Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Druska keliams: vieni nemato išeities, kiti kritikuoja

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-12-18
Slidžius miesto šaligatvius komunalininkai barstė druska.

Žiema ir šį savaitgalį iškritęs sniegas buvo dar vienas išbandymas tiek budėjimo režimu jau nuo spalio 15-osios dirbančios, magistralinius, krašto ir rajoninius kelius prižiūrinčios valstybinės įmonės „Kelių priežiūra“ Kretingos kelių tarnybai, tiek už eismo sąlygas mieste atsakingiems komunalininkams.

Tarnybos į laikrodžius nežiūrėjo

Kretingos kelių tarnybos darbininkai įmonei priklausančiuose keliuose dirbo nuo sekmadienio pavakarės iki nakties. Nei direktorius Tomas Balčytis asmeniškai, nei meistrai gyventojų skundų dėl apsunkintų eismo sąlygų negavo, tiesa, elektroninėje erdvėje buvę pasirodžiusių žinučių dėl slidžių ruožų. „Bet juk neįmanoma visur nuvalyti ir pabarstyti vienu metu. Džiaugiamės, kad rajone neįvyko didesnių nelaimių, nėra sužalotų“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė T. Balčytis. Anot jo, per savaitgalį ant įmonei priklausančių kelių išberta 135 t druskos bei 25 t druskos ir smėlio mišinio, kuriuo buvo barstomi tik rajoniniai keliai.

„Mes sekame oro prognozes, žinojome, kad eismo sąlygos bus sudėtingos, buvome tam pasiruošę ir visu pajėgumu dirbome nežiūrėdami į laikrodžius“, – teigė „Kretingos komunalininko“ direktorė Renata Surblytė. Anot jos, gatvės ir keliai sekmadienį buvo slidžios tarsi stiklas: apačioje – ledas, o ant paviršiaus – sniego sluoksnis. Komunalininkai, nepaisydami, ar gatvė pagrindinė, ar mažesnio pravažumo šalutinė, tiek technika, tiek rankomis visas iš eilės valyti ir barstyti pradėjo apie 15 val., baigė 23. 30 val., o pirmadienį barstė nuo 3 val. nakties.

Direktorė akcentavo, kad ne visas miesto gatves bendrovei prižiūrėti priklauso, kai kurias jų, kaip Vilniaus, Kęstučio, Klaipėdos, Šventosios, prižiūri įmonės „Kelių priežiūra“ Kretingos kelių tarnyba.

Technikos įsigijo dar daugiau

Paklausta, kokiomis medžiagomis barstomos Kretingos gatvės ir šaligatviai, R. Surblytė teigė, jog daugiausia technine druska, o žvyruota danga – druskos ir smėlio mišiniu.

Nuo šių metų lapkričio 18-osios nupirkta ir išbarstyta 55, 2 t druskos už 4 tūkst. 692 Eur ir 15 t druskos mišinio už 525 Eur. Iš viso barstymo medžiagoms išleista 5 tūkst. 217 Eur.

Pasak R. Surblytės, gatvėms valyti skirtos dvi mašinos su valymo ir barstymo įranga, šaligatviams – trys traktoriukai su valymo ir barstymo įranga. Anksčiau įmonė yra įsigijusi naują gatvių priežiūrai skirtą druskos barstytuvą. Barstytuvas valdomas kompiuterizuotai iš vairuotojo kabinos. Vairuotojas, atsižvelgdamas į kelio būklę, gali būdamas kabinoje pats reguliuoti druskos kiekį į 1 kvadratinį metrą, išjungti ar įjungti barstymo funkciją. Pasak R. Surblytės, prieš porą savaičių iš ryto netikėtai susidarius plikledžiui, komunalininkams šaligatvius teko barstyti ir rankomis. Kad, ištikus tokioms situacijoms, darbas vyktų sparčiau ir efektyviau, praėjusią savaitę bendrovė įsigijo rankomis stumiamą 36 l talpos druskos barstytuvą.

„Per pastaruosius kelerius metus esame įsigiję ir daugiau įvairios įrangos žiemos sezono darbams: rankomis stumiamą mechanizuotą sniego valytuvą, prie kurio pagal poreikį galima pridėti ir šluotą“, – teigė direktorė. Šį valytuvą komunalininkai paprastai naudoja siauriems praėjimams, kur nepravažiuoja traktoriukas, valyti arba, kai, pavyzdžiui, reikia paruošti užšalusį vandens telkinį čiuožyklai. „Taip pat įsigijom ir prie traktoriaus montuojamą šluotą, kurią naudojame nedideliam sniego sluoksniui nuo šaligatvių nušluoti“, – sakė R. Surblytė.

Kur sandėliuoti barstymo medžiagas, bendrovė neturi, o angarą pasistatyti būtų per brangu. Dėl to, atlikus viešųjų pirkimų procedūras, šiuo metu druska bei druskos ir smėlio mišiniai įsigyjami iš sandėliavimo ir pakrovimo bet kuriuo paros metu paslaugas teikiančios įmonės „Kelių priežiūra“. Anot R. Surblytės, pranašumas yra tas, kad iš įmonės „Kelių priežiūra“ sandėlio Kretingos kelių tarnyboje barstymo medžiagų įsigyjama tiek, kiek reikia, likučių nekaupiama, bet visada yra užtikrintas druskos poreikis.

Sūdyti – ir gėris, ir blogis

„Kelių priežiūros“ Vakarų regiono vadovo Algmino Šmito teigimu, ši įmonė Lietuvoje turi 62 druskos sandėlius, kuriuose žiemos pradžiai laikoma 37 tūkst. tonų druskos ir 18 tūkst. tonų smėlio-druskos mišinio. Tas kiekis sandėliuose nuolat papildomas. Praėjusį žiemos sezoną keliams barstyti ir jų slidumui mažinti iš viso sunaudota 109 tūkst. tonos šių medžiagų. Kretingos kelių tarnyba nuo šio sezono pradžios išbarstė 500 tonų druskos (NaCl) ir 140 tonų smėlio. Vakarų regione iš viso nuo sezono pradžios išbarstyta 1 tūkst. 770 tonų druskos (NaCl) ir 1 tūkst. 870 tonų smėlio.

Anot A. Šmito, per žiemos sezoną, kuris tęsis iki balandžio, valydami sniegą ir barstydami slidumą mažinančias medžiagas, kelių priežiūros mechanizmai nuvažiuos 2,2 mln. kilometrų. Vienuolika tūkstančių kilometrų valstybinės reikšmės kelių yra barstomi, 10 tūkstančių kilometrų – valomi. „Turime 300 barstytuvų ir 160 autogreiderių. Susidarius ekstremalioms sąlygoms, pasitelkiama ir papildoma technika“, – paaiškino jis. Tačiau pastaruoju metu nerimsta diskusijos, kodėl keliams ir gatvėms barstyti daugiausia naudojama ne smėlis ar žvyras, o druska, nors ji brangesnė, be to, gyventojai skundžiasi, kad ėda avalynę, aplinkosaugininkai – kad nukenčia gruntiniai vandenys ir per dirvožemį augalai, o vairuotojai – kad išgraužia automobilių kėbulų uždaras ertmes.

„Tai yra tiesa, bet dėl druskos bėdų dažnai prisišaukia ir patys vairuotojai, nepakankamai gerai prižiūrintys, per retai plaunantys savo automobilius. Atsiradus kad ir nedideliems įbrėžimams ar pūslelėms, tuoj pat būtina jas užtaisyti“, – taip pakomentavo kėbulus remontuojantis kretingiškis meistras Simas Beniušis. Anot jo, kuo anksčiau pažeidimus pastebėsi, tuo lengviau bus užkirsti kelią korozijai. Automobilio metalines dalis neretai pažeidžia važiuojant nuo kelio pakilę akmenukai, purvas. Atsiradus duobutei ir į ją patekus druskos, rūdžių ratilas tik plėsis. S. Beniušio teigimu, kėbulą ir atskiras jo dalis galima apsaugoti specialia antikorozine danga, po ja dažų sluoksnis bus pažeidžiamas sunkiau.

O Kretingos miesto Tuopos mikrorajone avalynę taisančios batsiuvės Danutės Dievinienės teigimu, batų apsaugoti nuo druskos poveikio neįmanoma. Anot pašnekovės, priklauso ir nuo to, kaip kokybiškai išdirbta oda. „Juodą avalynę dar galima tepti juodu tepalu, o ant spalvotų, kad ir rudų, batų „žemėlapiai“ ar drūžės nuo druskos – akivaizdžios“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė ji.

Pabrango dešimteriopai

A. Šmitas pripažino, kad alternatyvų druskai pasaulyje vis daugėja. Tai – tirpalai, atliekantys nuo sūrių gamybos, kaitintos skaldelės, druskos tirpale mirkytos medžio drožlės ir pan. Bet pigiausia ir veiksmingiausia priemonė tebėra techninė druska (NaCl). „Kol kas tai – efektyviausia, naudojama visame pasaulyje, be to, lyginant su panašiomis, mažiausiai agresyvi aplinkai priemonė. Druskos naudojama tik tiek, kiek riekia užtikrinti saugioms eismo sąlygoms bei kokybiškai kelių priežiūrai. Barstytuvai – šiuolaikiški, todėl juose galima pasirinkti barstymo normą į kvadratinį metrą, o barstytuvo talpa yra konkretaus kiekio, todėl nesunku kontroliuoti, kiek druskos sunaudojama. Be to, barstytuvuose įdiegta sistema informaciją siunčia į Kelių priežiūros valdymo centrą, kada ir kokia norma beriama.

Tačiau Kretingoje lankęsis ir Antikorupcijos dienai skirtame renginyje rajono Savivaldybėje dalyvavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vadovas Leonas Barišauskas atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 10 metų iš Baltarusijos arba Vokietijos importuojamos techninės druskos kaina kažkodėl išaugo dešimteriopai, o ją tiekiančių ir nuolat viešųjų pirkimų konkursus laiminčių įmonių tėra viena kita, tarp jų 1999 m. įkurta didžiausia Lietuvoje keliuose barstomos baltarusiškos druskos tiekėja bendrovė „Baltkalis“. „Druska nutirpsta, nežinosi, kiek jos realiai išberta ir apskritai, ar išberta, galbūt mašina tik kaušą pakėlusi pravažiavo“, – svarstė L. Barišauskas. Jo žodžiais, žvyras, akmenukai – iškart pasimatytų.

Tačiau R. Surblytės nuomone, žvyras ar smėlis ištirpus sniegui netruktų pavirsti koše, kurią reikėtų iškuopti, o tai įmonei taip pat kainuotų.

Suomiška patirtis domina, bet brangu

Anot 12 metų įmonės „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriumi dirbusio Kretingos rajono tarybos nario Kosto Skieraus, kurorte nei gatvės, nei šaligatviai taip pat nebarstomi vien smėliu arba žvyru, nes tokiu atveju nemalonumai užkluptų pavasarį: sunku būtų išvalyti dulkes, be to, yra pavojus užsikimšti lietaus kanalizacijai. Palangiškiai gatves barstydavo tik druska, o šaligatvius, ypač esant plikledžiui, – druskos ir granito skaldelės mišiniu. Tai pasiteisino ekonomine prasme. Mat, esant plikledžiui, vieną sykį pabarstyti druska neužtekdavo, kad suveiktų, reikėdavo šį darbą atlikti keliskart. „O druskos ir skaldelės mišiniu pabarsčius, ir rytojaus dieną buvo galima nebarstyti“, – mintimis pasidalijo K. Skierus. Šią patirtį jis teigė 1987-aisiais parsivežęs iš Suomijos. Pašnekovas atviravo šaligatvius barstyti druska, sumaišyta su skaldele, anksčiau yra siūlęs ir Kretingos rajono savivaldybei. Administracijos direktorius Virginijus Domarkas „Pajūrio naujienoms“ patikino, jog su „Kretingos komunalininko“ direktore taręsis ateityje per viešuosius pirkimus įsigyti ir skaldelės.

Paklaustas, ar pirmtako tradicija kurorte tęsiama, naujasis bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius atviravo, jog, kadangi smulkioji granito skalda yra brangi, skaldos bei druskos mišiniu barstomi nebent didžiausio intensyvumo šaligatviai.

---

Per 2017–2018 m. sezoną bendrovė „Kretingos komunalininkas“ sunaudojo apie 307 t druskos už 22 tūkst.850 Eur ir beveik 30 t druskos ir smėlio mišinio už 685 Eur. Per 2015–2016 m. sezoną – 156 t druskos už 10 ūkst. 608 Eur ir 22 t mišinio už 642 Eur. Šiemet tona druskos kainuoja 102,85 Eur su PVM, o mišinio – 42, 35 su PVM, kai 2015–2016 m. sezonu tona druskos – 97 Eur su PVM, mišinio – 41,12 Eur su PVM, o 2017–2018 m. sezonu atitinkamai – 90 Eur ir 34,99 Eur su PVM.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas