Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Grupė „Vėtra“: Irma Karnauskaitė (priekyje, guli) – saksofonas, (sėdi dešinėje) Mantas Bauža – mušamieji, (sėdi, iš kairės) Erikas Miltinis – akustinė gitara ir Melė Valkiūnaitė – bosinė gitara, (viršuje, iš kairės) Augustina Čičiūnaitė – vokalas, Orinta Šlušnytė – vokalas ir klavišiniai instrumentai.

taip tvirtina nuo rugsėjo Kretingos Pranciškonų gimnazijoje suburta mokinių grupė „Vėtra“. Nors gimnazistai groja dar tik du mėnesius, jie jau dalyvavo šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalyje „Sielos“.

Grupės nariai vieningai tvirtino, kad po lapkričio pradžioje Jonavos mieste įvykusio festivalio jie tapo dar artimesni, o troškimas kartu groti tik dar labiau sustiprėjo.

Siekė atrasti naują skambesį

Beveik prieš metus Orinta Šlušnytė, Erikas Miltinis ir Augustina Čičiūnaitė pradėjo kartu muzikuoti. Jaunuoliai ketvirtadienio vakarais šlovino Šv. Mišių metu, tačiau pasibaigus mokslo metams ši tradicija nutrūko.

Rugpjūčio mėnesį vykę kretingiškio Edvino Jurgučio pirmieji laikini vienuolystės įžadai paskatino jaunimą vėl susiburti. Orinta pasakojo, kad jai kilo mintis šiai iškilmei suburti chorą, tad į jį pakvietė savo draugus, su kuriais prieš kelias savaites dalyvavo pranciškoniškame atgailos žygyje. Po šios šventės norėjosi ir toliau tęsti pradėtą veiklą, tad viena jaunuolių bičiulė paskatino dalyvauti krikščioniškos muzikos festivalyje „Sielos“.

Orinta atskleidė, kad kartais pasvajodavo, jog būtų smagu sudalyvauti šiame festivalyje, nors iš pradžių idėja groti „Sielose“ atrodė labai tolima ir neįgyvendinama. „Kviečiau nemažai savo muzikuojančių draugų ir pažįstamų prisijungti, norėjosi nebe akustinio varianto – iki tol buvo tik gitara ir pianinas, norėjosi daugiau instrumentų, atrasti naują, iki tol dar negirdėtą skambesį, tačiau daugumai ši idėja atrodė nerimta ir neturinti ilgalaikės perspektyvos“, – teigė Orinta.

Grupei suteikė simbolinį pavadinimą

Vis dėlto keli draugai sutiko prisijungti prie grupės. Viena jų – Irma Karnauskaitė, su kuria Orinta praėjusiais mokslo metais kartu grojo per Paskutinio skambučio šventę. Anot Orintos, Irma geba puikiai improvizuoti ir tai labai padeda grojant grupėje, nes nereikia papildomai mokytis atskirų partijų. Melė Valkiūnaitė ir Mantas Bauža, pakvietus Orintai, taip pat prisijungė prie kolektyvo.

Erikas patvirtino Orintos mintį, kad buvo dvejonių dėl grupės perspektyvų, tačiau galutinį sprendimą visi priėmė vieno šlovinimo metu: „Suvokėme, kad tikrai galime pasiekti šį tikslą, kad reikia burtis ir šlovinti“. Nors visi grupės nariai mokosi Pranciškonų gimnazijoje, tačiau buriant grupę tai nebuvo itin svarbus kriterijus.

Jaunuoliai pasakojo, kad gana ilgai ieškojo pavadinimo, kuris geriausiai apibūdintų jų grupę. „Visi siūlėme savo pavadinimus, tačiau galiausiai nusprendėme, kad grupė turėtų vadintis „Vėtra“. Šis pavadinimas taip pat turi ir simbolinę prasmę. „Vėtra maloningoji“ buvo pirmoji giesmė, kurią pradėjome groti grupėje, todėl būtent šis žodis ilgainiui prigijo“, – teigė mokiniai.

Jaučiasi kaip viena šeima

Nors „Sieloms“ grupė parengė tik pusvalandžio trukmės programą, tačiau gimnazistai bent du kartus per savaitę po pamokų renkasi į repeticijas, kuriose tobulina jau grojamus kūrinius ir ruošiasi kitiems renginiams. Erikas ir Augustina atskleidė, kad grupės nariai susitinka ir po repeticijų: „Labai svarbu pabūti kartu ilgiau. Esame broliai ir sesės, todėl pasidaliname viskuo – ir džiaugsmais, ir rūpesčiais. Jei ir susipykstame, nepavyksta išeiti užtrenkus duris ir palikti kitus narius toliau repetuoti.“

„Kartais atrodo, kad visa tai darai beprasmiškai, tačiau išvydus galutinį rezultatą supranti, kad tikrai dirbai ne veltui. Šiek tiek prireikė laiko, kol visi grupės nariai suvokė, kodėl jie yra grupėje, kokia jų misija“, – teigė Orinta.

Augustina jai pritarė: „Svarbi kiekvieno žmogaus motyvacija ir noras bei kiekvieno nario savas indėlis. Tenka kažką paaukoti, kad galėtume susirinkti – kažkas palieka šiltą sofą, galbūt nesusitinka su draugais.“

Giesmėms suteikia savitą stilių

Grupės nariai pripažįsta, kad kartais yra nesutarimų, kaip ir kokius kūrinius reikėtų atlikti, tačiau ilgai nesipykti padeda humoro jausmas, kuris numalšina ir visos dienos metu susikaupusį nuovargį. „Vėtros“ nariai sakė, kad kompromisą pavyksta pasiekti greitai, nes dauguma nesutarimų kyla dėl nuovargio ar prisiminus, kiek laukia darbų po repeticijos: „Dažnai internete išgirstame labai gražių giesmių ir trokštame jas atlikti taip pat, tačiau kartais pervertiname savo jėgas. Ilgainiui suvokėme, kad turime savaip atlikti giesmes, kitaip nebūsime įdomūs nei sau, nei kitiems.“

Grupės nariai vieningai tvirtino, kad savo pastebėjimus ir idėjas vieni kitiems išsako pozityviai ir taip, kad neįžeistų vieni kitų. „Kai pradedame groti naują kūrinį, tik po kurio laiko „susigrojame“. Kartais prireikia ir mėnesio, kol kūrinys ima skambėti taip, kaip norisi“, – teigė Orinta.

Šiems žodžiams pritarė ir Mantas, teigęs, kad kiekviena repeticija jį praturtina: „Atėjęs į grupę kiekvieną kartą tobulėju. Keliu sau aukštus reikalavimus: kuo jie didesni, tuo sparčiau galiu tobulėti ir siekti naujų tikslų.“

Prieš pasirodymą – malda

Prieš žengdama ant festivalio „Sielos“ scenos, „Vėtra“ nutarė pasimelsti. „Laiminome vienas kitą, kad pasirodymas kuo geriau pavyktų. Išėję į sceną, nejautėme jokio jaudulio, susikaustymo ir baimės. Repeticijų metu sukūrėme viziją, kaip turėtų atrodyti pasirodymas, tačiau scenoje kūrinius atlikome kitaip, negu buvome numatę, pavyko netgi geriau negu tikėjomės. Scenoje dingo nerimas, užplūdo didelis energijos pliūpsnis, norėjosi dar ilgiau groti“, – įspūdžiais pasidalino pašnekovai.

Nors „Vėtra“ susibūrė dėl krikščioniškos muzikos festivalio „Sielos“ ir šiuo metu atlieka krikščionišką muziką, grupės nariai neatmeta galimybės atlikti ir populiariosios muzikos žanro kūrinių.

Rengiantis festivaliui, grupė tapo tarsi viena šeima, todėl ir po festivalio bent kartą per savaitę jaunuoliai repetuos ir lauks kvietimų į renginius. „Kartais norisi groti tik sau, tačiau šlovinant be galo smagu matyti žmonių šypsenas, norisi dar labiau stengtis ir dovanoti džiaugsmą“, – neslėpė naujosios grupės nariai.

Sigita RAZMUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas