Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nepavargo būti misionieriumi mirtimi dejuojančioje Afrikoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2007-10-26

Mūsų kraštietis, kunigas misionierius Hermanas Šulcas, jau daugiau kaip 30 metų dirba tolimojoje Ruandoje, Afrikoje. Ten jis įkūrė Jaunimo sodybą našlaičiams vaikams, kurių tėvai išžudyti per tarpusavio genčių karus ar mirę iš bado.

Nesyk matęs, kaip žudomi jo globojami vaikai, naikinama sodyba, ir pats vos per plauką išsigelbėjęs nuo mirties, 68-erių kunigas pasakė: „Kur daugiausiai iškentėjai, ten labiausiai ir traukia“. Toks buvo jo atsakymas, paklausus, ar per tiek laiko nepavargo būti misionieriumi mirtimi dejuojančioje Afrikos šalyje.

„Mano vaikai į sodybą surinkti po Ruandos genocido. Kol kas dar negaliu jų palikti. Esu jiems tarsi tėvas ir motina“, - neseniai apsilankęs savo senelių žemėje Kėkštų kaime, tikino kunigas misionierius Hermanas Šulcas.

Surinko vaikus iš savanų

„Mano vaikai regėjo, kaip buvo žudomi jų tėvai, todėl šiandien negaliu jų palikti. Jaunimo sodyboje dabar gyvena 180 vaikų. Esu jiems tarytum tėvas ir motina“, - prisipažino kunigas selezietis H.Šulcas.

Misijų į Ruandą H.Šulcas išvyko 1978 metais. Įsikūrė Umudugudu kaime, esančiame už 60 km nuo sostinės Kigalio. Vien eiti kunigo pareigas - ne šio žmogaus būdui. Kunigas pradėjo telkti apie save našlaičius: įkurtoje Jaunimo sodyboje mokė juos gyvenimo įgūdžių bei amatų. Sodyboje savo reikmėms auginami gyvuliai, daržovės. Vaikai išmoksta ne tik žemdirbystės: berniukai - dar ir šaltkalvio, automobilių remontininko amatų, mergaitės – siūti, keramikos darbų. Kad išmokytų vaikus žemės ūkio darbų, kunigas į Afriką buvo pasikvietęs savo motiną Elzę.

Vienu metu sodyboje gyveno iki 700 našlaičių. Kunigas juos išmokslino, o pačius gabiausius išleido ir į aukštąjį mokslą.

1994 m. Ruandos žemė nusidažė krauju: kilus karui tarp dviejų pagrindinių tautybių žmonių – hutų ir tutsių – buvo išžudyta didžioji dalis Jaunimo sodybos vaikų. Mačetėmis ir peiliais buvo išskersti vaikai, kuriuos H.Šulcas Nepriklausomybės pradžioje buvo atsivežęs į ir Kretingą. Pats kunigas liko gyvas vien dėl to, kad užpuolimo metu buvo už savo sodybos ribų. Nuo mirties jį išgelbėjo Raudonojo Kryžiaus organizacijos žmonės.

Aprimus žudynėms, kunigas vėl ėmėsi sodybos atkūrimo: rinko iš savanų išbadėjusius vaikus, kurie regėję savo tėvų žūtį ir pabėgę nuo žiaurumų, savaną ir laukinių žvėrių kaimynystę pasirinko savo namais.

Prieš 6-erius metus H.Šulco iniciatyva buvo įkurta gimnazija, kurią šiemet lanko 380 moksleivių ir iš aplinkinių vietovių, netgi - senatorių bei diplomatų vaikai. Gimnazijos vaikus globoja ir kitų pasaulio šalių žmonės. Vieno vaiko išlaikymui skiriama 15 eurų per mėnesį, ir sąlygos joje, kunigo žodžiais, neprilygsta europinėms.

H.Šulcas globoja 60 šią gimnaziją lankančių vaikų.

Pasak kunigo, yra 4 vaikų globėjai iš Lietuvos. Viena šeima iš Prienų globoja du Afrikos vaikus: jų visiškai nepažindama, ši šeima kas mėnesį perveda pinigus vaikams išlaikyti.

Įkūrė namus sąvartyno vaikams Lietuvoje

Kunigo veikla neapsiriboja vien sodybos puoselėjimu Afrikoje: jis važinėja po pasaulį ir renka aukas. Jam rūpi pagelbėti ir kitiems Ruandos žmonėms.

Per Didįjį karą sudegė už 3 km esančios parapijos bažnyčios stogas. „Bažnyčia ilgai stovėjo kiaura. Ten dirba du vietiniai kunigai, bet jie neturėjo lėšų sutvarkyti tą bažnyčią. Atkūriau bažnyčią, nes pats prisidėjau ir prie jos pastatymo“, - kalbėjo tautietis misionierius.

H.Šulcas važinėja po kaimus: apsigyvena juose, kad geriau pažintų vietinius žmones. Dalija vaistus, kurie pritaikyti tropikų kraštams, švirkštus, buities reikmenis. „Turiu geradarių būrį, netgi organizacijas, kurios remia ne tik mano vaikus, bet ir teikia paramą Afrikos žmonėms“, - tvirtino H.Šulcas. Tuo tikslu jis sakė keliaująs po Vokietiją, Italiją, Australiją, Kanadą.

Sugrįžęs į Ruandą, jis kone kas kartą suserga maliarija. Šia liga jau sirgo apie 100 kartų.

Kelis sykius per metus kunigas apsilanko ir Lietuvoje. Dažniausiai buvoja vienuose iš savo namų - sodyboje mūsų rajone, Kėkštų kaime.

Po Nepriklausomybės atgavęs senelių žemę - apie 60 ha - Žalgirio seniūnijos Kėkštų kaime, H.Šulcas įkūrė dar vieną Jaunimo sodybą. Į ją savaitgaliais suvažiuoja vaikai iš asocialių šeimų bei Klaipėdos sąvartyno. Į Kėkštuose vasaromis rengiamas tarptautines vaikų ir jaunimo stovyklas suvažiuoja vaikai iš Lenkijos, Vokietijos, kunigas atveža globotinių ir iš Ruandos.

Ruanda – pragaras žemėje

„Psichologiškai Ruandoje nebeišlaikau ilgiau, kaip 2-3 mėnesius. Jeigu nori pamatyti pragarą žemėje, reikia nuvykti tenai, - atviravo H.Šulcas. – Nors Ruanda oficialiai dabar jau - demokratiškas kraštas: prieš ketverius metus vyko prezidento rinkimai. Tačiau tiek prezidentas, tiek Jungtinių Tautų organizacijos ambasados yra pasirinkę savo valdovą – pinigą, vardan kurio pateisinamos žudynės. Gyvendamas Ruandoje 30 metų, gerai žinau, kad tikroji jų priežastis – ne tarpusavio tautų karai. Karai reikalingi pasaulio valstybėms galiūnėms“.

Misionierius tikino, jog Ruandoje vėl bręsta sprogimas. 10-12 metų berniukai išvežami iš šalies ir mokomi karinių dalykų. Už sienos formuojami būsimi kariniai daliniai pulti šalį. Apie 200-300 tūkstančių ruandiečių vėl laukia, kada galės atkeršyti už savo tėvų žūtį.

„Kokia graži ta Afrika. Jei iš jos išvestų kariškius, visokias pagalbas ir netgi misionierius, tas žemynas suklestėtų. Ruanda - mažytė šalis, kone triskart mažesnė už Lietuvą - vos 26 tūkst. kv. km. Žmonių – 8 milijonai. Ten atrandamas labai brangus mineralas – koltanas, už kurį ruandiečiams mokama tūkstantį kartų pigiau, negu jis kainuoja Amerikoje, - neslėpė apmaudo kunigas misionierius. - Aš mokau žmones žemdirbystės, klausiu, kodėl nieko nesodina savo derlingoje žemėje. Ogi todėl, kad žmonės ten pavargę nuo baimės kitądien būti išžudyti. Kariškiui ateiti ir nušauti žmogų – tas pats, kas nusispjauti per petį: už tai - jokios atsakomybės ir baudžiamumo“.

Dabartinė Ruandos valdžia, pasak kunigo, jau norėtų atimti mokyklą. Mokytojus jau verčia stoti į vieną partiją, suras ir priežastį, dėl ko juos išvaikyti.

Moka devynias kalbas

„Geografiškai Ruanda Žemės rutulyje yra vos ne po Lietuva, - lyg ir niekas nesikeičia. Tačiau ši šalis yra vieni iš mano namų, dėl kurių labiausiai neramu. Kaip motinai labiausiai skauda dėl paklydusio ar sergančio vaiko, taip ir man Ruanda – tarytum atvira širdies žaizda“, - kunigo balse buvo juntama humoru permiešta širdgėla.

Dvigubą – Vokietijos ir Lietuvos – pilietybę turintis kunigas savo tėvyne, be Ruandos, laiko ir šias šalis. Mat likimas po karo jį – dar vaiką - kartu su motina ir broliu nubloškė į Vokietiją. H.Šulco tėvas, pagal tautybę vokietis, žuvo pakeliui į Vakarus. Iš Abakų, Kartenos valsčiaus, kilusi Hermano motina Elzė apsigyveno Liuneburgo mieste, kur šiandien tebegyvena Hermano brolis.

Motina Hermaną leido mokytis į lietuvišką Vasario 16-osios gimnaziją. Vėliau jis mokslus tęsė Italijos lietuvių seleziečių gimnazijoje. Po gimnazijos jis studijavo teologiją, filosofiją, pedagogiką. Į kunigus H.Šulcas buvo įšventintas 1968 m.

Į Vasario 16-osios gimnaziją jis sugrįžo darsyk, - jau kaip kunigas. Joje dvejus metus buvo kapelionu, sporto mokytoju bei bendrabučio vedėju.

Brazilijoje stokojant lietuvių kunigų seleziečių, H.Šulcui buvo pasiūlyta vykti misijų į šią tolimą šalį. Ten, H.Šulcas atviravo, ne vien iš knygų patyręs, kas iš tiesų yra meilė moteriai. Pamilęs lietuvaitę Teresę, svarstė – ką rinktis: šeimyninį gyvenimą ar kunigystę. Apsisprendimas vykti į misijas Ruandoje užtvirtino pasirinktą - kunigo ir misionieriaus - gyvenimo kelią.

Gyvenimas įvairiose pasaulio šalyse lėmė tai, kad H. Šulcas, įsiliedamas į tų šalių tautų gyvenimą, išmoko ir jų kalbą. Kunigas laisvai kalba devyniomis kalbomis: vokiečių, lietuvių, italų, anglų, portugalų, prancūzų, lotynų, graikų ir pagrindine afrikiečių kalba – bantu.

Hermano motina Elzė Šulc savo gyvenimo pabaigoje grįžo į Lietuvą. Prieš trejus metus ji, būdama 91-erių, iškeliavo anapus. E.Šulc palaidota Kartenos kapinėse.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas