vaižgantą, tiek J. Naujalį: „Analizuodami jų veiklą, matome, kiek daug sričių jie apėmė, todėl turime iš jų daug ko pasimokyti.“ Sveikinimo žodį tarė ir brolis Bernardas, vildamasis, kad ateityje istorija nebus užmiršta ir atsiras žmonių, kurie ja domėsis. Sėkmės istorijos žmogus Pavasarį bibliotekoje įvyko konferencija „Juozas Tumas-Vaižgantas: laiškai ateičiai“, kurioje dalyvavo lektorės, tyrinėjančios Vaižganto asmenybę, kūrybą, socialinį gyvenimą. Tai buvo viena projekto dalių. Pirmuoju pranešimu „Žvilgsnis į Vaižgantą, lietuviškos visuomenės tarną ir vergą“ profesorė Gitana Vanagaitė J. Tumą-Vaižgantą pristatė kaip modernų žmogų. Pasak profesorės, pagal šiuolaikinį vertinimą tai – „sėkmės istorijos žmogus“, stipri asmenybė, aklai nesivadovaujantis visuomenės priimtomis normomis. Profesorė Roma Bončkutė nagrinėjo Vaižganto sąsajas su Žemaitija ir Motiejumi Valančiumi. Ji tikino, kad jo dėka išsaugoti kai kurie M. Valančiaus rankraščiai. Vaižganto korespondenciją tyrinėjanti daktarė Aistė Kučinskienė atskleidė Vaižgantą kaip įvairioms pažiūroms liberalią asmenybę, subūrusią aplink save įvairios kultūros kartų ir pažiūrų žmones. „Daug spalvingų citatų iš Vaižganto kūrybos pateikė mokytoja Aldona Kruševičiūtė, kuri patikslino, kad rašytojo tiesiakalbiškumą, deja, ne visi suprato“, – prisiminė B. Naujokaitienė. Taip pat kretingiškiai turėjo galimybę pamatyti naują ilgametražį dokumentinį filmą „Tumo kodeksas“, kurio režisierius – Eimantas Belicka. „Filmo peržiūroje dalyvavo ir su žiūrovais bendravo scenarijaus autorė Liudvika Pociūnienė ir prodiuserė Teresa Rožanovska“, – įvardijo B. Naujokaitienė.
„P. n.” informacija
|
|
