Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Apklausos rezultatai parodė, kad dauguma respondentų ketina balsuoti gegužę vyksiančiuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Maždaug 30 procentų teigia balsuosiantys Europos Parlamento rinkimuose. Savivaldybių tarybų rinkimuose atlikti pilietinę pareigą ketina apie 40 procentų apklaustųjų. Ketvirtadalis respondentų tvirtino, kad balsuoti neketina.

Jau kitą sekmadienį, kovo 3 dieną, Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų rinkimai. Siekiant išsiaiškinti, ar artėjantys rinkimai įdomūs Kretingos rajono jaunimui, atlikta anoniminė apklausa. Aštuoniasdešimt du 16–29 metų miesto ir rajono gyventojai pateikė savo nuomonę ir priežastis, kodėl jiems įdomus ar nepatrauklus politikos pasaulis.

Stinga žinių

Beveik 100 proc. jaunuolių kaip dabartinį merą įvardijo Juozą Mažeiką, tačiau buvo manančių, kad šį postą dabar užima rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas ar mero pavaduotoja Danutė Skruibienė.

Kita dalis net negalėjo įvardinti, kas yra rajono meras. Daugiausiai nuostabos sukėlė tai, kad buvo manančių, jog kandidatai į rajono mero postą yra ir kandidatai į LR Prezidento postą.

Tiesa, trečdalis jaunimo tvirtino, kad jiems įdomūs Kretingoje vykstantys politiniai įvykiai: Savivaldybės tarybos priimami sprendimai, kandidatų į mero postą debatai ir kitokio pobūdžio veikla.

Daugiausiai informacijos apie Savivaldybės tarybos rinkimus jie gauna iš spaudos, dalis apklaustųjų tvirtino reikiamą informaciją sužinantys iš tėvų ir draugų, taip pat – socialinių tinklų.

Dalis apklausoje dalyvavusiųjų atkreipė dėmesį, kad politika labiau domėtųsi, jei jaunimui būtų skiriamas didesnis politikų dėmesys.

„Politika jaunimui yra svarbi ir aktuali, tačiau įprastai rinkimuose nuolat dalyvauja tie patys kandidatai, o esamų politikų neefektyvumas verčia nusivilti politika ir nuo jos atsiriboti“, – teigė vienas iš respondentų. Jam pritarė ir kitas dvidešimtmetis apklausos dalyvis: „Dažniausiai renkami vyresnio amžiaus, neinovatyvūs asmenys, kurie nežino, kaip sudominti jaunus žmones.”

Padėtų edukacinės pamokos?

Pastaruoju metu visuomenėje vis dažniau diskutuojama, ar reikėtų suteikti balsavimo teisę šešiolikmečiams. Tokia praktika taikoma keliose Europos sąjungos šalyse – Austrijoje, Estijoje, Maltoje. Mažiau nei trečdalis apklausoje dalyvavusių jaunuolių mano, kad balsavimo teisės suteikimas nuo 16 metų būtų geras žingsnis, skatinantis politika pradėti domėtis anksčiau nei sulaukus pilnametystės ir kritiškiau vertinti kasdien vykstančius politinius įvykius.

Didesnė dalis svarsto, kad nereikėtų leisti balsuoti nepilnamečiams, nes dauguma tokio amžiaus jaunuolių dar nežino, kaip vyksta rinkimai ir negali suformuoti savo nuomonės, kuris kandidatas yra vertas jų balso.

Politika yra svarbi sritis, tačiau jauniems žmonėms sudėtinga suvokti, kaip vyksta politiniai procesai, daugiausia informacijos jaunuolius pasiekia per socialinius tinklus. Keletas apklaustųjų siūlė į mokyklos programą įtraukti pamokas, kurios supažindintų su politika ir kasdien vykstančiais politiniais įvykiais rajone bei šalyje. „Dažnai vyksta edukacinės pamokos apie rūkymo ir alkoholio žalą jaunimui. Panašios edukacinės pamokos galėtų vykti ir politikos tema, kurių metu jaunimas būtų supažindinamas, kaip vyksta balsavimai ir kas apskritai vyksta šalies politikoje. Tai turėtų sudominti ir motyvuoti jaunus žmones labiau stebėti politinį gyvenimą,“ – svarstė jie.

Kai kurie tvirtino, kad jaunimas aktyviai domisi politika ir ieško informacijos apie Lietuvoje ir vietos savivaldoje vykstančius politinius sprendimus, tačiau jiems sudėtinga suprasti, kodėl vyksta tam tikros procedūros ir kaip priimti sprendimai keičia paprasto jaunuolio gyvenimą.

„Jaunimas domisi politika, tačiau trūksta kompetentingų ir jaunų žmonių, kurie argumentuotai padėtų formuoti nuomonę politikos klausimais ir priimti išmintingus sprendimus“, – problemą įvardijo vienas jaunuolis.

Trūksta bendradarbiavimo

Neseniai Kretingoje surengti nešališko politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ kandidatų į mero postą debatai. Šios organizacijos Kretingos iniciatyvinės grupės narys ir savanoris Vilius Juodys teigė, kad debatuose jaunų žmonių buvo, vis dėlto didesnę auditorijos dalį sudarė vyresnio amžiaus atstovai.

„Jokiu būdu tai nėra blogai – „Žinau, ką renku“ iniciatyva siekia bet kokio amžiaus žmones paskatinti domėtis kandidatais į politines pozicijas ir užduoti jiems klausimus. Debatuose dalyvavo tie jauni žmonės, kurie jau galės balsuoti kovo 3 dieną vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, kitiems tai dar nėra itin aktualu“, – kalbėjo jis.

Savanoris pripažino, kad Kretingos jaunimas, politikos domėjimosi atžvilgiu, neišsiskiria iš Lietuvos jaunimo. Pagal tam tikrų tyrimų rezultatus, Lietuvos jaunimas apskritai menkai domisi politika: 2016 m. Seimo rinkimuose, bent jau pirmame ture, pastebėtas išaugęs jaunųjų rinkėjų aktyvumas. 2012 m. dalyvavo vos 18 proc. 18–24 m. jaunų žmonių, o 2016 m. jau 38 proc.

V. Juodys mano, kad ir jaunimas, ir politikai turėtų siekti glaudesnio bendradarbiavimo: „Manau, iniciatyva turi kilti iš abiejų pusių, tiek jaunų žmonių, tiek politikų. Mes, jauni žmonės, patys turime aiškiai suformuoti savo poziciją ir turėti jaunimo vardu kalbančius žmones, kurie gebėtų tinkamai atstovauti ir argumentuotai ją išreikšti. Kol susitelkimo nebus pas mus pačius, tol ir problemos neišsispręs, o ir dialogas tarp jaunimo ir politikų nebus konstruktyvus.“

Sigita RAZMUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas