Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Apie pirtį ir jos karalienę vantą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemės ūkis
  • 2019-08-23

Šukėje po vienu stogu įsikūrę ir jau daugiau kaip 10 metų kartu gyvenantys Vaida Bružienė bei Rimantas Liebus puoselėja svajonę prieš šias šv. Kalėdas atverti sodyboje pasistatytos pirties duris. Šis statinys, galima sakyti, bus pačių šeimininkų sunkaus darbo vaisius, kadangi darbininkų samdė nedaug, beveik viskas, kas pirtelėje padaryta, atlikta pačių rankomis.

Vantų rišimo procesą, vykstantį daržinėje, Vaida ir Rimantas pavadino savotiška meditacija.

Statė savo rankomis

Vaida juokdamasi papasakojo, kaip juodu su Rimu prieš dvejus metus rudenį pamatus klojo.

„Išvakarėse sukasėm supylėm smėlį, sutrombavom. O naktį tokia baisi liūtis užėjo, kad mūsų triūsą sulygino su žeme“, – prisiminė moteris. Anot jos, tik dabar iš šios situacijos juokas ima, o tada, iš miegų pakilus ir išvydus nuplukdytus pamatus, galima sakyti, stabas ištiko.

Vaida ir Rimantas savo pirtį įsivaizduoja kitaip negu, ko gero, daugelis kitų lietuvių. Čia nevyks užsakomieji „baliai“, nesilies nei alus, nei joks kitas alkoholis. „Į mūsų lietuvišką pirtį žmonės atvažiuos tik dėl SPA procedūrų, atgauti kūno ir dvasinę ramybę“, – sakė jie. Troškulį galės numalšinti nebent vandeniu arba pačių šeimininkų surinktų žolelių arbata.

Beje, šukiškių pora ir pati kitokios arbatos nepripažįsta – tik sudžiovintų žolelių, o iš jų visų vainikuoja gaurometį. Šio augalo arbata esą išpopuliarėjusi dar prieš tai, kai paplito juodoji arba žalioji arbata ir ypač buvo vertinama Rusijoje, ten buvo vadinama „Ivan-čaj”. Gauromečio arbatą Rusija iki XIX amžiaus pabaigos eksportavo į Angliją ir kitas Europos šalis.

Tačiau, vaikštinėdama gamtoje, Šukupyje Vaida aptiko ir kitą įdomų arbatai tinkamą augalą – aitresnę už įprastą upinę mėtą, senųjų žmonių dar vadinamą kumelmėte. Prie tokios arbatos ypač tinka ir šaukštelis pačių išsukto medaus.

Bitininkystė – Rimo pomėgis. Iš viso jis turi 20 avilių – keletą už ūkinio pastato sodyboje, po keletą prie Akmenos upės Vaineikiuose, miške Kašučiuose, tėviškėje Darbėnuose. Pernykščiai metai buvę itin palankūs – išsuko daugiau kaip 500 litrų medaus. Šiemet tokiu kiekiu pasigirti negali, tačiau turės pakakti tiek, kiek turės.

Nors pačiam Rimantui Liebui labiausiai patinka išdžiūvusios beržinės vantos, pirties svečiai galės pasirinkti iš viso šūsnio.

Žvelgti paragino plačiau

Rimas yra ir pirtelės, kurią juokais vadina patikimiausiu jųdviejų su Vaida pensiniu fondu, iniciatorius. Prieš imantis statyti, domėjosi ne vien tik buitiniais, bet ir dvasiniais dalykais, daug ko išmoko iš giminių ar bičiulių, jau turinčių pirtis, be to, dalyvavo Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse veikiančioje Dvaro pirtyje vykstančiuose mokymuose, kuriuos vedė jos šeimininkas patyręs pirtininkas Valdas Rimavičius.

„Su Valdu susidraugavome, jis mūsų pirčiai ir krosnį per tris savaites sumūrijo“, – džiaugėsi Rimantas.

Jo teigimu, į pirtį reikia žvelgti ne vien tik kaip į vietą pasikaitinti, šalia esančiame tvenkinyje pasipliuškenti, su kompanija smagiai praleisti laiką, o gerokai plačiau. Pirtyje išsivalo oda, suaktyvėja kraujotaka, atsipalaiduojama nuo streso, sukeliančio ligas, be to, tai yra gera ir grūdinimosi priemonė. Kiekvienas paslaugas teikiantis pirtininkas privalo pažinti žmogaus kūną, išmanyti masažo techniką, turėti psichologijos žinių.

„Vanojimas pirtyje nėra tas pats, kas paplekšnoti augalo šakelėm. Tai turi būti atliekama įvairiose kūno vietose paeiliui, subtiliai, kad žmogus pasijaustų pailsėjęs, laimingas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Tačiau vanojimą jis pavadino mėgavimosi pirtyje kulminacija, esą iki tol seka virtinė kitų ritualų: lengvas apšilimas, esant 50-čiai laipsnių karščio ir maloniai drėgmei. Kai kūno oda „atsigauna“, ją galima švelniai patrinti šveitimo priemone, geriausia druska arba soda.

Visa tai daroma etapais, po kiekvieno pailsėjus. Anot Rimanto, persistengti, tarpusavyje lenktyniauti neverta.

Rišti vantas – taip pat menas

Nors pirtis dar nepabaigta, liko paskutinieji akcentai, tačiau šukiškiai jos šeimininkai vantų jau prisiruošę ir džiovina tiek, kad visiems metams ir dar ilgesniam laikui pakaks.

„Mes nenustygstame vietoje. Vos tik pamatome pamiškėse kokių nors patrauklių šakų, ir jau pačios rankos į jas tiesiasi“, – atviravo Vaida. Kartą kelioms dienoms pora buvo išvažiavusi prie ežerų paatostogauti. Ir ten, sakė, negalėjusi tvertis – 8 valandą ryto jau ėmėsi darbo.

O ar rišant galioja kokios nors taisyklės? Sakė, svarbu, kad vanta būtų vienodai apvali, nes, jei liks koks išsikišęs virbas, anoks malonumas, kad plaks labai skaudžiai. Rimantas pademonstravo, jog vantos ilgis nuo koto iki lapelių turįs būti kaip atstumas nuo sulenktos žmogaus rankos pirštų galiukų iki alkūnės. Kai kurie rišėjai augalų šakeles skaičiuoja, į vieną vantą sudeda po 60. „Mudu su Vaida taip kruopščiai neskaičiuojam, pataikom ir iš akies“, – šypsojosi Rimantas.

Vanta vantai nelygu. Tiem pirties mėgėjams, kurie vanojasi patys, siūlomos ilgesnės vantos – kad nugarą lengvai pasiektų, o kurie vanoja vienas kitą, pakaks gerokai trumpesnių, tada mažiau ir energijos plakant išeikvos.

Kada ievos kvepia marcipanais

Vantas šukiškiai riša iš karklų bei įvairių medžių šakų, ir kiekvieną moka apibūdinti taip taikliai, kad norėtųsi išbandyti visas. Užvis geriausios ir universaliausios esančios beržinės vantos, nes jos ir minkštos, ir sudžiovintos maloniai kvepia. Bet, norint kuo daugiau garo „paimti“, labiau tiks plokštesnės – iš klevo, ąžuolo ar skroblo. Vantų rišimo procesą, dažniausiai vykstantį ant darbastalio daržinėje, šukiškių pora pavadino savotiška jiems miela meditacija. Į puokštę surištos vantos nebūtinai turinčios būti vien tik džiovinamos – jas galima užšaldyti šaldiklyje. Užšaldytos žydinčios ievos vanojantis kvepės marcipanais arba migdolais, amareto kvapą skleis surištos iš vyšnių šakų. Pašnekovai teigė, kad kai kurie pirtininkai, užuot džiovinę, vantas dar kaip lašinius sūdo druska.

Vaida ir Rimantas ir dabar nėra bedarbiai – natūralaus gintaro apdirbėjais daug metų dirba papuošalus, suvenyrus gaminančioje Dainiaus Miliaus ūkinėje-komercinėje įmonėje.

„Darbas šioje įmonėje mums abiem patinka, tačiau, įsigijus verslo liudijimą, atidarius savo pirtį, vienam iš mūsų dienotvarkę nori nenori reikės pakoreguoti“, – šypsojosi Vaida.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas