Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Į Lietuvą pažvelgė pro karpinių ažūrą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-01-11
Žemaitijos karpinių meistrės savo darbais demonstruoja, kokį meninį lygį yra pasiekusi ir kaip tobulėja karpinių technika.

Sausio 13 d. Kretingos rajono kultūros centro Vitražo salėje bus pradėta eksponuoti Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) Žemaitijos skyriaus tautodailininkių karpinių meistrių kūrybos darbų paroda „Lietuva mano širdy...“

Parodos sumanytojos ir kuratorės Kretingos muziejaus muziejininkė LTS Kretingos skyriaus pirmininkė Danutė Šorienė ir Kretingos r. kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė išvien sutarė, kad tokia paroda senokai Kretingoje bebuvo organizuota ir kad labai norėjosi, jog kretingiškiai ar miesto svečiai pamatytų, kokį vis dėlto atgimimą išgyvena karpiniai – savita liaudies dailės šaka, trapus ir subtilus, tačiau neilgaamžis liaudies menas.

Patriotiškai nusiteikę miestelėnai, dalyvausiantys Sausio 13-osios renginiuose, ir tautodailės mėgėjai karpinių parodoje išvys šilutiškės Rūtos Emigart-Čiuželienės, skuodiškės Elvitos Šeputaitės, iš Salantų krašto, Žvainių, kilusios dabar Klaipėdoje gyvenančios Danutės Valužienės, klaipėdietės Kristinos Stasės Mažukaitienės darbus.

„Yra, ko pažiūrėti“, – neslėpė Kultūros centro dailininkė J. Jonauskienė, pasirūpinusi parodos eksponavimu. Ji akcentavo, jog, nežiūrint, kad karpinius vienija Žemaitijos kraštui būdingi simboliai, gamtos motyvai, kruopštumas, detalių tikslumas ir neišpasakytas darbštumas, kiekviena autorė – savita, pasirinkusi savo raiškos kelią. Tai įrodo, kad šiandien karpymo tradicija, nuolat kintanti ir įgyjanti naujų formų, jau gyvuoja kaip šiuolaikinio grafikos meno atšaka, o menininkės ieško ir suranda naujų meninės išraiškos priemonių, technikos galimybių.

Elvitos Šeputaitės darbai – tai tarsi pabaigos neturintys motyvai, atspindintys autorės gamtos grožio suvokimą.

„Tarkim, Elvita eina šiuolaikine kryptimi – jos karpiniuose daug šiuolaikiškų motyvų, jie ypač grafiški, o štai Danutė Valužienė pristato reljefinius karpinius, kuriuos galima ir pačiupinėti“, – tautodailininkių išmone pasidžiaugė J. Jonauskienė.

Parodoje eksponuojami 37 karpiniai, kuriuos vienija bendra tematika – Lietuva, Žemaitija, jos nuostabi gamta, per kurios vaizdavimą ir išreiškiama tai, ką menininkėms norėjosi pasakyti apie savo kraštą.

Karpiniai kalba ir apie parodos autorių aistrą karpyti, kuri jų nepaleidžia jau daugybę metų.

R. Emigart-Čiuželienė yra surengusi per 40 tarptautinių, respublikinių ir rajoninių parodų, jos karpiniais džiaugiasi Kanados, Danijos, Švedijos, Australijos, Amerikos ir kitų šalių liaudies meno mėgėjai, tautodailininkė yra išleidusi knygą „Karpiniai. Papercuts“, iliustravusi knygų, jos karpiniai publikuoti knygose „Pajūrio tautodailininkai“, „Pasaulinė karpinių knyga“, Felikso Marcinko sudarytame leidinyje „Lietuva karpiniuose“, tautodailininkė yra Šilutės krašto apdovanojimo „Sidabrinės premijos“ laureatė.

Elvita Šeputaitė labiausiai mėgsta asimetriškus, dviejų spalvų – juodos ir baltos – karpinius, juose vyrauja augaliniai motyvai. Sukaupusi žinių apie karpinius, veda edukacinius užsiėmimus, prieš kelerius metus jai suteiktas meno kūrėjo statusas. Tautodailininkė yra surengusi daugiau kaip 45 autorines parodas, jos karpiniai eksponuoti parodose Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, o dovanoti darbai – iškeliavę į Angliją, Vokietiją. Autorės darbai puošia poetės Gražinos Daukantienės eilėraščių knygą „Rudens laimės pėdsakais“, taip pat publikuoti leidiniuose „Tautodailės metraštis“ (2008 ir 2013 m.), F. Marcinko leidinyje „Lietuvos ir pasaulio popieriaus karpinių menas“.

Danutės Valužienės sferiniai karpiniai taip ir prašosi būti liečiami bei apžūrėti iš visų pusių.

Mūsų kraštietė D. Valužienė karpyti pradėjo dar būdama mokinė. Tautodailininkė yra surengusi 9 personalines parodas, šiuo metu rengia naują ekspoziciją, kurioje bus pristatyti reljefiniai paveikslai, rašo eiles.

Klaipėdietė medikė K. S. Mažukaitienė karpiniams skiria jau tris dešimtmečius. Tautodailininkės meno kūrėjos statusą turinčios kūrėjos darbuose vyrauja išskirtinis asmeninis karpymo braižas, ypač kuriant snaigių motyvus – jos iškirptos snaigės jau du kartus pateko į Pasaulio popieriaus karpinių parodas. Išleista ir jos knyga „Snaigių fantazija“, išversta į kinų kalbą. Autorė yra surengusi 17 personalinių parodų, jos darbai pasklidę po visą pasaulį. Kūrėjų išmonę, originalumą, profesionalumą atskleidžianti paroda „Lietuva mano širdy...“ Kretingos rajono kultūros centre veiks iki sausio 31 d.

---

FAKTAI

1. Karpinių menas gimė Rytų šalyse.

2. Meninių karpinių trūkumas yra tas, kad jie padaryti iš nepatvarios medžiagos – popieriaus. Tai – viena priežasčių, kodėl pasaulyje labai mažai yra išlikę senovės kūrinių.

3. Lietuvoje popieriaus karpiniais pradėta užsiiminėti XVI a. Itin populiarūs namų interjero puošybai popieriaus karpiniai buvo XIX a. pab.–XX a. pirmaisiais dešimtmečiais: kaimo žmonės karpiniais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų, veidrodžių rėmus. Sudėtingesnio ornamento karpiniais – užuolaidėlėmis puošdavo namų langus, indaujas.

4. Šiuolaikinių karpinių bruožą – vaizdo grafiškumą – lemia pakitusi karpinių paskirtis bei atlikimo būdai, dėl kurių karpiniai priartėjo prie vaizduojamojo meno.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas