|
|
|
Įpiltiškiai kurs pilies imitaciją
Senosios Įpilties kaimo, kurio teritorijoje vienas šalia kito stūkso 3 senieji piliakalniai, bendruomenė kasmet naujais statiniais papuošia apylinkes. Šiemet iki liepos 6-osios – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos – įpiltiškiai yra pasiryžę sukurti pilies imitaciją: iš lauko akmenų sumūryti sienas, įtvirtinti kuorus, apjuosti medine tvora. Pasak šio projekto sumanytojo tautodailininko ir buvusio ilgamečio Darbėnų seniūno Edvardo Stalmoko, pilies imitaciją įpiltiškiai statys ne ant piliakalnių, o jų papėdėje esančioje aikštelėje, ten, kur anksčiau stovėjo medinis kryžius. „Šis kryžius buvo padegtas, jį atstatėme, bet dabar jis sutrešo ir nuo vėtros nugriuvo. Jo nebeatstatysime, nes šiuolaikinių pagonių organizacijos įsitikinę, kad kryžius tokioje vietoje netinka. Tam, kad ir vėl išvengtume gaisrų, bendruomenė nusprendė kryžiaus papėdę, sukrautą iš lauko akmenų, panaudoti pilies imitacijai“, – sakė šiemet gegužę 70-metį švęsiantis E. Stalmokas.
Kadangi Senojoje Įpiltyje išlikę 3 piliakalniai, o ant jų, manoma, mūsų protėviai buvo pasistatę ir 3 medines pilis, įpiltiškiai ketina sukurti 3 jas imituojančius bokštelius, kurių aukštis taip pat sieks 3 metrus. Tie bokštai leisis į apačią žemėjančiai ir bus apjuosti medine tvora su smaigais. Bendras numatytas tvoros ilgis – 7 m. Į vadinamosios piliavietės vidų lankytojai nepateks, ją bus galima apžiūrėti tik iš išorės. Kadangi aikštelė piliakalnių papėdėje nepatenka į saugomą teritoriją, – kultūros paveldo objektai yra tik piliakalniai, – įpiltiškiams, patikino E. Stalmokas, nereikės naujojo statinio derinti su paveldosaugininkais. Tautodailininko žodžiais, statybinėmis medžiagomis piliavietei bendruomenė pasirūpino pati: akmenų pakaks, tačiau reikės pirkti medienos, metalo, cemento. Senosios Įpilties bendruomenei dar trūksta lėšų, todėl jie bandysią ieškoti rėmėjų, kurie neabejingi jų kaimo grožiui. Savo kaimą išpuošę medžio skulptūromis, pernai, minint Lietuvos valstybės 100-metį, įpiltiškiai jo prieigose, netoli bendruomenės namų, pastatė masyvius 4 m aukščio Gediminaičių stulpus, viršum kurių įtvirtino metalo saulutę. Saulutės spinduliai siekia po 0,5 m į šonus, ją nukaldino mosėdiškis kalvis Audrius Kasparas. Pernai E. Stalmokas taip pat ėmėsi iniciatyvos atnaujinti koplyčią ant legendomis apipinto Alkos kalno Senojoje Įpiltyje. Pats iš savo miško parūpino medienos ir atkūrė koplyčios freskas. „Jeigu pavyktų gauti lėšų, dar norėtume savo kaime įamžinti Prezidentą Antaną Smetoną, kurio metus šiemet mini Lietuva. Prezidentas A. Smetona 1934 m. lankėsi Įpiltyje, kai kretingiškis archeologas generolas Vladas Nagius-Nagevičius su kariškiais tyrinėjo piliakalnį. Jis buvo atvykęs čia, domėjosi kasinėjimais ir radiniais. Todėl norėtume piliakalnio papėdėje įrengti jo atminimui skirtą stendą su istorinėmis nuotraukomis ir aprašais“, – kalbėjo šių darbų sumanytojas. Jis sakė, jog įpiltiškiai dar turį tikslą įrengti stacionarius vėliavų stiebus, nes valstybinių švenčių metu žmonės aktyviai susirenka prie naujųjų Gediminaičių stulpų.
|
|
