Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Įkvėps šviečiantis kryžius

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-12-21
Keliaujančius pro Kretingą pasitiks ir išlydės pagal telšiškio architekto Algirdo Žebrausko sumanymą sukurtas šviečiantis kryžius.

Kretingos Žemaitės alėjos ir Vilniaus gatvės sankirtoje, toje vietoje, kur dar neseniai žaliavo daugiametis gėlynas, nuo šiol švies 12 m aukščio kryžius, simbolizuojantis pranciškonų veiklą, bažnyčios ir vienuolyno 400 metų jubiliejų, jungs miesto istoriją ir dabartį. Kryžius bus pašventintas rytoj 12 valandą.

Dvynį išvydo Toronte

Kryžiaus idėjos sumanytojas brolis Astijus Kungys ceremonijos išvakarėse į Lietuvą sugrįžo po kelionės Kanadoje. „Pajūrio naujienoms“ jis atviravo, jog, sukant į Kretingą, jo mintyse nepaliovė skambėti šalies atgimimo metais itin populiari Vytauto Kernagio daina „Palaimink, Dieve, mus “.

„Gerai įsiklausykite į tuos žodžius: „Nusilenkti noriu Tau žemai, kryžių ir dainų šalie. Tavo lopšyje išsuptiems vaikams reikia meilės ir vilties“. Ir tai tebūnie geriausias atsakymas, kodėl simboliu yra pasirinktas būtent kryžius“, – atviravo Astijus.

Tiesa, šiomis dienomis Toronto Karalienės Elizbietos (Queen Elizabeth) magistralėje jis teigė taip pat išvydęs panašų didžiulį rausvai šviečiantį kryžių su užrašu „Dievas yra meilė“. „Ne kartą ir anksčiau pro čia važiavau, ne kartą mačiau, tačiau, regis, tik dabar tas vaizdas pasirodė toks ypatingas, prikaustė dėmesį ir taip giliai paveikė širdį“, – kalbėjo Astijus.

Jo žodžiais, simboliška, kad ir Kretingoje kryžius pastatytas prie pagrindinio kelio, kuriuo žmonės važiuoja prie jūros ir grįžta nuo jos – kiekvienas jį matys, ir kiekvienas galės paprašyti Dievo palaimos. „Čia mes Žemaitijoje, Kretingoje, įkvėpsime visus pravažiuojančius“, – neabejojo A. Kungys. Anot pašnekovo, visi mes esam Dievo vaikai – ir tie, kurie tai žinom, ir tie, kurie nežinom arba dar abejojam.

Anot brolio Astijaus, simboliška, kad kryžius pastatytas prie pagrindinio kelio, kuriuo žmonės važiuoja prie jūros ir grįžta nuo jos – kiekvienas jį matys ir kiekvienas galės paprašyti Dievo palaimos.

Be diskusijų nebūtų gylio

Kad viešojoje erdvėje kretingiškiai kryžiaus atsiradimą toje miesto vietoje vertina dvejopai, A. Kungiui – jokia naujiena. „Nenustebau. Tik liūdna dėl to, kad, nors Lietuvoje seniai nebėra raudonų vėliavų su kūju ir pjautuvu, bet kai kurių žmonių širdyse vis dar žiojėja tuštuma“, – apgailestavo jis. Brolio žodžiais, Kristus, prikaltas ant kryžiaus, yra sakęs „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“. Galbūt tie, kurie priešinasi, yra ne vietiniai, o ateiviai, atsikraustę iš kitur, gal nežino, nemyli Kretingos ir jos istorijos? Bet gal dar pamils? Pasak Astijaus, kai, būdamas žemaičių seniūnas, Jonas Karolis Chodkevičius 1602-aisiais pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir į tuomet dar Kretingos kaimelį pasikvietė 8 brolius pranciškonus kurti miesto, pirmiausia ir jie ant Akmenos upės kranto pastatė kryžių. Tas kryžius tapo įkvėpimo šaltiniu, davusiu jėgų kūrybai ir naujam miestui, kuriam 1609-aisiais jau suteikiamos Magdeburgo teisės, atsirasti.

Tačiau iš pradžių į kritiką reagavęs jautriai, dabar A. Kungys mano, kad nuomonių įvairovė – tik į gera, nes skatina diskusiją. Esą, jei nebūtų diskusijos, nebūtų ir gilesnio pažinimo. Tik sielos gelmėje galima atrasti tokius nepajudinamus dalykus, kaip Tėvynė, Meilė, Palaima.

Pavadino vilties ženklu

A. Kungys neatsitiktinai prisiminė ir 1907-aisiais Maironio parašytą poemą „Jaunoji Lietuva“ bei prasmingus šio poeto žodžius : „O tačiau Lietuva atbus gi kada: ne veltui ji tiek iškentėjo! Kanklių balsą išgirs, miegąs kraujas užvirs, nes kryžius gyvatą žadėjo.“ Anot Astijaus, kryžius, kuris gyvastį žadėjo, yra Lietuvos tapatybės, tautos savasties ir pergalės, kai meilė nugali neapykantą, o viltis triumfuoja, ženklas. Neatsitiktinai nuo žilos senovės kryžiai buvo statomi ir Lietuvos pakelėse, ir ant kalvų, ir sodybose. Kryžiais mes patys esam paženklinti vos gimę ir per Krikšto Sakramentą.

Pasak A. Kungio, su broliais pranciškonais istoriškai siejamas ir Trijų Kryžių kalnas Vilniuje. Tai – irgi Lietuvos tvirtumo ženklas. Paminklas, pastatytas pagal architekto Antano Vivulskio projektą, ypatingas tuo, kad skirtas šioje vietoje kankinių mirtimi mirusiems septyniems pranciškonams, kuriuos pagonys pririšo prie kryžių ir nuo šio kalno numetė į upę. Per pirmąjį pasaulinį karą pinigų šiam paminklui surinko Vilniaus miesto šviesuomenė.

Kretingos kryžiui pranciškonų brolija taip pat rinko aukas. Parapijos klebonas Antanas Blužas yra pažadėjęs triženkles sumas paaukojusių geradarių pavardes įamžinti ant kryžiaus pamato. Kretingos rajono savivaldybė už 100 tūkst. eurų pastatė granito postamentą kryžiui, o aplink jį pažadėjo įrengti skverą – apšviesti bei apsodinti želdiniais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas