|
|
|
Kretingiškiai pedagogai – ant streiko slenksčio
Iš penktadienį įvykusio išplėstinio rajono tarybos Švietimo komiteto posėdžio, kuriame vyko diskusijos apie pasikeitusį pedagogų darbo apmokėjimą, rajono mokyklų direktorių tarybos, Švietimo skyriaus, profsąjungų atstovai, dalis rajono tarybos narių išsiskirstė nešini dviem geromis žiniomis: reforma tikrai bus tobulinama, o Savivaldybė pedagogams prie atlyginimų skirs priedus. Valdžia pakeitė retoriką Visoms suinteresuotoms pusėms sėsti prie bendro derybų stalo ir aiškintis, ką reformoje taisyti, pažadėjo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas. Į Kretingą jie atvyko Švietimo komiteto pirmininkės Jūratės Laučiūtės kvietimu. Kadangi posėdis vyko visuotinio Lietuvos pedagogų streiko fone, komiteto pirmininkė akcentavo, kad kretingiškiai dar yra pakankamai ramūs, prie akcijos neprisideda, o kai taip, tikriausiai galima daryti išvadą, kad kažkuris reformos etapas bent kol kas yra suvaldytas. „Tai – tik laiko klausimas. Aš tuoj pat streikuočiau, neabejoju, kad tą patį darytų ir kiti kolegos, jeigu ne mūsų centrinės profsąjungos vadas. Jis – išdavikas“, – rėžė rajono Savivaldybės Švietimo komiteto narys Vydmantų gimnazijos istorijos mokytojas Darius Petreikis. Kad ir kretingiškiai svarsto prisijungti prie streiko, antrino Marijono Daujoto progimnazijos darbuotojų profsąjungos lyderė Elvyra Jurkienė. Jos žodžiais, dabartinė ramybė – toli gražu ne todėl, kad viskas gerai. Mokytojus skaudina nelygybė: vienoje mokykloje tą pačią kategoriją turinčiam tos pačios srities specialistui alga padidėjo 12 eurų, kitoje – 187-iais, esą ir daugiau niuansų. D. Petreikis pripažino, kad pedagogai etatinio apmokėjimo laukė, tačiau yra nustebę dėl per pusmetį pasikeitusios valdžios retorikos. Iš pradžių buvo kalbama, o ir pati ministrė Jurgita Petrauskienė žadėjusi, kad, įvedus šį modelį, atlyginimai mokytojams bus padidinti, bet, laikui bėgant, tokias mintis tarsi vėjas nupūtė. „Prisimenu, ministrė, atvažiavusi į Kretingą susitikti su pedagogų bendruomene, klausė – „O kas jums taip sakė?“ – apmaudo neslėpė rajono politikas.
Krūva darbų – už 4 eurus D. Petreikis pateikė vienos neįvardintos mokyklos duomenis, kaip po reformos pasikeitė pedagogų darbo apmokėjimas. Iš 28 mokytojų atlyginimas nuo 1,79 iki 160,91 euro padidėjo 18-ai, tačiau ne dėl etatinio apmokėjimo, o dėl to, kad: 10 mokytojų turi daugiau kontaktinių valandų, 8-iems nuo 12,14 iki 160,91 euro padidėjo išlikus tam pačiam kontaktinių valandų skaičiui. Dešimčiai mokytojų atlyginimas nuo 4,03 iki 98,96 euro sumažėjo, iš jų 4-iems nuo 38,21 iki 98,96 euro – dėl sumažėjusio krūvio, 6-iems nuo 4,03 iki 53,12 euro – likus tam pačiam kontaktinių valandų skaičiui. Išvada – dėl etatinio darbo užmokesčio įvedimo algos pakilo 8 mokytojams iš 28. D. Petreikis teigė pasikalbantis ir su kolegomis Panevėžyje, Skuode ar kokiame nors kitame Lietuvos mieste. Apmaudu, kad to paties dalyko, tos pačios kategorijos mokytojų atlyginimai – skirtingi. „Jaučiamės „išdurti“, – žodžių į vatą nevyniojo jis. Pernai ugdymo įstaigos vadovui mokytojai galėdavę pasakyti: nevažiuos ten ir ten, nedarys to ir ano, kadangi pagal pareigybę nepriklauso. „O šiandien taip daryti jau nebegalime, šiandien už 4 eurus turim atlikti visą krūvą trečioje „kišenėje“ prirašytų darbų!“ – aiškino D. Petreikis. Jo žodžiais, anksčiau pedagogai dar buvo idealistai, dirbdavo reikia nereikia, su vaikais mielai važiuodavo į ekskursijas ir, neskaičiuodami valandų, ten praleisdavo kad ir paras. Dabar kiekvieną smulkmeną, kurią atlieka, reikia įvardinti, susiskaičiuoti, o ta vadinamoji trečia „kišenė“, iš kurios apmokami darbai bendruomenei, dugną pasiekia labai greit. „Ar suprantat, kaip čia viskas vyksta? Anksčiau turėjom ubago terbelę (mokinio krepšelį – aut. pastaba), o dabar turim tris kišenes, ir ta trečioji – nuolat kiaura. Sakot, kad apmokat už visus darbus, atliktus bendruomenei. Bet juk pinigų apmokėti nėra! Kodėl mus laikote durniais?“– D. Petreikis klausimą adresavo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovui A. Aldakauskui. Rajono politikas abejojo, ar, kol mokytojo specialybė 2025-aisiais, kaip to siekiama, taps prestižinė, apskritai kam nors bereikės mokėti algas. Šiuo metu rajone dirba 698 pedagoginiai darbuotojai, iki 2025-ųjų 195-iems sukaks pensinis amžius. Jei pridėtume dabar dar dirbančius pensinio amžiaus mokytojus, jų būtų 243. D. Petreikis yra suskaičiavęs, kiek kokių pedagogų ateityje trūks, ir situaciją pavadino grėsminga. Pernai į pedagogines studijas įstojo 2 rajono abiturientai, šiemet – 6, ir tai yra aukščiau šalies vidurkio. Tik klausimas – ar, kai reforma tokia, jauni žmonės susivilios 500–600 eurų darbo užmokesčiu? Padidėjęs krūvis – sąlyga užsidirbti E. Jovaiša atviravo esąs vienas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio kūrėjų, kuris, kaip akcentavo, neišdidžiai kiekvieną penktadienį važinėja po Lietuvos miestus ir miestelius kalbėtis su pedagogais. Akademikas priminė esmę – etatinis apmokėjimas pagrįstas valandomis, per metus mokytojo etatas sudaro 1 tūkst. 512 valandų. Darbo laikas paskirstytas į 3 dalis, arba vadinamąsias 3 „kišenes“: kontaktines valandas, valandas, skirtas pamokoms pasirengti, ir darbui bendruomenei. Etatinis apmokėjimas pats iš savęs nekėlė tikslo didinti mokytojų atlyginimą, o ir negalėjo kelti, jo užduotis – pereiti į naują, socialiai saugesnę, sistemą, kaip visame pasaulyje. Naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatyta skirti 95 mln. eurų. Nuo 2019 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto bus atseikėta 17 mln. eurų, kad būtų pinigų padengti toms veikloms, už kurias anksčiau nebuvo mokama, bet jos buvo atliekamos, arba naujai atsiradusioms. Komiteto pirmininkas klausė, dėl ko kai kuriems mokytojams padidėjo atlyginimas, ir pats atsakė – dėl padidėjusio darbo krūvio. „Padidėjęs krūvis yra vienintelė sąlyga, nes suteikia daugiau galimybių užsidirbti“, – akcentavo E. Jovaiša. Anot jo, lėšų „kišenėms“ duota, kiek duota, o ugdymo įstaigų vadovų reikalas į pinigus atsakingai pasižiūrėti ir per tuos 3 dėmenis, tai yra „kišenes“, išdėlioti. Vieni esą tai padarė sėkmingiau, kitiems buvo sunkiau. Komiteto pirmininkas prašė pamąstyti, ir kas geriau – mokinio ar dabar įvestas klasės – krepšelis. „Jei man pasakysit, kad mokinio, tada paklausiu: kodėl per visą Lietuvą anksčiau vaikai buvo grobstomi kaip vaikščiojantys deimančiukai, kuriuos reikėjo susidėti į kišenę? Dabar to nebereikia, ir yra daug teisingiau“, – pertvarka neabejojo E. Jovaiša. Pirmininkas kalbėjo ir apie problemas, susijusias su pagalbos mokiniui funkcija. Ji, kaip savarankiška, yra perduota savivaldybėms. Bet šios nuo šiol ir taip mažiau pajamų gauna dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) padidinimo. Todėl Savivaldybių asociacija centrinės valdžios jau prašo, kad būtų suteikta kompensacija dėl netektų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų – derasi, kad prarasta suma būtų skirstoma ne po lygiai, o 80 proc. tektų valstybės biudžetui, 20 proc. – savivaldybėms. Laimės – mažai Anot rajono Švietimo skyriaus vedėjo Antano Sungailos, patvirtinta naujoji apmokėjimo tvarka švietimo bendruomenę išprausė tarsi šaltu dušu: kai tai įvyko, buvo metų pabaiga, vasaros pradžia, didžioji dalis mokytojų atostogavo. „Rinkomės, su direktoriais tarėmės, aiškinomės, kaip kiekvienas suprantame teisės aktus ir ministerijos rekomendacijas, kad nenuskriaustume mokytojų, ir jie gautų teisingą apmokėjimą, – teigė vedėjas. – Ypač analizavome trečiąją „kišenę“ – kaip pinigai pateks į ją? Namų darbus, kuriuos reikėjo padaryti, padarėm“. Vedėjo žodžiais, direktoriai neskubėjo spausti į kampą mokytojų, kad jie skubiai pasirašytų atnaujintas darbo sutartis, pirmiau aiškinosi, ar tenkina, ar suprato. Tačiau, gavus pirmąjį atlyginimą už rugsėjį ir palyginus jį su praėjusių metų rugsėjo atlyginimu, pasirodė ne viskas taip gražu, kaip turėjo būti. Atlyginimai padidėjo 72 proc. rajono mokytojų, 9-iems proc. nepadidėjo, o 18-ai proc. sumažėjo. Viena sumažėjimo priežasčių – gimnazijų mokytojams nebeliko 20 proc. priedų. Kita priežastis – mokytojų skaičiaus vienam etatui problema: ugdymo įstaigų specialistai turi kvalifikacijas, dalijasi pamokomis, kiek tik įmanoma, nes nė vienas nenori netekti darbo. Ir dar – etatinio apmokėjimo tvarkoje suskaičiuoti etatai pagal mokinių skaičių klasėje, tad tos mokyklos, kuriose vaikų skaičius klasėse mažesnis, ir lėšų gauna mažiau. Svarbu pokyčių stabilumas A. Aldakauskas, išdėstęs finansavimo metodiką, po kiek ir už kokius mokinius skiriami pinigai, kiek lėšų sukrenta valdymui ir administravimui, vėl sulaukė D. Petreikio replikos – esą jei švietimo įstaigų valdymui pinigai skiriami pagal mokinių skaičių, tai būtų logiška ir valstybės valdymui skirti pagal gyventojų skaičių. Ministerijos atstovas pareiškė, kad ne apie tai šiandien kalbama, tačiau kolegai pritarė profsąjungos lyderė E. Jurkienė: „Kodėl ne apie tai? Daugelis mūsų taip kalbame – tūkstančiai žmonių emigravo, o valstybės aparatas tik pučiasi.“ Rajono direktorių tarybos pirmininkė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorė Asta Burbienė teigė su kai kuriomis D. Petreikio išsakytomis mintimis sutinkanti: geri specialistai, energijos turintys pensinio amžiaus pedagogai po šios reformos noriai palieka mokyklą, ir jų nesustabdysi; mokytojus piktina, kad vienoje mokykloje už tą patį darbą atlygis vienoks, o kitoje – kitoks, nors darbo įdedama tiek pat. Atlyginimas už ruošimą olimpiadoms arba dalykiniams renginiams numatytas tik trečioje „kišenėje“, bet, pinigų joje nesant, neapmokama. Klasės auklėtojų darbas turėtų būti apmokamas iš pirmos, o ne iš trečios, kaip dabar numatyta, „kišenės“, kitaip tariant, turėtų būti priskirtas prie kontaktinių valandų. Pedagogus skaudina ir tai, kad jie turi smulkiai išvardinti konkrečius darbus, nuveiktus bendruomenei. Anot A. Burbienės, pokyčių švietime seniai buvo laukiama, labai to reikėjo, bet, juos darant, svarbu stabilumas. „Pastaruoju metu nuolat mums po kojom žemė dreba – šiandien darom taip, rytoj vėl nežinom, kokią žinią gausim – ar jungs mokyklą su kita įstaiga, ar nejungs, jei jungs, tai su kuo... Blogai, kad mokyklos negali turėti savo vizijos. Sugriauti galima per porą metų, o rezultatams pasiekti reikia didelio ilgalaikio įdirbio“, – kalbėjo ji.
|
|
