Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Kas toliau? Toks klausimas jau kirba daugumos abiturientų galvose, todėl ugdymo įstaigos stengiasi padėti dvyliktokams nepasiklysti karjeros kelyje.

Lietuvių kalbos kalbėjimo įskaitą abiturientai laikys jau kovo 13–14 dienomis, o per pavasario atostogas anglų kalbėjimo egzaminą, kuriuo prasidės visas egzaminų maratonas. Iki jų liekant vis mažiau laiko, daugumos dvyliktokų galvose kirba ne tik nerimas dėl egzaminų, bet ir dėl būsimų studijų pasirinkimo.

Jau apsisprendė

Švietimo konsultantų „Kastu.lt“ statistiniais duomenimis, tik apie 10–15 proc. moksleivių sąmoningai renkasi studijų programą. Kiti – stoja tik tam, kad įstotų. Tai yra didelė problema, kadangi nuo specialybės pasirinkimo priklausys ir visas žmogaus gyvenimas. Pranciškonų gimnazijos abiturientė Akvilė Lūžaitė teigė, kad jau nuo dešimtos klasės žinojo, ką nori studijuoti. Baigusi meno mokykloje dailę, mergina nusprendė sieti savo ateitį su menais.

Tiksliai apsispręsti, kokias studijas pasirinkti, gimnazistei padėjo mokyklos organizuota išvyka į studijų mugę, kurioje turėjo galimybę individualiai pasikalbėti su psichologu. Jis ir padėjo nuspręsti, kokią sritį pasirinkti.

Grafinį dizainą ketinanti studijuoti dvyliktokė yra išsiuntusi paraiškas į penkis Jungtinės Karalystės universitetus, tačiau bandys stoti ir į Vilniaus Dailės Akademiją.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė Monika Kutelytė taip pat yra apsisprendusi. Ji tvirtino, kad jau nuo devintos klasės save matė tik gamtos mokslų srityje. M. Kutelytė teigė, kad studijų pasirinkimas nebuvo sunki užduotis. Mergina domisi biologija, chemija ir kitose srityse savęs net neįsivaizduoja.

Studijų programas ir universitetus M. Kutelytė daugiausia nagrinėjosi pati, o apie Vilniaus universitetą papildomos informacijos sulaukė iš tenai studijuojančios pusseserės. Taip pat mergina prisipažino nepraleidžianti progos nuvažiuoti į studijų muges.

Žinoma, yra ir tokių, kurie dar lig šiol nežino, ką nori studijuoti, ir nuspręs tik išlaikę egzaminus.

Kiti ketina šiais metai niekur nestoti ir padaryti pertrauką nuo mokslų, pakeliauti po pasaulį, užsidirbti pinigų, geriau save pažinti. Abiturientas Karolis mano, kad pirmiausia gyvenimo pradžiai reikia pinigų, todėl po mokyklos galvoja emigruoti į užsienį, kur, mokinio nuomone „geriausi pinigai“. Tik užsidirbęs Karolis planuoja grįžti į Lietuva ir mėginti savo gyvenimą kurti čia.

Beveik nesidomi

Pranciškonų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir abiturientų auklėtoja Audronė Budrienė pasakojo, kad nemažai jos auklėtinių jau dešimtoje klasėje apsisprendė, ką veiks baigę mokyklą ir dabar tam kryptingai ruošiasi.

A. Budrienė mano, kad didžiausia jaunų žmonių problema yra ta, kad jie patys nepažįsta savęs ir nežino, ko nori. „Nėra blogai pasirinkti netinkamai. Šiais laikais nesunku pakeisti specialybę“, – kalbėjo ji.

Tarp specialybių gausos išsirinkti vieną, sau tinkančią, nėra paprasta užduotis. Tačiau informacijos yra tikrai daug. Blogiau yra, kai žmogus pats nežino, ko nori.

Pedagogė prisiminė edukacinės įmonės „Kalba.lt“ direktoriaus duotą patarimą vaikams ir jų tėvams: „Vaikas paauglystėje turi lankyti kuo daugiau įvairių būrelių, kad galėtų save pažinti, atrasti, kas jam labiausiai patinka.“

Taip pat Pranciškonų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir dvyliktokų auklėtoja Irma Šedienė tikino, kad tik pavieniai mokiniai iš jos auklėtinių žino, ką nori studijuoti. „Daugumos mokinių pasirinkimas priklausys nuo egzaminų balų“, – pripažino I. Šedienė. Tačiau net ir nežinodami tiksliai, kokią studijų programą rinksis, dauguma mokinių galvoja apie studijas universitetuose ir kolegijose.

Mokytojos nuomone, tokį abiturientų neapsisprendimą lemia ir pačių mokinių per maža motyvacija bei domėjimasis studijomis. „Kartais mokiniai patys per mažai domisi. Jie nori, kad už juos nuspręstų kiti“, – sakė ji.

Karjeros ugdymas prasideda mokyklose

Jurgio Pabrėžos universitetinė ir Pranciškonų gimnazijos turi sudarytus karjeros ugdymo planus gimnazinių klasių mokiniams.

Pirmiausia mokiniai, pagelbstint specialistams ir naudojant įvairius testus yra skatinami geriau save pažinti, sužinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, išsiaiškinti, kokios sritys jiems labiau patinka ir sekasi.

Pranciškonų gimnazijos mokiniai taip pat yra supažindinami su studijų programomis ir aukštosiomis mokyklomis. Pagal mokinių poreikius yra organizuojamos įvairios išvykos į universitetus, kurios leidžia pamatyti pačios aukštosios mokyklos gyvenimą iš arčiau, pajausti studentiško gyvenimo atmosferą, pabendrauti su studentais.

Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija supažindina savo mokinius ir su profesinėmis mokyklomis. Pasikviečia atstovų iš kariuomenės. O kovo mėnesį atvažiuoja aukštųjų mokyklų dėstytojai, kurie veda mokiniams paskaitas.

Be to, Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija kasmet organizuoja analogišką Vilniuje vykstančių studijų mugėms renginį „Karjera“. Į parodas atvyksta aukštųjų ir profesinių mokyklų atstovai iš visos Lietuvos, kurie pristato mokiniams savo universitetus ar profesines mokyklas, studijų programas, konsultuoja karjeros pasirinkimo klausimais.

Taip pat gimnazijos sulaukia pagalbos iš jos buvusių mokinių – alumnų, kurie mielai sutinka pasidalinti patirtimi apie savo studijas. Pranciškonų gimnazijos skaitykloje taip pat galima rasti skaityklos vadovę ir karjeros ugdymo koordinatorę, kurios individualiai konsultuoja kiekvieną mokinį. Tarp gausybės pasirinkimų „pasimetę“ mokiniai taip pat gali kreiptis į mokyklos psichologę.

Simona ARMALYTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas