Afrikinis kiaulių maras tebegresia

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (Kretingos VMVT) viršininkas Virgilijus Liepinis patikino: afrikinis kiaulių maras (AKM) iš Lietuvos nesitraukia. Šiais metais liga patvirtinta 277 šernams 149-iose vietose.

Aplenkė 4 rajonus

Daugiausiai AKM židinių aptinkama laukinėje faunoje: 2018 metais virusas patvirtintas 1 tūkst. 443 vietose 3 tūkst. 93 šernams (2 tūkst. 653 nugaišusiems ir 440 sumedžiotų), kiaulių ūkiuose patvirtintas 51 vietoje. Nuo 2014 metų viruso neaptikta tik 4 šalies rajonuose – Kretingos, Klaipėdos, Skuodo ir Plungės. Tačiau 2019-ųjų sausio pabaigoje Latvijos teritorijoje, 1 km iki Skuodo rajono ribos, buvo rasta užsikrėtusio AKM šerno gaišena. Todėl viršininkas neabejojo, jog kiaulių laikytojai turi būti ypač budrūs ir griežtai laikytis biologinės saugos reikalavimų. Anot V. Liepinio, apsisaugant nuo kiaulių maro labai svarbu žmogaus veiksmai, sąmoningumas. „Mūsų tarnybos specialistai dažnai organizuoja susitikimus su rajono ūkininkais, medžiotojais ir primena, kaip svarbu laikytis biologinės saugos reikalavimų: valyti ir dezinfekuoti drabužius, įrangą bei transporto priemones, neleisti į ūkį pašalinių asmenų, transporto priemonių, prie įėjimo į tvartus padėti dezinfekavimo kilimėlius, aptverti teritoriją“, – teigė viršininkas.

Apie prievoles ir galimas baudas

Pažeidimų, susijusių su kiaulių skaičiaus registravimu, ausų įsagais nepaženklintų paršelių įsigijimu ar kiaulių pardavimu, privalomų dokumentų pildymu, vis dar pasitaiko. Atėjus pavasariui ir suintensyvėjus prekybai ūkiniais gyvūnais, veterinarijos tarnybos specialistai primena apie prievoles ūkininkams, ketinantiems įsigyti, parduoti kiaules ar paršelius.

Pavyzdžiui, parduodant paršeliai turi būti paženklinti į vieną ausį segamu įsagu su bandos numeriu, o įsigyjantis asmuo turi būti gavęs gyvūnų sveikatos būklę patvirtinantį veterinarijos pažymėjimą, kurį išduoda tokį įvertinimą atlikęs veterinarijos gydytojas. Kiaules parduodantis ūkinių gyvūnų laikytojas privalo užpildyti ir paršelių pirkėjui pateikti nustatytos formos pranešimą apie ūkinių gyvūnų bandą (GŽ-2 formą) ir Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštį. Duomenys apie išvežimą ar atvežimą turi būti registruojami Ūkinių gyvūnų registre per 7 kalendorines dienas po po kiaulių įsigijimo ar išvežimo.

Kiekvieno einamųjų metų ketvirčio pirmąjį mėnesį Ūkinių gyvūnų registre būtina nurodyti laikomų kiaulių skaičių. Visus veiksmus šiame registre turi teisę atlikti ūkinių gyvūnų laikytojas, ženklinimo ir registravimo paslaugas teikiantis privatus veterinarijos gydytojas arba Kretingos VMVT specialistai. Seniūnijose dirbantys žemės ūkio specialistai Ūkinių gyvūnų registre turi teisę tik deklaruoti laikomų kiaulių skaičių.

Atlikdami patikras ūkiuose, inspektoriai pastebi, kad duomenys apie laikomas kiaules, paršelių įsigijimą ir atsivežimą į ūkį, parduotas ar savo reikmėms paskerstas kiaules Ūkinių gyvūnų registre registruojami ne laiku. „Dar blogiau, kai nusiperkami ausų įsagais nepaženklinti paršeliai, kiaulių laikytojai neturi dokumentų, kuriuose būtų nurodytas paršelių kilmės ūkis ir informacija apie jų sveikatos būklę. Tai sukelia pavojų į ūkį atsivežti užsikrėtusį, sergantį gyvūną ir taip platinti afrikinį kiaulių marą arba kitas gyvūnų užkrečiamąsias ligas“, – teigė V. Liepinis. Jo žodžiais, kilus abejonių dėl planuojamų įsigyti paršelių tinkamo suženklinimo ir sveikatos būklės įvertinimo, ūkinių gyvūnų laikytojas galima pasikonsultuoti su jo vadovaujamos tarnybos specialistais.

Nesilaikant ūkinių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų, ūkininkams gali grėsti įspėjimas arba piniginė bauda. Be to, jei įsigytos neženklintos ausų įsagu ir gyvūnų sveikatos būklę patvirtinančio veterinarijos pažymėjimo neturinčios kiaulės, ūkiui gali būti pritaikyti apribojimai perkelti gyvūnus iš bandos, t. y. bus draudžiama išvežti gyvūnus iš jų laikymo vietos iki bus pašalinti nustatyti trūkumai, arba nurodyta per nustatytą terminą paskersti ar nugaišinti laikomas kiaules.

Apeliuoja į medžiotojus

Kovojant prieš AKM nemažai prisideda ir medžiotojai. Praėjusiais metais Kretingos rajono medžiotojai sumedžiojo 1 tūkst. 240 šernų – 264-iais daugiau negu 2017-aisiais. Mažindami šernų populiaciją medžiotojai mažina galimybę platinti AKM. Susitikimuose su medžiotojais VMVT specialistai visada ragina didinti sumedžiojamų šernų skaičių. Šernus galima medžioti visus metus be jokių apribojimų. Vieni medžiotojų būreliai intensyvina šernų medžioklę, kiti nelabai. Pagal mokslininkų rekomendacijas populiacijos mažinimui didžiausią įtaką turi vyresnių nei 24 mėn. patelių medžiojimas. Tačiau ne visi medžiotojai laikosi šių rekomendacijų.

Šernų populiacija Lietuvoje mažėja. Didėjant AKM užkrėstų teritorijų plotams, surandama vis daugiau nuo šios ligos kritusių šernų gaišenų. AKM apimtuose rajonuose medžioklių metu šių gyvūnų sumedžiojama vis mažiau.

VMVT duomenimis, dėl AKM viruso išplitimo 17-oje šalies rajonų, tai yra Akmenės, Alytaus, Anykščių, Biržų, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Kėdainių, Kupiškio, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Ukmergės, Visagino r., šernų populiacija sumažėjo drastiškai. Pavyzdžiui, Anykščių r. 2015 m. buvo sumedžioti 1 tūkst. 278 šernai, kai pernai – vos 81. Anot V. Liepinio, Kretingos rajone šernų dar yra nemažai, todėl medžiotojams reikėtų labiau pasistengti. „Geriau sumedžiotas sveikas šernas, negu rasta kritusio gaišena, kurią dar būtina saugiai utilizuoti“, – sakė jis.

Pakeisti reikalavimai Pakeisti ir Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai. Nuo 2019 m. sausio 1 d. medžioklės plotų naudotojai turi turėti veikiančią šaldymo patalpą, šaldytuvą ar šaldiklį, įrengtą apdorojimo patalpoje arba kitoje su VMVT teritoriniu padaliniu suderintoje vietoje, esančioje tame pačiame medžioklės plotų vienete, kurioje būtų galima saugoti išdorotų sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų mėsą tol, kol bus atlikti privalomi laboratoriniai gyvūnų ligų tyrimai.

---

Nuo 2014-ųjų iki 2018-ųjų virusas išplito visoje Estijoje, Latvijoje užėmė apie 93 proc., Lietuvoje – apie 75 proc. teritorijos.

• Rašyti komentarą (0)