|
|
|
Išvijo Morėse paslėptas blogybes
„Jeigu Užgavėnių nešvęsi – nuo nelaimių neatsiginsi“, – taip švęsti Užgavėnių buvo kviečiami Kartenos miestelio gyventojai. Pasigaminę kaukes, prikimšę ir aprengę Mores, žiemą vyti iš kiemo susirinko Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenės, Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus atstovai ir kiti smalsuoliai. Per Užgavėnes išvaroma žiema, o po jų sulaukiama Gavėnios. Rinko įspūdingiausias Užgavėnių tradicijų puoselėjimas Kretingos rajone nėra užmirštas. „Daug metų puoselėjame šias tradicijas, skiepijame jas vaikams. Man tos tradicijos yra labai mielos, todėl stengiuosi įtraukti kuo daugiau žmonių“, – kalbėjo šventės „Žėima, žėima, biek iš kėima“ iniciatorė Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus vedėja meno vadovė Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro šokių mokytoja Janina Vaičekauskienė. Per Užgavėnes žiema varoma lauk ir laukiama ateinančio pavasario. „Visas blogybes varėme lauk“, – Užgavėnių esmę įvardijo šventės iniciatorė. Prie šventės organizavimo prisidėjo Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenė. Kiekviena klasė darė po Morę, tada buvo išrinktos trys įspūdingiausios, kuriomis tapo dešimtokų, devintokų ir antrokų Morės. Vis dėlto apdovanojo visas klases. „Sunku buvo išsirinkti, nes visos Morės labai įdomios“, – sakė pavaduotoja ugdymui Aušra Gedgaudienė. Netradicinio ugdymo dienos metu vaikai ne tik gamino Mores, tačiau darė kaukes, rengė Kaziuko mugę ir puošėsi pagrindinei šventei. „Vaikai rašė lapelius su visomis blogybėmis ir sudėjo į Mores, kurias vėliau sudeginome“, – vieną pagrindinių renginio akimirkų prisiminė J. Vaičekauskienė. Kanapinis su Lašininiu išbandė savo jėgas, stovėdami ant medinių rastų ir bandydami vienas kitą nuo jų numušti. Po to sekė tradicinis virvės traukimas, kurį laimėjo Kanapinis. „Tradiciškai per Užgavėnes Kanapinis nugali Lašininį, taip išvaroma žiema ir ateina pavasaris“, – paaiškino J. Vaičekauskienė.
Brisdavo per pusnis Per šią šventę persirengėliai turi aplankyti kiekvieną „trobą“ nešdami į ją pavasarį bei žinią, kad baigėsi tinginiavimo laikotarpis. Ankščiau, jeigu neįsileisdavo, persirengėliai keršydavo, ištepliodavo langus lašiniais ar krėsdavo kitokias kvailystes. Su dvejų metų neturinčia dukryte į šventę atvykusi Edita Mackevičienė tikino, kad ir dabar persirengti ir eiti per namus nesigėdytų: „Su vaiku sudėtinga, nėra, kam palikti. Tačiau, jeigu būtų gražus oras, mielai tai daryčiau, kaip ir tada, kai buvau vaikas.“ Nuo vaikystės Užgavėnių tradicijas išlaikiusi senjorė Jovita Želvienė prisiminė sniego gausa žavinčias žiemas: „Eidavome bet kaip apsirengę. Prisimenu, kad sniego būdavo daug ir visi vaikams ką nors duodavo. Nubrisdavome didžiausius atstumus, kad tiktai galėtume eiti „žydukais“. Moteris pripažino, kad namuose sulaukti persirengėlių tenka vis rečiau, tačiau jų visada laukia ir atveria duris. „Praėjusiais metais buvo atėjusi tik viena mergaitė ir trys pardavėjos. Labai patiko pardavėjos iš Kartenos, kurios ant durų pakabino dovanėlę ir aš ją grįžusi namo radau, – pasakojo J. Želvienė, pridurdama, kad yra tokių, kurie ir neįsileidžia. – Nežinau, kodėl neįsileidžia. Galbūt gaila centų arba bijo, kad grindis reikės išplauti.“ Sparčiai keičiantis visuomenės poreikiams, vis dėlto tikimasi išlaikyti šventės autentiškumą. „Su vaikais daug kalbame apie tradicijas“, – sakė J. Vaičekauskienė.
|
|
