Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kaimų likimai: vieni miršta, kiti atgimsta

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-12-28
Vaido Skersio tėvonija atgijo ir atraktyviais statiniais – į tėvų pasodintą liepą įkeltas Tarzano namelis.

Du atokiai, palei Latvijos sieną, įsikūrę Kretingos rajono kaimai – Latveliai Darbėnų seniūnijoje ir Erlėnai Imbarės seniūnijoje – išgyvena skirtingą metą: vieno trobesiai, tarsi akivaizdūs kaimo baigties pranašai, tuštėja ir smenga, o kito atgyja ir iš tolo traukia akį jaunų šeimininkų darbštumu bei išmone. Ė Sodyboje – Tarzano namelis Erlėnai įsikūrę palei Plungės–Skuodo kelią, nuo Salantų nutolę 3 km. Į kaimą nuo pagrindinio kelio veda asfaltuota Salantų gatvė – palei ją sodybas, perimtas iš tėvų ir senelių, naujam gyvenimui kelia nauja erlėniškių karta.

Vienoje sodybų, paveldėtų iš Genovaitės ir Petro Skersių, įsikūrė jų sūnaus Vaido Skersio šeima. Žiemą nuplikusios gamtos fone itin ryškiai pasimatė netikėti šios sodybos elementai – Tarzano namelis, įkeltas į seną liepą, ir nusileidimas iš jo lynu.

Į namelį patenkama kopėčiomis, o ten įkurdintas poilsio kambarys su sofa, lentyna, praustuvu-kriaukle. „Sūnus Vilius per vasarą ten ir miega, pasikviečia ir vasarojančių draugų, o kad būtų saugu, pasileidžia po sodybą šunį Pepą. Pats Vilius tą namelį ir susirentė, aišku, reikėjo pagelbėt. Panaudojome namo remonto medžiagų likučius – sūnus išsitraukė senas vinis iš lentų, pats jas sukalė ir išpildė savo svajonę – turėti nuosavą namą“, – apie 11-mečio vyresnėlio sumanymą juokaudamas pasakojo V. Skersys, kurio šeimoje dar auga dvi dukterys 8-metė Jovilė ir 4-erių Almilė.

Negana to, kad namelyje galima „gyventi“, tėvas su sūnumi dar sumąstė įrengti ir atraktyvų išėjimą iš jo, todėl vasarą, juokavo Vaidas, jų sodyboje netrūksta viso kaimo vaikų šurmulio.

Simona ir Valentinas Mikutavičiai močiutės sodyboje pastatytą koplytėlę pavertė balta gegužės žydėjimo ar Kalėdų puošmena.

Išlikę žemaitiško paveldo

V. Skersio kaimynystėje – baltai dekoruota sodyba, lyg kontrastas pilkam peizažui, bet, tikėtina, susiliejanti su snieguotos žiemos paveikslu. Šios sodybos prieigas sergstinti senoji koplytėlė – taip pat balta, tarsi kalėdinių karpinių detalė. Taip įspūdingai žmonos Simonos močiutės palikimą atkūrė naujasis Erlėnų gyventojas Valentinas Mikutavičius.

Pagrindinėje kaimo gatvėje išlikusi ir kultūros paveldu įregistruota etnografinė sodyba, kurioje akį traukė besiganančios juodos avys. Šios sodybos pasididžiavimas – išlikęs 1834 m. statytas žemaitiškas gyvenamasis namas, kurį rekonstravę šeimininkai Danguolė ir Rimantas Letukai 2014 m. laimėjo respublikiniame konkurse „Gražiausi namai saugomose teritorijose“.

Panaši troba, kažkada priklausiusi erlėniškiui Antanui Stropui, šiandieną puošia Rumšiškių liaudies buities muziejaus ekspoziciją. Erlėnai patenka į Salantų regioninio parko teritoriją. Tai – patrauklus kaimas naujakuriams: gyventojų čia nemažėja – šiandieną jų skaičius siekia iki pustrečio šimto. Veikia aktyvi bendruomenė, vadovaujama Vytauto Vaičiulio, įkurti bendruomenės namai, žmonės pamėgę savo biblioteką. Kaimas pavadinimą gavo nuo per jį tekančio Erlos upelio vardo.

Prieš kelerius metus, švenčiant Erlėnų įkūrimo 500 metų jubiliejų, bendruomenė savo kaimą įamžino paminkliniu akmeniu.

Kaimo tuštėjimo metas

Pusiaukelėje tarp Grūšlaukės ir Darbėnų – po 6–7 km į abi puses – įsikūrusių Latvelių kaimo vaizdas – visiška priešingybė Erlėnams: prie įvažiavimo pasitinka griūvantis sovietmečio reliktas – kone po plytą išnešiotos fermos karkasas, kiek pavažiavus – į žemę smengantys senų statinių likučiai, ištuštėjusios sodybos ir tik vienoje kitoje jų dar juntama šeimininko ranka.

Apvažiavus kaimą, pasisekė patekti tik į Astos ir Gintauto Benečių namus. „Taip, tai – tikrasis kaimo tuštėjimo metas. Senieji žmonės išmirę, kiti išvažiavę gyventi pas vaikus, jaunesni – į užsienius, niekas nebenori keltis į jų vietą. Aš įsigijau šį namą prieš 20 metų – tada dar čia vyko judėjimas, dabar irgi noriu parduoti. Bet niekas namo neperka, o pusvelčiui atidavus, Kretingoje nieko neįpirkčiau“, – kalbėjo Kretingos miškų urėdijoje dirbantis, sergančius vaikus – pusantrų Dovydą ir 5-erių Evitą – tądien prižiūrėjęs G. Benetis.

Jis skaičiavo ant pirštų, jog žmonių Latveliuose, įskaitant ir vaikus, bėra vos pora dešimčių: iš jaunesnių, be jų, dar – Viliaus Domarko ir Artūro Dauginčio šeimos.

Nors Gintauto Benečio atžalos Evita ir Dovydas gimė Latveliuose, tačiau vyras sakė, jog jo šeima taip pat kelianti sparnus iš šio nykstančio kaimo.

Nėra infrastruktūros

„Niekas karvių nebelaiko, net kiaulių šiuo metu žmonės nebeturi, tik – vištų. Kaimas nebe į kaimą panašus“, – tvirtino Gintautas. Vyras sakė, jog anksčiau nebuvę nė nuorodos, kur sukti į Latvelius nuo kelio Darbėnai–Grūšlaukė. „Jei kokia bėda, nė greitosios neprisišauksi, – nežinos, kur važiuoti. Patys buvome iš lentų nuorodą susikalę, bet sniegas užvirto, pakrypo ir nugriuvo. Ir, nors neseniai kelininkai normalų ženklą pastatė, bet nebelemta mūsų kaimui atgyti. Namus likusieji parduoda ir keliasi į Darbėnus arba į gretimą Plokščių kaimą“, – kalbėjo G. Benetis.

Darbėnų seniūno Alvydo Poškio žodžiais, Latveliai niekada nebuvo didelis kaimas. Jo pavadinimas, manoma, atsiradęs nuo to, kad čia buvo įsikūrusios kelios latvių šeimos.

„Šiandien kaimas nėra patrauklus naujakuriams todėl, kad jame nėra infrastruktūros – vandentiekio, kanalizacijos, asfaltuoto kelio, o visi jauni žmonės nori gyventi patogiai“, – teigė A. Poškys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas