|
|
|
Jei šuns „dovaną“ įteiktų jo savininkui
Nutirpus sniegui, ant parko takų, šaligatvių bei šalikelių, deja, nenutirpsta keturkojų peržiem patėkštos išmatų krūvos. Įminti į jas niekam nėra malonu. Dėl nevalyvų gyvūnų šeimininkų paliktų „dovanų“ ypač piktinasi po parkus su vaikais vaikštinėjantys tėvai bei vakarais laikraščius nešiojantys paštininkai. Pareigūnų visur nepastatysi „Nesimato krūvos: eini prie pašto dėžutės – žiūrėk, jau ir įmynei. O po to mėšlinais batais lipi į mašiną, įeini į kitus kiemus ar daugiabučių laiptines“, – bėdojo viena spaudos platintojų. „Šyla oras, norisi daugiau su vaikais pabūt gryname ore. Bet po parką vaikščioti šlykštu: ir pats turi nuolat žiūrėti po kojomis, ir vaiko ranką baugu paleisti“, – piktinosi Živilė J. Apie šią problemą „Pajūrio naujienos“ rašo kone kas pavasarį ir kaskart apeliuoja į gyvūnų šeimininkų sąžinę bei moralę. Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė taip pat sakė mananti, jog pareigūnų prie kiekvieno šuns šeimininko, vedžiojančio savo augintinį kas rytą-vakarą, nepastatysi. Skyriaus specialistai periodiškai vykdo reidus, kurių metu stebi, ar viešose vietose kretingiškiai savo keturkojus vedžioja su pavadžiu ir ar surenka jų išmatas. Pastebėję pažeidimus, dažniausiai geranoriškai įspėja nedrausmingus šeimininkus. „Įspėjimas taip pat yra administracinė nuobauda, kuri fiksuojama duomenų registre. Per vienerius metus tą patį pažeidimą užfiksavus antrąkart ir daugiau, netvarkingam šeimininkui skiriama piniginė bauda – nuo 30 iki 120 eurų“, – sakė R. Beniušienė. Savivaldybės specialistams pagal bendradarbiavimo sutartį talkina Kretingos šaulių 305 kuopos jaunieji šauliai ir jų vadas Gintautas Pogoželskas, kurie padeda išaiškinti viešosios tvarkos pažeidimus. Išmatos gali būti pavojingos „Tačiau mūsų žmogiškieji ištekliai yra labai riboti. Šią problemą tegalime išspręsti tik savo sąmoningumu ir pilietiškumu. Ji tūno mumyse pačiuose: privalėtume gerbti šalia esantįjį, tačiau, įsigiję augintinį, žmonės dažnai daugiau dėmesio skiria jam, o ne aplinkiniams“, – kalbėjo R. Beniušienė. Beje, šunų paliktos krūvos nemalonios ne tik estetiškai, – jos gali būti pavojingos ir žmonių sveikatai. „Net labiausiai prižiūrėtas ir šeimininkų numylėtas šuo gali turėti kirmėlių. Jo išmatose esantys askaridžių kiaušinėliai lengvai gali patekti į žmogaus organizmą ir jame daugintis. Todėl būtina, kad smėlio dėžės kiemuose, parkuose būtų uždengtos. Tačiau maži vaikai ir šiaip mėgsta imti nuo žemės įvairius daiktus ir dėti juos į burną. Todėl būtina per pasivaikščiojimus akylai stebėti vaikus, o grįžus namo plauti rankas“, – apie galimus pavojus įspėjo Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Z. Abelkienė. Ji, anksčiau taip pat dirbusi Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriuje, įsitikinusi, kad vien baudomis nedrausmingo asmens neišauklėsi. „Pastebėjome, kad dažniausiai tvarkos nepaiso tie šeimininkai, kurie vedžioja didelius šunis – jiems nemalonu paimti augintinio „krūvą“ į rankas. Kiti, išvedę pasivaikščioti, o iš tikrųjų – išsituštinti šunį, maigo telefonus ir neva nemato, ką veikia jo augintinis“, – kalbėjo Zita Abelkienė.
Pageidauja aikštelės šunų socializacijai Kretingos mieste įrengtos 3 specialios šunų aikštelės – daugiabučių kvartaluose Mėguvos, Laisvės ir Savanorių gatvėse. Šunų augintojai nėra labai patenkinti šiomis aikštelėmis, nes Savanorių gatvėje nukirsti jauni medžiai lyg aštrūs kuolai lengvai gali sužaloti augintinių kojas. Mėguvos gatvės aikštelėj, nutirpus sniegui ar palijus, tik su guminiais teįbrendama, o mažesnis šuo, tvirtino gyvūnų mylėtojai, išvis paskęstų vandeny. Tačiau, patikino R. Beniušienė, jau nebedraudžiama šunų vedžioti po miesto parkus ar kitas žaliąsias zonas, taip pat – po žvyrduobę, išskyrus vaikų žaidimo aikšteles. Svarbu – kad šunys būtų šeimininkų prižiūrimi. Z. Abelkienė, atsižvelgusi į tvarkingų šunų augintojų pageidavimus, pasiūlė Savivaldybės administracijai įrengti tokią aikštelę šunims, kur jie galėtų socializuotis: būtų įrengtos įvairios laipynės, kliūtys, o šeimininkai savo augintinius galėtų dresuoti. Tačiau kol kas jokio atsako į šį siūlymą nesulaukta. --- Su šunų šeimininkų nevalyvumu nesitaikstantiems kretingiškiams vertėtų pasekti vienos Madrido, Ispanijoje, provincijos pavyzdžiu. Nesurenkamų šunų išmatų problemą pernai ispanai ėmėsi spręsti, pristatydami „dovaną“ savininkui tiesiai į namus. Madrido priemiestyje esantis Brunete miestelis, kuriame gyvena tik 10 tūkst. gyventojų, šiam projektui neturėjo numatytų lėšų. Tuomet jie susisiekė su viena reklamos agentūrų „McCann“, jiems pristatė „šunišką“ problemą. Sykiu sugalvojo nieko nekainuojančią idėją, kurią ir ėmėsi įgyvendinti. Praėjusį vasarį miestelio valdžia surinko 20 savanorių, kurie patruliavo gatvėse ir stebėjo šunų šeimininkus. Pamatę, kad šis nesurenka savo augintinio ekskrementų, savanoriai draugiškai prieidavo, pasiteiraudavo, koks šuns vardas ir kokia jo veislė. Turėdami šią informaciją, miesto gyvūnų duomenų bazėje surasdavo šeimininko gyvenamąjį adresą. Po to į dailią dėžutę būdavo supakuojama šuns „dovanėlė“ ir nuvežama savininkui į namus: dėžutę ir perspėjimą apie gresiančią baudą įteikdavo tiesiai į rankas. Po šios socialinės iniciatyvos šunų išmatų kiekis eksperimentiniame Brunete rajone sumažėjo 70 procentų. Tačiau panašus eksperimentas Kretingoje vargu ar pavyktų, nes būtų sudėtinga išsiaiškinti augintinių šeimininkus. Nors ir pas mus privalu gyvūnus registruoti seniūnijose, tačiau retas kuris atlieka šią pareigą.
|
|
