|
|
|
Kapelų muzika išsivystė iš giluminio folkloro
„Apie liaudiškos muzikos kapelų nykimą neverta net galvoti. Kaip vieni mėgsta klasikinę muziką, chorinį ar operinį dainavimą, taip kiti vertina folklorines dainas. Liaudies muzika – tai etninis kampelis, kurį paveldėjome iš protėvių, kuris išplaukia iš pasąmonės“, - sakė Vaidilutė Indrelienė iš Rygos, su savo šeimos kapela sudalyvavusi Kretingos kultūros centre įvykusioje liaudiškos muzikos kapelų šventėje „Grok, žemaiti!“.
V.Indrelienė, šventės „Grok, žemaiti!“ vyriausiasis dirigentas, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Liaudies muzikos katedros docentas Vytautas Alenskas, šventės meno vadovas ir Kretingos rajono kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Lakštingelė“ vadovas Pranas Razmus bei Latvijos Jekabpilio miesto kultūros namų kapelos „Kreicburgas zikeri“ vadovas Aivars Pugačs prieš pat prasidedant koncertui pasidalino mintimis apie liaudiškos muzikos gyvavimo tradicijas šiandieninėje kultūroje. Tekstus kuria kapelų vadovai Pašnekovų teigimu, dabartinės liaudiškos kapelos atlieka vadinamąjį antrinį folklorą. „Maždaug XIX-XX amžiuje folkloro kūrinius imta atlikti ir iš kitų Lietuvos regionų ar šalių atkeliavusiais instrumentais. Muzika išliko ta pati – paveldėta iš giluminio folkloro sluoksnio, tačiau ji buvo atliekama jau ir ne tik savo krašto instrumentais. Tai buvo antrinio folkloro pagrindas“, - pasakojo V.Alenskas. Dalis dabar atliekamų liaudies dainų turi konkrečius autorius, kompozitorius. Tačiau dainuodami plačiai pasklidusias, liaudišką charakterį išreiškiančias dainas, žmonės jų autorystę primiršta, šios dainos tarsi tampa liaudies. „Man ir pačiam tenka rašyti muziką, nes didieji kompozitoriai vis rečiau kuria liaudies kapeloms. Taip daro dauguma liaudiškos muzikos kapelų vadovų. Todėl tenka išgirsti įvairių bandymų, kompozicijų“, - sakė P.Razmus. Pašnekovai pripažino, kad šiuo metu šiek tiek liaudies muzikos stilistiką veikia ir populiarioji arba „pop“ stiliaus muzika. Pasitaiko, kad kapelų vadovai parašo kūrinį, kuris neatitinka liaudies muzikos stilistikos, yra žemesnio lygio. „Liaudies dainos taip pat yra pramoginės, tačiau – gerąja prasme. Jos taip pat žmones kviečia linksmintis“, - sakė V.Alenskas. Latviai vertina lietuvių muzikantų profesionalumą Jau tapo tradicija, kad liaudiškosios muzikos kapelų šventėje „Grok, žemaiti!“ dalyvauja kolektyvai iš Latvijos. Iš kaimyninės šalies atvykę V. Indrelienė ir A.Pugačs apgailestavo, kad Latvijoje tik neseniai atsigręžta į liaudies muziką. „Norėtųsi, kad ir Latvijoje liaudies muzikos srityje būtų nuveikta tiek, kiek yra Lietuvoje. Mes tik kitąmet pirmą kartą dalyvausime Dainų šventėje“, - sakė A.Pugačs. Kaimo kapelos Dainų šventėje Lietuvoje pasirodo nuo 1960 metų. V.Alenskas teigė, kad latviai irgi turi kuo pasigirti – mokslininkai daugiau negu Lietuvoje tyrinėjo folklorą, yra parašę reikšmingų mokslo darbų. A.Pugačs sunku suskaičiuoti, kiek jo vadovaujama „Kreicburgas zikeri“ kapela yra aplankiusi šalių. Šiemet ansamblis planuoja koncertuoti Meksikoje. „Kreicburgas zikeri“ kapela taip pat atlieka vadinamojo antrinio folkloro muziką, kuri paįvairinta „kantri“ – Jungtinių Amerikos Valstijų liaudies muzikos – stiliaus elementais. Daugiau negu dvidešimt metų gyvuojančios, didelę muzikinę patirtį turinčios kapelos „Kreicburgas zikeri“ vadovas A.Pugačs teigė: šventėje „Grok, žemaiti!“ dalyvaujančios lietuvių kapelos yra profesionalios. Todėl svečias iš Latvijos vertina galimybę pasirodyti lietuviškoje scenoje, paklausyti kitų kapelų atliekamos muzikos, juolab – lietuvių ir latvių liaudies dainos turi daug ką bendro. Liaudies muzika – iš tautos „dūšios“ A.Pugačs teigė, kad į liaudies muzikos koncertus prikviesti žiūrovų yra nesunku – juos traukia gera muzika, dainų jautrumas, be to, ši muzika juk paveldėta iš protėvių, yra tautos „dūšioj“. Niekad žiūrovų nestigo ir Kretingos „Grok, žemaiti!“ šventėje. „Žmonėms reikia šios šventės. Seniau ją rengdavome du kartus per metus – žiūrovai kovodavo dėl bilietų. Ir dabar, nors žiūrovų susirenka mažiau, tačiau salė visuomet būna artipilnė. Dažniausiai liaudiškos muzikos ateina pasiklausyti vyresnio amžiaus žmonės, tačiau būna ir jaunimo. Be to, Lietuvoje yra jaunimo liaudiškos muzikos kapelų. Jei jauni žmonės koncertuoja – jų paklausyti ateina bendraamžiai“, - kalbėjo P.Razmus. Jam pritarė ir kiti pašnekovai. „Ši šventė gyvuoja jau 16 metų. Kai kurios šventės Lietuvoje po kelerių metų numiršta. Tai yra kultūros centro darbuotojų, muzikantų nuopelnas, kad čia vis dar renkasi žmonės, pakoncertuoti atvyksta ir kapelos iš Latvijos. Aukštesnio intelekto žmonės domisi ne vieno stiliaus muzika, eina į įvairaus stiliaus muzikos koncertus, kultūrinius renginius. Skirtingos meno sritys – tarsi vieno pyrago sluoksniai. Džiugu, kad Kretingos žmonės šį pyragą gražiai ragauja“, - sakė V.Alenskas. Šiuos žodžius patvirtino ir pilna salė prisirinkusių žiūrovų, kurie, užsikrėtę gera nuotaika, kartu su muzikantais ir dainavo, ir lingavo, ir šoko. Poros, grojant kapelai, sukosi ir per šventės pertrauką fojė. Pašnekovai apgailestavo, kad šįkart į šventę „Grok, žemaiti!“ negalėjo atvykti kompozitorius Jurgis Gaižauskas su žmona. Tačiau koncerto finale buvo atliktas J.Gaižausko kūrinys. Šiemet šventėje taip pat dalyvavo liaudiškos muzikos kapelos: „Šelmiai“ iš Šiaulių, „Salduva“ iš Šiaulių rajono, „Mingė“ iš Klaipėdos, „Joldija“ iš Nidos, „Maskačkas spelmani“ iš Rygos miesto.
|
|
