|
|
|
Kretingiškio Bereko Joselevičiaus pėdsakai Lenkijoje
Legendinis kretingiškis Berekas Joselevičius, apie kurį jo žemiečiai plačiau sužinojo visai neseniai, kaimyninėje Lenkijoje gerbiamas jau daugiau nei 200 metų. Lenkija – tai šalis, neužmirštanti jos istorijai nusipelniusių žmonių, kokios tautybės jie bebūtų. Berekas Joselevičius, hebrajiškas vardas Ber-Dov, gimė 1764 m. rugsėjo 17 d. Kretingoje, žydų šeimoje. Tuo metu Kretinga priklausė Abiejų Tautų Respublikai, kurią sudarė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė. Nuo pat mažens jis pagal žydų tradicijas siekė mokslų, mokėsi Kretingoje ir Telšiuose. Paauglystėje pamėgo arklius, jais jodinėdamas tapo puikiu raiteliu. Gabų jaunuolį pastebėjęs tuo metu Kretingos dvarą valdęs Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis paskyrė jį savo prekybinių reikalų patikėtiniu. Daug keliaudamas po Europą B. Joselevičius išmoko prancūzų ir vokiečių kalbas, susipažino su Vakarų Europos kultūra, užmezgė plačius prekybinius ryšius, tad išsilavinusiam ir jau praturtėjusiam jaunuoliui norėjosi siekti naujų gyvenimo aukštumų. 1788 m. apsigyvenęs Varšuvoje tęsė prekybinę veiklą, tais pačiais metais sukūrė šeimą ir netrukus susilaukė sūnaus Jozefo ir dukros Lejos. 1794 m. Lenkijoje prasidėjęs generolo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos Karalystę su šūkiu „Už mūsų ir jūsų laisvę!“, skelbė naujas, pažangias visuomenines idėjas bei tapo pirmuoju tautiniu judėjimu, į kurį įsitraukė ir Lenkijos žydai. B. Joselevičiui su bendražygiais pavyko suformuoti apie 500 karių turintį lengvosios kavalerijos žydų pulką, kuriam, gavęs pulkininko laipsnį, B. Joselevičius pats ir vadovavo. Jo vedamas pulkas didvyriškai kovėsi su 1794 m. lapkričio 4 d. Varšuvą apsupusia gausia carinės Rusijos armija, bet jėgos buvo nelygios, dauguma sukilėlių žuvo. B. Joselevičius išvengė žūties ir 1795 m. su šeima pasitraukė į Austrijai priklausančios Galicijos Lvovo miestą. Iš ten 1798 m. persikėlė į Italiją, kur įstojo į generolo Jano Henriko Dombrovskio vadovaujamą Lenkų legioną, kuris kovojo Prancūzijos armijos gretose. 1803 m. B. Joselevičius tapo Napoleono Bonaparto armijos Hanoverio dragūnų pulko kapitonu, dalyvavo įvairiuose mūšiuose. Tais pačiais metais vienas pirmųjų apdovanotas aukščiausiu Prancūzijos apdovanojimu – Garbės legiono ordinu, kurį 1802 m. įsteigė Napoleonas Bonapartas 1807 m. sudarius Tilžės taikos sutartį tarp Prancūzijos, Rusijos ir Prūsijos, įsteigiama Varšuvos Kunigaikštystė, vėl atgaivinama Lenkijos, kaip suverenios valstybės, atkūrimo idėja.
Laisvės idėjų vedamas, vėl į Lenkiją sugrįžęs B. Joselevičius, generolo J. H. Dombrovskio, neužmiršusio šio narsaus karininko, įsakymu paskiriamas ulonų eskadrono vadu. Jam vadovaudamas dalyvavo mūšiuose su Rusijos ir Prūsijos kariuomene, pasižymėdamas išskirtine drąsa. Už karinius nuopelnus 1808 m. kovo 8 d. apdovanotas aukščiausiu Lenkijos kariniu apdovanojimu, karinės šlovės ordinu – Virtuti Militari. Deja, jo pavojų pilnas kovotojo už tautų laisvę gyvenimas tęsėsi neilgai. B. Joselevičius žuvo 1809 m. gegužės 5 d., eidamas 45 metus, nelygiame mūšyje prie Kocko miestelio su į Lenkiją įsiveržusia Austrijos kariuomene, čia jis buvo ir palaidotas. Varšuvoje 2013 m. duris atvėręs Lenkijos žydų muziejus POLIN pasakoja tūkstantmetę Lenkijos žydų istoriją. Jis buvo pastatytas buvusio Varšuvos geto teritorijoje priešais paminklą žuvusiems Varšuvos geto 1943 m. sukilimo dalyviams, simbolizuojantį Lenkijos žydų mirtį ir kančias, kai pats muziejus pasakoja ir įvairiomis priemonėmis gausiai iliustruoja Lenkijos žydų gyvenimą.
Jis 2016 m. pripažintas „Europos metų muziejumi“. Šį tarptautinį apdovanojimą kasmet pelno moderniausi žemyno muziejai, savo lankytojams teikiantys šiuolaikines, mokslo ir technikos pažangą iliustruojančias paslaugas. Šio puikaus muziejaus lankytojai iš viso pasaulio gali sužinoti, kada ir iš kur Lenkijoje atsirado žydai ir kaip šis kraštas tapo gausiausia jų bendruomenės gyvenamąja vieta visame pasaulyje. Čia galima sužinoti, ir kaip ta vieta ji nustojo būti, o taip pat apie atgimstantį žydų bendruomenės gyvenimą šiandien. Muziejuje rodoma Lenkijos žydų istorija yra neatskiriama ir pačios šalies istorijos dalis. Pagrindinę jo ekspoziciją sudaro per 4 tūkst. kv. m plotą užimančios 8 galerijos, kuriose lankytojai suranda pasakojimą apie Lenkijos žydų gyvenimo tūkstantmetės istorijos laikotarpius. Vienoje jų, pavadintoje „Šių laikų iššūkių“ galerijoje nemažai vietos skirta ir B. Joselevičiui, dalyvavusiam kovose už Abiejų Tautų Respublikos (ATR) laisvę ir suverenumą. Permainas, vykusias šiuo laikotarpiu, galima pamatyti per tuščio ATR valdovo sosto bei ATR pasidalinusią Rusijos ir Prūsijos valdovų portretų simbolius. Muziejus savo lankytojams suteikia galimybę pasijausti istorijos dalimi ir patiems joje dalyvauti. Nusifotografuoti atsisėdus į Valdovo sostą, pasivaikščioti žydiško miestelio grindiniu, pastovėti garbingiausioje žydų maldos namų vietoje, tapti žydų mokyklos mokiniu. O šioje galerijoje lankytojai gali pamatyti ir 1794 m. spalio 4 d. Varšuvoje leisto „Valstybės laikraščio Nr. 92 puslapius, kuriuose B. Joselevičius ragino savo tautiečius žydus prisidėti prie T. Kosciuškos vadovaujamo sukilimo ir ginti savo valstybę nuo priešų: „Budinkitės, padėkite atgauti pavergtą lig šiol Lenkiją. Ištikimi broliai! Kovokime už Tėvynę iki paskutinio kraujo lašo.“ Į jo kvietimą atsiliepė 500 vietinių žydų, kurių dauguma padėjo galvas, ginant Varšuvą nelygioje kovoje su gausesne carinės Rusijos generolo Aleksandro Suvorovo vadovaujama kariuomene.
Čia taip pat lankytojai gali išvysti ir dailininko Ch. Laskow, vaizduojančio B. Joselevičių ant žirgo, litografijos, saugomos Lenkijos žydų institute Varšuvoje, kopiją. B. Joselevičius pastebimas ir multimedijos, pasakojančios apie to meto įvykius, ekrane. Muziejuje įsikūrusios šiuolaikinės bibliotekos darbuotojai apsidžiaugė šių eilučių autoriaus padovanota kretingiškio istoriko Juliaus Kanarsko knyga „Kretingos krašto žydai“, kurioje nuo šiol muziejaus ir bibliotekos lankytojai iš viso pasaulio lietuvių ir anglų kalbomis galės susipažinti su Kretingos krašto žydų bendruomenės bei visame pasaulyje žinomų žydų: kretingiškio B. Joselevičiaus ir darbėniškio Dovydo Volfsono (David Wolffsohn, 1856–1914 m.) gyvenimu ir biografija, sužinoti, kad Kretingoje 2015 metais B. Joselevičiaus garbei pastatytas paminklas. Į šiaurę nuo Liublino, kuriame 1569 m. liepos 1 d. buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos unija, už 45 km šalia plento į Balstogę (Bialystok) įsikūrusiame Kocko miestelyje, kuriame gyvena apie 3,5 tūkst. gyventojų ir kur 1809 m. žuvo B. Joselevičius, jo atminimas ypač saugomas.
Jis palaidotas už keleto kilometrų nuo miestelio prie kelio, vedančio į Belobžego kaimelį. Tarp žmonių iki šiol sklando kelios legendos, kodėl jis nebuvo palaidotas katalikų ar žydų kapinėse, buvusiose pačiame Kocko miestelyje. Pasak vienos legendos, perduodamos iš kartos į kartą, žymaus kovotojo už laisvę palaikus savo kapinėse norėjo palaidoti ir žydai, ir katalikai. Žydų rabinas, kad išspręstų šią nemenką problemą, pasiūlė neįprastą sprendimo būdą. Jo kūną įsupęs į karinį mundurą ir paguldęs į dviejų jaučių traukiamą vežimą, nusprendė, kad jį palaidos ten, kur sustos jaučiai. Jų traukiamas vežimas pasuko Belobžego kaimelio link, kur už keleto kilometrų prieš smėlėtą įkalnę pavargę jaučiai ir sustojo. Čia, dešinėje kelio pusėje, B. Joselevičius ir buvo palaidotas. Miestelio ir apylinkių žmonės, žydai ir lenkai, nepamiršo savo didvyrio, lankė ir prižiūrėjo jo kapą. 1909 m., minint jo žūties 100-metį, carinės Rusijos, kuriai tada priklausė Lenkija, valdžia uždraudė bet kokias jo pagerbimo iškilmes. Tačiau po ilgų ir atkaklių vietinio turtingo ir įtakingo grafo Eduardo Žoltovskio pastangų, iš Peterburgo buvo gautas leidimas ant B. Joselevičiaus kapo pastatyti akmeninį paminklą su įrašu, taip pat žemiau kalvelės apačioje paguldyti plokščią akmenį su įrašu, kuriame minimas ir Kretingos vardas. B. Joselevičiaus asmenybė po jo mirties tapo legenda. Jis buvo minimas kaip žymus kovotojas, lenkų tautos patriotas, sektinas pavyzdys krašto žmonėms. Apie jį buvo kuriami eilėraščiai, dainos, rašomos knygos. Jo atminimą savo paveiksluose įamžino ir žinomi Lenkijos dailininkai: Julius Kosakas (Juliusz Kossak, 1824–1898 m.), Henrikas Pilatis (Henryk Pillati, 1832–1894 m.) bei kiti.
B. Joselevičiaus atminimas buvo saugomas ir tarpukario Lenkijoje, o ypač Kocke. Viena pirmųjų šalyje jo vardu pavadintų gatvių, vedanti iš miestelio jo palaidojimo vietos link, atsirado apie 1920 m. Vėliau jo vardu buvo pavadintos gatvės ir kitose Lenkijos miestuose: Varšuvoje, Krokuvoje ir kitur. Jo vardas buvo suteikiamas ir mokykloms. 1929 m. Kocko miestelio bendruomenė nusprendė iš žmonių aukų pastatyti mokyklą ir ją pavadinti B. Joselevičiaus vardu. Deja, 1939 m. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas statybas nutraukė, tad pastato statyba buvo užbaigta tik po karo, čia ilgą laiką veikė miestelio pagrindinė mokykla bei licėjus. Kocke kasmet iškilmingai buvo minimos ir jo mirties metinės, gausiai dalyvaujant valdžios, kariuomenės ir religinių bendruomenių atstovams, žmonės noriai aukodavo ir jo kapo priežiūrai. Apie 1928 m. už žmonių suaukotus pinigus jis buvo apjuostas metaline tvorele. Nors po nacių vykdyto genocido šalies miestuose ir miesteliuose beveik neliko žydų bendruomenės, B. Joselevičiaus atminimas ir toliau buvo saugomas. 2009 m., minint, 200-ąsias jo mirties metines, Prancūzijos ambasada Varšuvoje surengė mokslinę konferenciją, kurioje dalyvavo žymūs Lenkijos iš Prancūzijos istorikai, mokslininkai ir politikai. Iškilmės vyko ir Kocko miestelyje, taip pat prie B. Joselevičiaus kapo. Lenkijoje ir Izraelyje buvo išleistas bendras abiejų valstybių pašto ženklas, skirtas šiam abiejų tautų herojui. B. Joselevičiui nemažai vietos skirta ir 2017 m. duris atvėrusiame šiuolaikiniame interaktyviame Kocko muziejuje, įsikūrusiame bibliotekos pastate. Nuo šiol muziejaus ir bibliotekos lankytojai čia galės susipažinti su J. Kanarsko knyga „Kretingos krašto žydai“, daugiau sužinoti apie gimtąjį jų gerbiamo herojaus miestą. Norisi tikėti, kad pirmoji trumpa pažintis bei apsikeitimas knygomis netolimoje ateityje peraugs į Kretingos ir Kocko, miestų, kuriuos vienija legendinė B. Joselevičiaus asmenybė, glaudesnį bendravimą.
Romualdas BENIUŠIS
|
|
