Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ambasadorius ištikimas savo gimtinei – Kretingai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2007-10-23

„Labai norėjosi paskutinįjį savo aktyvaus gyvenimo etapą paskirti Kretingai. Norėjau kandidatuoti į Seimą, kad galėčiau atstovauti savo gimtajam miestui. Bet man buvo duota suprasti, kad po ambasadoriaus darbo Estijoje savo veiklą turėčiau pratęsti ir Latvijoje, - Lietuvos ambasadoje Rygoje pasitikęs „Pajūrio naujienų“ darbuotojus bei jų šeimos narius, kalbėjo Lietuvos ambasadorius Latvijoje, mūsų kraštietis Antanas Vinkus. – Tačiau ir dirbdamas Latvijoje degu noru padėti savo šaliai, jos žmonėms ir ypač - savo gimtinei“.

„Palikite man pravirą langą - gal pro jį dar grįšiu į Kretingą“, - savo darbo kabinete Lietuvos ambasadoje Rygoje pajuokavo mūsų kraštietis Antanas Vinkus.

Lietuvos ir Latvijos, kaip artimų kaimynių, bendradarbiavimas, A.Vinkaus žodžiais, itin platus - nuo politikos iki paprastų žmogiškų susitikimų. Lietuvos atstovybė Latvijoje yra tarytum maža lietuvybės sala kaimyninėje šalyje.

Politinė ir ekonominė diplomatija, regioninis ir kultūrinis bendradarbiavimas – tokias pagrindines atstovybės veiklos kryptis nusakė ambasadorius. Jis pasidžiaugė, jog Lietuvos ir Latvijos diplomatiniai santykiai pastaruoju metu yra itin geri.

„Jeigu tarp mūsų Prezidento Valdo Adamkaus ir Latvijos eksprezidentės Vairos Vyke-Freibergos diplomatiniai santykiai buvo geri, tai dabar, naujuoju Latvijos Prezidentu išrinkus gydytoją humanistą, tikėtina, jog santykiai tarp abiejų tautų bus labai geri. Tai lemia ir psichologiniai dalykai – juntama, jog sutampa V.Adamkaus ir Valdžio Zatlerio požiūriai“, - tvirtino ambasadorius.

Ambasadorius prisipažino, jog V.Zatlerį išrinkus Prezidentu, jiedu, kaip kolegos medikai, susitiko jau kitądien po inauguracijos ir kalbėjosi apie Baltijos valstybių bendradarbiavimą.

Apie abiejų kaimyninių valstybių – Lietuvos ir Latvijos – Prezidentų bendradarbiavimą, A.Vinkaus įsitikinimu, liudija per tris mėnesius jau triskart įvykę susitikimai, o spalio 30 dieną Rygoje rengiamas visų trijų Baltijos šalių Prezidentų susitikimas, kuriame laukiama ir Lenkijos valstybės vadovo.

Pasak A.Vinkaus, itin glaudi ir ekonominė mūsų šalių bendrystė: net 40 proc. Lietuvos užsienio investicijų atitenka Latvijai. Pagrindinis investuotojas yra prekybos magnatas „Vilniaus prekyba“. Lietuviai su latviais plėtoja bankininkystės ryšius, kuria viešbučių tinklą. Bendradarbiaujama tekstilės, maisto pramonės srityse.

„Rygoje yra įkurtos dvi verslo asmenų grupės: lietuvių verslininkų asociacija bei latvių multimilijonierų organizacija. Giname ir savo verslininkų interesus, tačiau įjungiame „žalią šviesą“ ir latvių verslo žmonėms, turintiems ketinimų investuoti į Lietuvos rinką“, - tvirtino A.Vinkus.

Prie Lietuvos – Latvijos sienos gyvena 9 municipalitetų gyventojai. Lapkritį, tvirtino ambasadorius, ketinama susitikti su tų rajonų merais ir aptarti, kas pasikeis jų gyvenime, įsijungus į Šengeno šalių zoną.

„Kai spalio pradžioje su Latvijos regionų ministru Aigaru Štokenbergu lankėmės Kretingoje, rajono meras Valerijonas Kubilius, apibūdinęs rajono kūrimo viziją, jam paliko labai didelį įspūdį. Taip turėtume galvoti ir apie bendrą regionų vystymą: kaip užsiimti lobizmu, kam ir kokius teikti prioritetus bei kaip tinkamai panaudoti biudžeto lėšas, sakė svečias“, - ministro A.Štokenbergo įspūdžius iš viešnagės Kretingoje perteikė A.Vinkus.

Labai didelę įtaką tautų bendrystėje turi kultūrinis gyvenimas. Todėl Lietuvos ambasados iniciatyva Rygoje buvo surengtas ansamblio „Lietuva“ koncertas, skirtas Šeimos dienai. „Iš salės sklido ovacijos, o aš norėjau visą dieną vaikščioti aukštai iškėlęs galvą, kad esu lietuvis“, - atviravo ambasadorius.

Gausių renginių ciklą ketinama surengti prieš Kalėdas, kurių reikšmingiausias – milžiniško dydžio Šarūno Saukos dailės darbų paroda „Gyvenimas rojuje, pragare ir gyvenime“. Ji bus surengta spalio 30 dieną Užsienio meno muziejuje. Numatyti Eduardo Kaniavos bei Remigijaus Adomaičio kūrybos vakarai. Nacionalinis operos ir baleto teatras į Rygą ketina atvežti operą „Žydė“.

Apibendrinęs, kaip Latvijoje garsinamas Lietuvos vardas, A.Vinkus pabrėžė pagarbos būtinybę ne vien tarp tautų, bet ir atskirų žmonių: „Kada mokame būti žmonėmis tarpusavyje, o to išmokti reikia nemažai išminties, tuomet ta pagarba ir pasitikėjimas persiduoda ir kitiems“.

Pasidžiaugęs „Pajūrio naujienų“ apsilankymu ambasadoje A.Vinkus pabrėžė, jog didelę svarbą turi darnūs santykiai šeimoje bei kolektyve.

Ambasadoriaus rūpesčiu užsimezgė ir bendradarbiavimas tarp „Pajūrio naujienų“ bei Jūrmalos miesto laikraščių „Jūrmalas zinias“ ir „Jūrmalas nedėla“ redakcijų.

Prieš dešimt metų Jūrmalos dūma 55 tūkst. gyventojų turinčiame kurortiniame Latvijos mieste pradėjo leisti pačios apmokamą laikraštį „Jūrmalas zinias“. Šiam, 10 tūkst. tiražu sykį per savaitę leidžiamam, laikraščiui naujienas iš esmės ir diktuoja pati savivaldybė. Žmonės šį savaitraštį nemokamai gali pasiimti parduotuvėse bei įstaigose. Susitikimo metu pasigirdo šmaikštus pastebėjimas, kad šių, Jūrmalos dūmos leidžiamų, laikraščių paklausa itin padidėja prasidėjus šildymo sezonui.

Antrasis laikraštis „Jūrmalas nedėla“ įsikūrė prieš 9 mėnesius ir jau yra, anot redaktoriaus Janio Vilničio, “išnešiotas kūdikis“ – alternatyva valdžios įkurtam laikraščiui. Laikraštis įdomus tuo, jog yra dvikalbis: 16 puslapių leidžiama latviškai, o kituose 16-oje puslapių informacija - rusiškai.

Pats vyriausiasis redaktorius vadina save neįregistruotos „Mulkių“ partijos („Mulku partijas“) prezidentu. Jo bendraminčiai taip pasivadinę todėl, kad nuolat oponuoja, anot jo, „neišmanėliams: tiems, kurie Jūrmalos dūmoje sprendžia žemės ūkio ir kitokias problemas, tačiau iš tikrųjų apie jas nenusimano“. Jų laikraščio leidybą 60 proc. remia miesto verslininkai. J.Vilničio žodžiais, jų savaitraštis per trumpą laiką tapo populiarus ir Jūrmaloje jau leidžiamas 4 tūkst. tiražu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas