Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Konkursą laimėjęs drožėjas iš savo amato nepragyventų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2007-11-20

Kūlupėnuose (Kretingos r.) gyvenantis medžio drožėjas, tautodailininkas Antanas Lubys dalyvavo konkurse „Lietuviškas suvenyras“ ir pateko tarp šešių laureatų. Konkursą rengusi Lietuvos kaimo smulkiųjų verslininkų ir amatininkų sąjunga A.Lubio sukurtą medžio paveikslą - bareljefą „Piemenėlis“ - išrinko kaip suvenyrą, geriausiai atspindintį lietuvišką dvasią.

„Šimto paveikslų gal ir neišdrožiau, bet kelios jų dešimtys tikrai bus“, - tvirtino medžio bareljefų meistras, tautodailininkas Antanas Lubys.

Pasibaigus konkursui, du A.Lubio medžio darbai – „Piemenėlis“ ir „Valstietis“ - eksponuojami Žemės ūkio rūmuose, Kaune, surengtoje parodoje.

Drožia net sakralinius baldus

„Kaip kitas mėgsta žvejybą, taip aš – drožti, - juokėsi 48-erių tautodailininkas.

Antanas prisipažino, kad laiko drožybai berandąs tik naktimis. – Įlendu į savo „meistarnę“ rūsyje: niekas nemato, netrukdo – tyku ramu. Kartais medis taip užvaldo, kad nepastebiu, jog ir aušta: nebereikia nė keltis, išsyk - į darbą“.

Paveikslą, A.Lubys sakė, išdrožiąs kaip kada: kartais per naktį, kartais per dvi.

Kaltai, pasak A.Lubio, labiau kimba į liepą. Tačiau stambiuosius darbus – kryžius, sakralinius baldus koplyčioms, namų interjero baldus - jis gamina ir drožia iš ąžuolo, nes šis medis yra patvaresnis.

Kūlupėnų kaimo viduryje, buvusios sodybos vietoje yra iškilęs 7 m aukščio A.Lubio išdrožtas kryžius su koplytėle. Kitas jo išdrožtas kryžius ženklina statomos Kūlupėnų bažnyčios vietą.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinėje, Nasrėnuose, atidarytų senelių namų koplyčią puošia A.Lubio sukurti sakraliniai baldai. Kretingoje, Maironio gatvėje esančiuose Nepaliaujamos Dievo Motinos pagalbos seserų pranciškonių namuose, stovi kūlupėniškio išdrožtas tabernakulis (spintelė, kurioje laikomas Švč. Sakramentas, - aut. pastaba).

Rietavo savivaldybės Spraudės kaime, prie bažnyčios, stovi taip pat kretingiškio sukurta koplyčia.

Kad vienoje Kūlupėnų kaimo sodybų gyvena nagingas meistras, jau nuo kelio liudija drožiniais išdailintas šulinys.

A.Lubio sukurtas medžio bareljefas „Piemenėlis“ yra pripažintas lietuviško suvenyro pavyzdžiu, iš lietuvių menininkų darbų geriausiai atspindinčiu tautos dvasią.

„Namuose nebeturime kur dėti Antano darbų“, - juokėsi žmona Rita, aprodydama vyro sukurtus virtuvės baldus, spintą–sekciją, krėslą bei daugybę drožinėtų paveikslų, kuriais nukabinėtos kambarių sienos. Dalis jau užbaigtų darbų sustatyta tiesiog kambario kertėje: jie dar namie nesuradę savo vietos.

Drožti išmoko „tėvuko mokykloje“

„Drožinėti pradėjau gal vos tik pramokęs vaikščioti. Šalia buvo mano didysis mokytojas – tėvukas Stanislovas. Jaunystėje jis viską mokėjo: ir ratus, ir grėbliakočius, ir „šėpalius“ (spinteles) dirbo, o radęs laisvesnę minutę, peiliuku skobdavo medį“, - sodria žemaitiška šneka pasakojo A.Lubys.

Besimokydamas mokykloje, Antanas jau drožė rėmus paveikslams, kotus grėbliams ir dalgiams: „Užsidirbdavau vieną kitą kapeiką. Bet savų pinigų neturėjau: ką uždirbęs nešdavau namo, nes šeima nebuvo viskuo pertekusi. Augome 5 vaikai, tarp jų buvau jauniausias“. Todėl pabaigęs mokyklą Antanas nuėjo mokytis staliaus ir statybininko amato.

Pirmąjį bareljefą, pavadinęs jį „Žvejas“, A.Lubys išdrožė būdamas 19-kos. „Pamėgau paprastą – „kolchozinę“ – tematiką. Dar – religinę. Avangardų iki šiol negaudau“, - tvirtino A.Lubys, nuo 1999 m. - Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.

Iki tol penkiolika metų vyriškis priklausė Liaudies gaminių įmonei „Minija“: drožė ir parduoti pristatydavo įvairius darbus – suvenyrus bei buities reikmenis.

„Dabar mano darbai – vienetiniai. Jų nepardavinėju. Drožiu laisvu laiku dovanoms arba pagal žmonių užsakymus, nes iš drožybos šiandien neišgyventum“, - tvirtino tautodailininkas, vėl sugrįžęs prie statybininko ir staliaus amato.

Drožiant Antanui dar vis tarnauja prieš tris dešimtmečius kretingiškio kalvio Justino Žvinklio nukaldinti kaltai, kurių jis turi apie 30.

Naginga visa Antano šeima

A.Lubys pasakojo, kad jo tėvas Stanislovas, jau perkopęs 80 metų, dar vis drožinėja: „Neseniai anūkei išdrožė kankles, dovanoms padarė kalvaratą - verpimo ratelį. Jis – labai šviesus žmogus: daug skaito, o ypač mėgsta istorines knygas“.

Antano motina Salomėja jaunystėje buvusi naginga kaimo audėja. Dabar moters rūpestis - apmegzti anūkus, kurių ji turi net 21.

Antano žmona Rita, dirbanti Kūlupėnų seniūnijoje, laisvu laiku mėgsta gaminti ir piešti.

A.ir R.Lubiai sugyveno 4 atžalas. Du vyresnieji – Indrė ir Donatas - pasekė tėvo pėdomis: 22-jų Indrė studijuoja Dailės akademijoje, o Donatas Kauno kolegijoje mokosi baldų dizaino. Namų svetainę puošia jo pagamintas pietų stalas su kėdėmis. 20-metis vaikinas irgi mėgsta drožinėti paveikslus, rankšluostines. Dvi jaunėlės dukterys – 12-metė Salomėja ir 10-metė Lauryna – piešia ir kuria rankdarbius.

Antanas – dar ir bitininkas. Jo „valdose“ – 17 bičių šeimų. Paklaustas, kaip besuranda laiko užsiimti su bitėmis, drožėjas atsakė: „Medis yra viršesnis už bites. O bitėms leidžiu savarankiškai darbuotis“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas