Sodininkai išklojo savo rūpesčius

Savivaldybėje prie bendro stalo susėdo: vienoje pusėje – sodininkai, kitoje – valdžios atstovai. Bendrijų problemas jiems išklojo (iš kairės): Jurgita Petkutė-Marcinkienė,Vilma Jonutienė ir Loreta Žukauskienė (ketvirta iš kairės).

Besibaigiant metams, sodininkų bendrijų atstovai inicijavo susitikimą su rajono vadovais bei Seimo nare Laimute Staniuviene tam, kad išdėstytų rūpimas problemas dėl kelių priežiūros, gatvių apšvietimo, komunalinių atliekų išvežimo pertvarkos ir prašė Savivaldybės kitąmet padidinti bendrijoms skiriamą finansinę paramą.

Prašė skirti 30 tūkst. eurų

Iš 10 Kretingos rajone esančių sodininkų bendrijų akyviausiai už savo bendruomenių reikalus tądien stojo „Medvalakio“ pirmininkė Jurgita Petkutė-Marcinkienė, „Minijos“ – Vilma Jonutienė, „Draugystės“ – Loreta Žukauskienė ir „Ąžuolo“ – Ingrida Derkintytė-Rumbutienė.

Praėjusių metų apžvalgą skaidrėmis pateikusios J. Petkutė-Marcinkienė ir V. Jonutienė pažymėjo, kad rajono bendrijų išlaidos keliams, kurių tinklas sudaro 46,86 km, – iš jų Savivaldybei priklauso tik 3 km,– tvarkyti ir infrastruktūrai pagerinti siekė kone 60 tūkst. eurų.

Išlaidos už 4 bendrijų – „Medvalakio“, „Vienybės“, „Minijos“ ir „Akmenos“ – gatvių apšvietimą, aplinkos sutvarkymą bei vandens siurblinės ir vamzdynų priežiūrą, kurias padengia patys bendrijų nariai, sudarė 23,37 tūkst. eurų, – iš jų vien už elektros energiją gatvėms apšviesti sodininkai sumokėjo 1 tūkst. 680 Eur.

„Norėtume, kad Savivaldybė sodininkams, kaip ir visiems rajono gyventojas, padengtų išlaidas už gatvių apšvietimą. Taip pat prašome Savivaldybės 3-kart padidinti sodininkų rėmimo programos lėšas: pernai 10 bendrijų iš biudžeto tegavo vos 10 tūkst. eurų, todėl manome, kad kitąmet rėmimo suma turėtų siekti bent 30 tūkst. eurų“, – sodininkų pageidavimus išdėstė J. Petkutė-Marcinkienė.

Suglumino ministro žinia

Sodininkai taip pat pageidavo, kad bendrijų kelių priežiūrą perimtų Savivaldybė. Juos suglumino susisiekimo ministro Roko Masiulio paviešinta informacija, kad 2019 m. šalies sodininkų bendrijų keliams tvarkyti numatyta skirti 18 mln. Eur: lygiomis dalimis – po 9 milijonus – iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) bei savivaldybių biudžetų.

Tačiau sužinoję, kad, tvirtinant valstybės biudžetą, „tas burbulas“ sumažėjo iki 3 mln. eurų, todėl ir prašę, kad Seimo narė L. Staniuvienė viešai paaiškintų, kaip yra iš tikrųjų.

„Man nedavė ramybės bendrijų pirmininkai, o aš įkyrėjau ministrui R. Masiuliui. Kiek žinau, Susisiekimo ministerijoje taip ir nenusprendė, kaip raikys tą pyragą: išgirdome, kad KPPP programoje numatyti 9 milijonai, bet pinigai atiteks toms savivaldybėms, kurios sugebės juos pasiimti. Kretingos rajono bendrijų kelius būtina inventorizuoti ir kuo greičiau perduoti Kretingos rajono savivaldybei“, – nieko konkretaus sodininkams nežadėjo L. Staniuvienė.

Kelius privalo inventorizuoti

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika sakė, jog pinigų suma paaiškės tik pavasarį, kai bus skirstomos valstybės lėšos keliams tvarkyti. Už Savivaldybės kelių priežiūrą atsakingas rajono administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis sakė, jog, jo žiniomis, iš KPPP programos sodininkų bendrijų keliams tvarkyti beskiriami 3 mln. eurų. „Pagal dabartinius teisės aktus Savivaldybė negali investuoti ne į savo turtą. Jei Savivaldybė perimtų kelius be pinigų, nieko nelaimėtume, – mūsų teritorijoje yra 900 km kelių, – juos reikia įregistruoti detaliaisiais planais, o tam kol kas rajono biudžete neturime lėšų“, – situaciją apibūdino P. Černeckis.

Jis taip pat paaiškino sodininkams, jog Savivaldybė pati nesirenka, kuriuos rajono žvyrkelius svarbiau asfaltuoti: „Lietuvos automobilių kelių direkcija analizuoja eismo srautus ir pati nusprendžia, kam teikti prioritetus. Tikimės sulaukti dienos, kai Savivaldybė perims kelių priežiūrą, o lėšos tam bus skiriamos iš KPPP.“

Apsauginė siena nesieks sodų

J. Mažeika įsitikinęs, kad sodininkams neturėtų skaudėti galvos dėl gatvių apšvietimo, – Savivaldybė privalėtų prisiimti įsipareigojimą ir kompensuoti patirtas išlaidas. Tačiau Savivaldybė bendrijų apšvietimo tinklus yra numačiusi perimti kaip kelių sudėtinę dalį.

Administracijos direktorius Virginijus Domarkas pastebėjo, jog tol, kol neperimti tinklai, Savivaldybė negali kompensuoti už panaudotą elektros energiją.

Sodininkų prašymas dėl 30 tūkst. eurų paramos iš rajono biudžeto paaiškės sausį, kai bus dėliojamos rajono biudžeto eilutės, tačiau neabejojo, jog parama būsianti didesnė, negu anksčiau.

„Paupio“ bendrijos pirmininkas Vytautas Jonutis teiravosi, ar bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ketina statyti apsauginę sienelę palei jų teritoriją. P. Černeckis paaiškino, jog 1,5 km ilgio sienelė, kainuosianti 2,5 mln. eurų, yra numatyta tik nuo Palangos iki Žvejų gatvės.

Atsisakys bendrųjų konteinerių

Bendrijų pirmininkams taip pat rūpėjo problemos dėl komunalinių atliekų išvežimo. „Vienybės“ bendrija prašė, kad komunalininkai pabarstytų kelius ir prastumdytų sniegą, kad patys galėtų išvežti konteinerius, nes dabar šis rūpestis guląs ant sodininkų pečių. „Ar negalėtų prasukti pro sodininkų bendriją, jei prošal pravažiuoja, valydami miesto gatves“, – klausė „Draugystės“ pirmininkė Loreta Žukauskienė.

Bendrovės „Kretingos komunalininkas vadovė Renata Surblytė sakė, jog jų prioritetas – rūpintis miesto gatvėmis, todėl dėl užmiesčio, į kurį patenka ir sodininkų bendrijos, gatvių tvarkymo reikėtų kreiptis į seniūnus, nes jie tam gauna lėšų.

L. Žukauskienė domėjosi, kas pavasarį laukia bendrijų gyventojų, siekiančių atsisakyti bendrųjų konteinerių, ar jie gaus individualius konteinerius: „Nusibodo padangų krūvos aikštelėse ir tvarkyti svetimų suvežtas šiukšles“, – tvirtino ji.

R. Surblytė atsakė, jog tokių bendrijų, kaip ir visų rajono gyventojų, laukia padidintas vietinės rinkliavos mokestis, nes sodininkai moka tik 10,5 Eur už 7 sezono mėnesius. „Įmonei padidės sąnaudos, o tarp sodininkų kils nepasitenkinimas dėl padidėjusių mokesčių“, – pastebėjo ji.

Sodininkai – ne indėnai rezervatuose

L. Žukauskienė taip pat išsakė priekaištų Savivaldybės įmonei „Kretingos vandenys“ dėl to, kad ši nereaguoja į jų prašymą pateikti preliminarią sąmatą, kiek kainuotų savo lėšomis, tikintis dalinės Savivaldybės paramos, prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų.

J. Mažeika išsyk sureagavo, jog kiekvienoje bendrijoje, priklausomai nuo geodezinių skaičiavimų, sąmata būtų skirtinga, – kad būtų žinoma reali kaina, reikia parengti atskirus projektus. Prisijungimą prie nuotekų tinklų pagal gyventojų skaičių tam tikrose vietovėse finansavo ES: po žeme, jo žodžiais, sudėtos milžiniškos sumos, o gyventojai, deja, neskuba centralizuotai jungtis.

Posėdžio pabaigoje J. Mažeika reziumavo, jog sodininkams būtina padėti: „Jie – ne indėnai, gyvenantys rezervatuose, o lygiaverčiai rajono gyventojai. Neatsišaudykite, o geranoriškai spręskite problemas. Savivaldybės įmonės ir yra įkurtos tam, kad tarnautų žmonėms“, – teigė jis, apeliuodamas į bendrovių „Kretingos komunalininkas“ ir „Kretingos vandenys“ vadovus.

---

FAKTAI

Kretingos rajone įkurta 10 sodininkų bendrijų: „Akmena“, „Medvalakis“, „Ąžuolas“, „Draugystė“, „Minija“, „Paupys“, „Vienybė“, „Rubuliai“, „Žemaitija“, „Rasa“.

Sodininkų bendrijos užima 251,8 ha, – tai sudaro 0,25 proc. bendro rajono ploto.

Kretingos rajono sodininkų bendrijose gyvena per 3 tūkst. gyventojų – panašiai tiek, kiek Vydmantų seniūnijoje.

Sodininkų bendrijų kelių tinklas sudaro 46,86 km.

• Rašyti komentarą (4)