Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Meilė kalbai ne visada atsispindi įmonių pavadinimuose

  • Edita KALNIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2019-01-11
Kretingos rajone yra ne viena įmonė, kuri naudoja nelietuvišką prekės ženklą arba lietuviškai skambantį anglišką pavadinimą. LR Vyriausybė dar kartą siūlo leisti įmonių ar įstaigų pavadinimuose naudoti tris lotyniškas raides – w, q, x. Tačiau baiminamasi, kad taip sudaromos sąlygos anglicizmams dar labiau skverbtis į lietuvių kalbą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlius leisti registruoti nelietuviškus įmonių pavadinimus, įtraukiant tris lotyniškas raides – w, q ir x, verslininkų, kalbos puoselėtojų ir visuomenės atstovų pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė.

Klausimas – ne ekonominis?

Kalbos specialistai didžiulės grėsmės kalbai nemato, tačiau tikina, kad taip mažais žingsniais ji būtų didinama.

„Jeigu leistume įmonių pavadinimus ne lietuvių kalba, tiesiai šviesiai galime įvardinti – anglų kalba, tai būtų motyvacijos vartoti lietuvių kalbą mažėjimas. Ji yra valstybinė kalba – tai užfiksuota Lietuvos Konstitucijoje, vadinasi, jokiais būdais kalbos padėtis negali būti bloginama. O šitas veiksmas, nors ir nežymiai, bet pablogintų situaciją“, – paaiškino Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis.

Pasak jo, vieną kartą išdavę savo kalbą, leidę paminti Konstituciją, tai galime padaryti dar ne kartą. Jis taip pat tikino, kad tai nėra ekonominis klausimas: „Kalbame apie vertybes. Lietuvių kalba mums yra vertybė, ir neturime jos pardavinėti, kad ir mažomis dalelėmis, už kažkokią neaiškią ekonominę naudą. Verslininkai tikina, kad, įmonę pavadinus kita kalba, atsirastų daugiau investicijų ir kai kurioms būtų lengviau, tačiau nė vienas aspektas nėra įrodytas.“

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Sofija Laučiūtė nepalaiko Vyriausybės siūlymo: „Jeigu tai yra rimta įmonė su vadyba, iniciatyviu vadovu, gera produkcija, manau, kad didžiuotis reikia lietuvišku pavadinimu ir tokiu būdu save parodyti, kad ne iš kelmo spirti. Mano nuomone, tai yra nekultūringumo klausimas.“

J. S. Laučiūtė taip pat prabilo apie lietuvių kalbos turtingumą: „Lietuvių abėcėlė labai gera ir moderni. Kiekvienam garsui yra sava raidė. Jeigu yra naujas garsas, tada reikia ir naujos raidės, o šiuo atveju turime tų raidžių atitikmenis.“

Verslininkų pozicija – kitokia. Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Andrius Nikitinas tikino, kad leidimas naudoti nelietuviškus pavadinimus supaprastintų komunikaciją su užsienio valstybėmis ir didintų eksportuojančių įmonių konkurencingumą.

„Įmonėms tenka susidurti su problemomis dėl sunkiai ištariamų ir nesuprantamų lietuviškų pavadinimų. Dėl to esame gavę pastabų iš užsienio partnerių“, – patirtimi dalijosi A. Nikitinas.

Kavinės Kretingoje „Snack bar“ šeimininkė Daiva Petkutienė pasakojo, kad norėjo trumpo ir suprantamo pavadinimo: „Užkandžių baras mums kažkaip neskambėjo, tačiau tikrai specialiai nesirinkome angliško pavadinimo. Bandėme ieškoti ir lietuviškų variantų, bet priimtino taip ir neradome. Taip pat svarbu buvo, kad vizualiai gražiai atrodytų.“

Baro savininkė mano, kad turėtų būti leidžiami nelietuviški pavadinimai, nes tai duotų daugiau laisvės. „Aštuonerius metus gyvenau Anglijoje ir ten yra ne viena įmonė su lietuviškais pavadinimais tokias, kaip „Saulutė“, „Bernelių užeiga“. Anglams tai neatrodo neįprasta. Ispanijoje mačiau rusų kalba pavadintas įmones – kodėl to būti negali būti pas mus?“ – svarstė D. Petkutienė.

Trūksta tik kūrybiškumo

Kretingos rajone taip pat galima pamatyti nelietuviškų įmonių pavadinimų. Miesto kultūros židinyje, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, ketinant atidaryti kavinę su anglišku pavadinimu „Lunch house“, tarp gyventojų kilo diskusijos. Savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Rita Kasparavičiūtė tikino, kad taip pat nesidžiaugia, jog kultūros židinyje bus atidaryta kavinė anglišku pavadinimu: „Tikiuosi, kad įmonė yra socialiai atsakinga ir šalia parašys lietuvišką atitikmenį.“

Pagal dabar galiojančią tvarką galima naudoti lotyniškus, graikiškus, lietuviškai skambančius žodžius. „Pasirinkimas įmonių pavadinimų, kurie būtų suprantami visam pasauliui, yra tikrai didelis. Greičiausiai kalbama dėl pavadinimų anglų kalba – viskas daroma dėl vienos kalbos. Iš tikrųjų anglų kalbos skverbimasis į kalbą – jaučiamas, tačiau tai – normalus procesas. Tik šiuo atveju šis procesas yra paspartinamas“, – kalbėjo VLKK pirmininkas A. Antanaitis.

R. Kasparavičiūtės teigimu, Kretingos rajone savo įmonę pavadinti anglų kalba yra daug norinčiųjų. „Esmė tame, kad su tomis raidėmis žmonės galės disponuoti angliškais pavadinimais“, – baiminosi ji.

Dabar nebėra labai griežtų taisyklių, o lietuvių kalbos stilistika yra įvairi. Todėl, specialistų manymu, trūksta tik kūrybiškumo. „Plungėje yra grožio salonas, kurio pavadinimas „Mona“. Tai skamba išties gražiai ir net neįtariau, kad, paklausus apie reikšmę, man pasakys, kad tai žemaičių tarme parašytas žodis „mano“, – patirtimi dalijosi R. Kasparavičiūtė.

Kalbos tvarkytoja labiausiai baiminasi, kad pavadinimuose bus pradėti naudoti žargonai ir netaisyklingi žodžiai: „Stengiuosi, kad taip neatsitiktų. Tokių pavyzdžių jau turime Lietuvoje, kad ir Vilniuje įsikūrusios kavinės „Keulė rūkė“ pavadinime rašomas netaisyklingas žodis.“

Kodėl verslininkai savo įmones nori pavadinti angliškai, galima tik pasvarstyti. „Galbūt anglų kalba rašyti pavadinimus – tai žmonių siekis būti europietiškesniais, modernesniais. Bet taip tikrai neatsitinka. Mūsų kalba neturi konkuruoti su kitomis, jos turi adaptuotis mūsų kalboje, kaip ir yra stengiamasi daryti“, – tikino R. Kasparavičiūtė.

Kalbos tvarkytoja iš dalies sutinka, kad kai kurios įmonės ar įstaigos turėtų nelietuviškus pavadinimus: „Verslas turi kitą mąstymą – didesnis atpažįstamumas. Gal sutikčiau, kad įmonės, kurios turi santykius su užsienio verslu, galėtu vadintis nelietuviškai. Tačiau kokia kavinė ar nedidelė parduotuvė Lietuvoje – kam jai šito reikia? Nemanau, kad ji dėl to tampa patrauklesne.“

Norintys įregistruoti įmonės pavadinimą, kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. „Pasižiūrime, ar pavadinimas atitinka reikalavimus, jeigu atitinka, registruojame, jeigu neatitinka – juos atmetame“, – sakė A. Antanaitis.

Dabar juridinių asmenų pavadinimai turi būti sudaromi tik valstybine kalba, tačiau užsienio kapitalo įmonėms ar įstaigoms leidžiama naudoti pavadinimus ir užsienio kalba.

Siūlymas įmonių pavadinimuose naudoti visas lotyniškas raides LR Seimui jau buvo teiktas prieš kelerius metus, tačiau tuomet parlamentarai tam nepritarė.

---

Pagal LR Valstybinį lietuvių kalbos įstatymą visų respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.

Pagal Civilinį kodeksą juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų (išskyrus tuos atvejus, kai užsienio juridinis asmuo perduoda savo vardą Lietuvoje steigiamai įmonei).

Pagal įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, įmonių vardus iš nelietuviškų žodžių galima daryti tik vienu atveju: simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač, jei įmonės, įstaigos, organizacijos veikla yra kultūrinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: „Alfa“, „Libra“, „Lingua“, „Littera“, „Caritas“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas