Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Stintu švėntie pagarbėna žemaitėška žuodi

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2019-02-12
Nuors gintarėnės stintas šeštadėini nekėba, meškeriuotuoje, tarp katrū ė pagal omžiu vyriausis Juons Rimkevičius (ketvėrts ėš kairies) vės tėik nebluogu duovanu gava.

Gal bluogas uoru pruognuozės, gal baimė apsėkriest grėpu, o gal ė dėdėlės kainas noliemė, ka i tradėcėnė Stintu švėntė Palonguo žmuoniu privažiava bėški mažiau, kap liob būt kėtas kartas, kumet pagrėndėnie čėrškėnamuom žuvim kvepontiuo J. Basanavičiaus gatvie negaliejė nė prasilėnktė. Bet tėi, katrėi atvažiava, nesėgailiejė. Kap vėins iš pagrindėniu švėntės organizatuoriu Stintu ordina kancleris Nerijus Stasiulis žadiejė, bova daug vėsuokiausiu žvejėšku muonu, varžybu, jouku, mozėkas, garse ė plate skombiejė žemaitiu šnekta.

Ne tarmie, o kalba

N. Stasiuli teigėmu, Stintu švėntė tor gėlė prasmė diel tuo, ka vėsus Palonguos ėr Švėntuosės gyvenėms kažkumet prasėdiejė nu žvejybas amata, o žemaitiu kalba ši meta ypač akcėntoujama diel tuo, ka sukank 800 metu nu tuo laika, kumet Žemaitėjės vards pėrma syki pamėnavuots rašytinius šaltėnius – Ipatijaus kruonikuo.

Ka ši, 16-uoji, švėntė ypač žemaitėška, pastebiejė ė Lietuvuos etnėnės kultūras gluobuos tarybas pėrmininkė Dalia Urbonavičienė. Ana priminė, ka Lietuvuo yr 5 skirtingi etnuografine regijuona, katrėi kiekvėins tor sava tarmės.

„Atsėprašau, bet mes Žemaitėjuo torem ne tarmė, o tėkra kalba!“ – pertraukė N. Stasiulis, i scena Jūratės ė Kastyti skvere paliūdyt pakvėitė kalbininka ėš Šiauliu Juoza Pabrieža, katras parašė „Žemaitiu kalbuos gramatika“. I prietelius žemaitius ėr svetius kreipdamasis pruofesuorius lėipė nikumet neožmėrštė, ka kiekveina tauta laikuos ont triju kertėniu stolpu, žemaitėška – ont kūliu. Tėi kūle tai – kalba, papruote ė tradicijės, tep pat – istuorijė. „Mes, žemaite, ėškielė galvas galem sakytė, ka vėsus tus kūlius torem“, – akcentava J. Pabrieža. Anam, kalbininkou, sakė, dėdėle maluone, ka žemaitiu kalba yr tuoki gyva ė stėpri, ė ka pagaliau pavyka parašytė „Žemaitiu kalbuos gramatika“. Vėina sava knygas egzempliuoriu so dėdėliu nuoru ons iteikė pabūtė žemaitiu kalbuos ekspertu anu pakvėitusiam Stintu ordina kancleriou N. Stasiuliou.

„Žemaitėjė bova, yr ė būs per omžius“, – neabejuojė J. Pabrieža, o tumet rėngini vedontieji vėsi karto so publika garse, ka musiet net jūra gėrdiejė, suskandava: „Kas būs, kas nebūs, bet žemaitis nepražūs!“.

Ėš vėsu Lietuvuos kompeliu i Palonga sovažiavė žemaite ont lėntuos rašė, kuokios prėsėmen žemaitėškus žuodius. Aple Skouda parašė ė bovės ambasaduorios Vygauds Ušatsks.

Žekės“ bova mįslie Premjerou

Sava tievu ėr buočiu kalba muokietė – kuožnam dėdėlė garbie. Dešiniau scenas, artiau jūras tėlta, žmuonis bova kvėitami markeres ont lėntuos parašytė 800 truopniausiu žemaitėšku žuodiu arba iduomiu išsireiškėmu, puosakiu – tep pašluovintė gimtoujė Žemaitėjė.

Iš Skouda kėlės bovės Lietuvuos ė Euruopas Sajungas ambasaduorius Vygauds Ušatskus parašė linksma: „Liob šuoktė, liob dainioutė, lliob i Skouda nuvažioutė“. „Aš parašiau žuodi „žekės“, – šypsuojuos žurnalistu pašnekints kretingėškiu išrinkts i Lietuvuos Seima Antans Vinkus.

„Kaip kaip? Žekės?“ – literatūrėška pasėtėkslėna čia pat miniuo besisukiniejontis Premjers Saulius Skvernelis, pėrma karta išgėrdės, kap žemaite kuojėnės vadėn. Tuokiu ne vėsėms Palonguos svetems suprontamu žemaitėšku žuodiu bova prirašyta gyva galybė. Ont lėntuos atsėrada „pončekas“ (tep pat kuojėnės), „jakšis“ (kėrvis), „krestis“ (krepšis), „kūlis“ (akmou), „jopelė“ (soknelė), „šmuots“ (gabals), „staibis“ (blauzda), „rėita“ (šlaunys), „kramė“ (galva), „pluonėms“ (smilkinys)“, „apėntas“ (viel), „jebėntas“ (nikumet), „rasintas“ (galbūt) ė daug kėtu. Ku dabar organizatuore so tas žuodes darys? I tu klausėma atsakė N. Stasiulis – nuor, ka truopniausi žemaitėška žuodi rinkėma, prasėdiejė Palonguo, nubangouto per vėsa Žemaitėjė, kor tik vyks Žemaitėjės metams skėrti rėngine. Katras žuodis ar žuode truopniausi, metams baigontis, apsisprėstė padies ė visuomenė – per „feisbuka“ arba kėtus socialinius tinklus.

Kretingėškės gaspadėnės Alduona Valatkienė (kairie) ė Inesa Lukauskienė dėrba nušėlosės: vėina petelnė po petelnės čėrškėna mėltūs apvaluotas stintas, kėta ėšvėrė dėdėliausi katėla žuvienės

O gintarėnės stintas ė nejė

Kol vėini Jūratės ė Kastyti skverė galvuojė žemaitėškus žuodius, kėtė prisėmėnė, kuo čia atvažiavė – ejė ėiškuotė stintu. Nuors anu bova ė šviežiu, ė rūkytu, ė vytintu, ė marinoutu, bet apvaluotuoms mėltūs ė čia pat aliejou iškeptuoms neprilyga. „Po tris kartus tėi patis žmuonis, apsokė ratus, griža, sakė, ka pri mūsa patės skaniausės“, – džiaugies daug metu Stintu švėnties agorkas kvepontės žovelės čėrškinonti kretingėškė Alduona Valatkienė.

„Pėnkės stintas – pėnkė eura. Išen, ka vėina žovis – vėins eurs, ė vėsor tep. Mon sažėnė nelesto tėik muokietė, bet pakaštavuotė dėdėle nuoriu“, – joukies telšėškis Arūns.

„Jod jod pėrkėms, jod“, – džiaugies Stintu ordina ritere Ričards Kurpius so Kestučiu Juknevičiu. Šeštadėini ligi 11 valonduos anėi bova iškepė 13 dėdėliu petelniu stintu, prigaudytu ėš vakara. Vyra sakė gėrdiejė, ka šeštadėini nekimb. Ont jūras tėlta varžybuos dalyvavosės 33 žveju komandas 4 valondas laimė miegėna veltou. „Nepalonkos, žemyninis vies čia kalts“, – žėnuojė omžium vyriausis, daugiause patyrės meškeriuotuos palongėškis Juons Rimkevičius.

Ož pastongas prigaudyt ne bi kuokiu, o gintarėniu stintu, žveje, tarp katru – jauniausia 4 metu Lėipa ėš Tauragies, bova apduovanuoti bangėniu, ruoniu ė undiniu statuleliem, šėltuom šlioriem ė, žėnuoma, Plonguos miesta mera Šarūna Vaitkaus medales.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas