Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Meilė tėvynei išauga iš meilės gimtajam kraštui

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-04-12

„Labai nudžiugau „Smiltyse“ paskelbtu kūrybiniu konkursu, skirtu Lietuvos 100-mečiui paminėti. Tai mane sutelkė patriotinei kūrybai, paskatino parašyti naujų eilių“, – neslėpė Kretingos krašto poetas Juozas Maksvytis, kuris ir tapo šio konkurso nugalėtoju.

„Patriotinės eilės ir renginiai man yra būdas išeiti į viešumą“, – teigė krašto poetas ilgametis pedagogas Juozas Maksvytis, tapęs kūrybinio „Smilčių“ konkurso „Kuriu Lietuvai“ nugalėtoju.

Ilgametis pedagogas įsitikinęs, kad patriotinė poezija yra labai reikalinga: „Ji dera renginiuose, valstybinių švenčių minėjimuose, bet svarbiausia – tokia poezija uždega ir įkvepia žmogų.“

J. Maksvytis yra publikavęs ne mažiau kaip 300 eilėraščių, jo paties žodžiais, nemažas pluoštelis susidarė ir patriotinių eilių, kurias literatas rašo įvairiomis progomis: Sausio 13-osios, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Lietuvos, tėvynės, meilės gimtajam kraštui tematika atsispindi ir kituose jo eilėraščiuose.

„Augdamas iš tėvų daug girdėdavau apie nepriklausomą Lietuvą, tėvai tyliai paminėdavo ir Vasario 16-ąją. Peldinės miškuose, šalia kurių ir buvo tėvų ūkis, veikė daug partizanų, kurie naktimis ateidavo į ūkininkų sodybas. Mano tėvai palaikė jų idėjas, o mes, vaikai, girdėdavome jų pasišnekėjimus, tačiau į viešumą neišnešdavome, nes supratome, kad nesaugu taip elgtis“, – J. Maksvytis sakė manantis, kad patriotinės eilės, atspindinčios meilę tėvynei, išauga iš meilės gimtajam kraštui, iš šeimos šaknų.

J. Maksvyčio tėvai, nors ir turėjo 29 ha, tik per plauką išvengė tremties, tačiau motinos, kuri buvo kilusi nuo Salantų krašto ir Salantų gimnazijoje baigusi keturias klases, artimieji nukentėjo – tremtinių dalią patyrė jos tėvai, brolis... Ir iš poeto tėvų buvo atimta ir žemė, ir gyvuliai, o kraupūs pokario vaizdai, neteisybė širdyse išlikusi visam laikui.

„Aš taip buvau pripratęs prie gimtosios sodybos, taip buvau įaugęs į gimtąją žemę, kad, būdamas studentas, net apsiverkdavau, kai reikėdavę išvažiuoti į studijas“, – prisiminė poetas, kurio pastebėjimu, patriotinius jausmus jam kėlė ir tebekelia ir grožinė literatūra, ypač Jono Aisčio, Bernardo Brazdžionio, Antano Miškinio poezija, Maironio, Salomėjos Nėries lyrika. Įtakos turi ir domėjimasis Lietuvos istorija, kuri yra turtinga įvykių, asmenybių.

„Kadangi mano motina buvo kažkiek mokyta, ji, būdavo, nemažai pripasakodavo apie kunigaikščius, praeitį. Tai irgi lėmė patriotinius jausmus“, – teigė J. Maksvytis.

Kurdamas patriotinę poeziją, J. Maksvytis laikosi trijų principų: kad tokia poezija būtų skambi, turinys – aiškus, uždegantis, svarbu meniškumas. „Tik tada kūrinys bus įtaigus, jį norėsis skaityti, jis uždegs ir įkvėps“, – įsitikinęs poetas, save priskirdamas Maironio poetinei mokyklai, kuriai, be skambumo ir meniškumo, būdinga aiški eilėdara.

J. Maksvyčiui patinka rašyti patriotines eiles, o ir tie, kurie poetą kviečia į renginius, valstybinių švenčių minėjimus, vis prašo naujų eilių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas