Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Po šuns Amsio kostiumu miesto šventėse neretai slepiasi policijos rėmėja Karolina Skėrytė.

Kretingos rajone yra tik du suaugę policijos rėmėjai. Viena jų – dvidešimtmetė studentė Karolina Skėrytė. Tiesa, dabar veiklą šioje srityje yra šiek tiek pristabdžiusi, tačiau sukasi kitose veiklose: mokosi aukštojoje mokykloje ir yra karė savanorė.

Atskleidė šuniuko Amsio veidą

Dar mokykloje K. Skėrytė priklausė Kretingos jaunųjų šaulių sąjungai, kur sulaukė pasiūlymo patruliuoti ir padėti Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnėms Gitanai Macienei ir Jūratei Kazlauskienei. „Iš pradžių kuopoje mūsų buvo labai mažai, tada pradėjome vystyti savo veiklą ir prasidėjo keli projektai su policijos komisariatu. Jie pasiūlė patruliuoti per didžiąsias miesto šventes, o paskui kuopos vadas inicijavo tapti policijos rėmėja. Aišku, iš pradžių nežinojau, kas tai yra“, – kalbėjo tuo metu policininke svarsčiusi tapti K. Skėrytė. Vis dėlto mergina po kurio laiko nusprendė padėti bendruomenės pareigūnėms.

Jeigu renginiuose kada nors yra tekę sutikti policijos šunį Amsį, tai žinokite, kad po kostiumu gali slėptis Karolina. „Kas yra buvęs miesto šventėse ir fotografavęsis su Amsiu, didelė tikimybė, kad ten buvau aš“, – sakė ji.

Vaikams šis personažas yra autoritetas. „Amsis vaikams – kaip suaugusiems policininkas“, – tikino mergina. Vaikams šis personažas patinka, su jo atvaizdu yra leidžiamos užduočių knygutės, pamokančios, kaip tinkamai elgtis gatvėje ir panašiai.

Kadangi Amsis yra šuo, jis negali kalbėti, todėl su vaikais bendraujama gestais ir įvairiais judesiais. „Būdavo tokių situacijų, kai, nuvažiavus į stovyklas, vaikai pamatydavo išlindusius plaukus ir nuspręsdavo, kad po Amsio rūbais slypi mergina, todėl norėdavo patikrinti. Vieną kartą 14–16 metų vaikinukai sugalvojo pažiūrėti, kas yra kostiumo viduje. Buvo didelė problema, kaip nuo jų išsisukti ir pabėgti“, – pasakojo policijos rėmėja.

Tiesa, šio personažo neretai maži vaikai ir išsigąsta.

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 306 lengvosios pėstininkų kuopos buvęs vadas kpt. Mindaugas Albrechtas Karolinai Skėrytei suteikė aukštesnį laipsnį: iš jaunesniosios eilinės ji tapo eiline.

Džiaugiasi gimusi tą dieną

Priklausymas Jaunųjų šaulių sąjungai ir buvimas policijos rėmėja merginą pastūmėjo tapti ir kare savanore. Ji šiuo metu studijuoja Klaipėdos valstybinėje kolegijoje logistikos vadybą, tačiau nežino, ar tikrai su šia specialybe sies ir savo ateitį.

Karės savanorės duona merginai labiausiai patinka, nes šalia to gali gyventi ir civilį gyvenimą. Tačiau ji neslėpė, kad ateityje gali daug kas keistis.

„Baziniuose kario savanorio kursuose didžiausią įtaką padarė išankstinė nuomonė, kuomet buvo kalbama, kad ten labai sunku. Tačiau taip nebuvo. Iššūkius mėgstu, todėl man būti kare savanore nėra sunku. Arba patinka tai žmogui, arba ne“, – tvirtino KASP Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 306 lengvosios pėstininkų kuopos karė savanorė.

Kaip karė savanorė, mergina daugiausiai patirties turi ryšio ir informacinių technologijų srityje – „atkūrinėjant ryšius“. Šiuo metu ją domina „šaulys inžinierius“, kaip mokslas. „Tai yra nauja sritis, kurios metu mokomasi atlikti sprogdinimus. Pavyzdžiui, jeigu neįmanoma nuo kelio pašalinti užvirtusio medžio, tai yra daroma gelbstint tokiems specialistams“, – paaiškino K. Skėrytė.

Didžiausias iššūkis merginai, panorusiai tapti kare savanore, buvo sveikatos patikrinimas: „Po autoįvykio patyriau tam tikrus sužalojimus ir gydytojai manė, kad turiu problemų su stuburu, bet tai buvo netiesa. Jeigu nebūtų manęs praleidę, būčiau bandžiusi tol, kol būtų pavykę.“ Tačiau ji akcentavo, kad kariuomenėje sveikata yra labai svarbu.

K. Skėrytės atsiradimas kariuomenėje iš dalies gali būti sietinas su jos gimimo diena – Kovo 11-ąja. „Kai įstojau į kariuomenę, mano kiekvienas gimtadienis tapo valstybine švente ir prasidėdavo karine rikiuote. Mokykloje taip pat turėjau patriotiškumo ir man nebuvo problema dalyvauti visuose minėjimuose. Valstybinės šventės būdavo gražu, suprasdavau jų esmę“, – tvirtino K. Skėrytė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas