Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Milda Šukienė teigė, kad, kai pati buvo mokinė, jai sekėsi daug dalykų, o didžiausia išdaiga, jei galima taip pasakyti, buvęs juokas.

Mokiniai sunkiai gali įsivaizduoti, kokie mokytojai buvo jaunystėje, kokios buvo jų svajonės, santykiai su bendraklasiais, mokytojais. Apie tai papasakojo jau 39-intus metus Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje dirbanti lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Milda Šukienė, kuri renginyje „Skrendantys ant pašaukimo sparnų“, skirtame rajono mokytojams Tarptautinės mokytojų dienos proga, gavo „100-mečio mokytojo“ nominaciją.

– Kokie jausmai užplūdo sužinojus apie tai, kad laimėjote apdovanojimą? Kaip jį vertinate?

– Šiemet nominacija pavadinta ,,100–mečio mokytojas“ ir skamba labai didingai. Mokytojo darbas nepamatuojamas, daug mokytojų dirba gerai. Žinoma, džiugu, bet tai ir mano buvusių mokinių nuopelnas.

– Kas Jus, kaip mokytoją, motyvuoja gerai dirbti?

– Man darbas yra kaip gyvenimo būdas. Labiausiai įkvepia mokiniai, kurie nori mokytis, stengiasi, yra smalsūs, nuoširdūs. Labai vertinu atsakomybę ir pareigingumą. Su tokiais mokiniais galima kalnus nuversti.

– Kaip jaučiatės, prisimindama savo mokyklos laikus?

– Visada prisimenu savo mokyklą, klasės draugus ir mokiniams ką nors papasakoju iš mokyklinių metų, bet dabar kiti laikai ir šiuolaikinis jaunimas kartais gali nesuprasti manęs. Mes gėdindavomės nepasiruošti pamokai, gulėti ant stalų. Dažnai norėdavome dalyvauti veiklose.

– Kokioje mokykloje mokėtės? Ar vis dar apsilankote ten?

– Aš mokiausi netoli, gražiojoje Kartenoje. Miestelyje dažnai būnu, o mokykloje rečiau. Kartais darbo reikalais tenka užsukti, kolegas pažįstu, o mano mokytojų jau nebėra.

– Kokie buvo Jūsų santykiai su buvusiais bendraklasiais? Ar vis dar bendraujate su jais?

– Mūsų XXI laida buvo ypatinga: labai aktyvūs, draugiški. Nenuostabu, kad tas ryšys yra išlikęs iki šiandien. Šią vasarą buvom susitikę po 43-jų metų, mums jau po 60 metų. Ir dar mes esame net 4 mokytojos.

– Kokio dalyko mokytojas Jums patiko, atrodė kažkuo išskirtinis ar buvo lyg idealas?

– Man patiko visi dalykai, vienodai mokiausi juos. Blaškiausi, kokį dalyką studijuoti: ir istorija traukė, ir prancūzų kalba, ir chemija. Matematikos mokytojas norėjo, kad matematiką rinkčiausi, net supyko, kad lietuvių kalbą ir literatūrą pasirinkau.

– Kokia buvo jūsų mėgstamiausia pamoka? Kodėl?

– Kadangi klasėje geriausiai mokėjau prancūzų kalbą, ta pamoka man labiausiai patiko, bet pati mokytoja nepatarė studijuoti, nes esą mažai, kur dėstoma. Studijuodama dalyvavau prancūzų kalbos olimpiadose ir respublikoje buvau užėmusi aukštą 6-ąją vietą.

„Man darbas yra kaip gyvenimo būdas“, – teigė mokytoja Milda Šukienė, kuriai šįmet įteikta „100-mečio mokytojo“ nominacija.

– Prisiminkite mokyklos laikais iškrėstas išdaigas ir melagystes. O gal Jūs buvote stropi mokinė?

– Mano didžiausia išdaiga, jeigu galima taip pavadinti, buvo juokas per pamoką. Kartais užtekdavo tik nusišypsoti ir mane išvarydavo iš klasės. Taip buvo dažnai per vieno dalyko, kurio nenoriu minėti, pamoką. Vėliau supratau, kad pati mokytoja turėjo savų problemų. Bet aš nepykdavau, tik dar labiau juokdavausi.

– Kokia buvo didžiausia Jūsų svajonė mokyklos laikais?

– Svajoti reikia atsakingai, nes svajonės išsipildo. Mokytoja norėjau būti, nes mokykloje buvau mokytojų pagalbininkė, visur dalyvavau ir organizavau.

– Taigi besimokydama jau galvojote, kad užaugusi norite tapti mokytoja?

– Tiesiog savaime supratau, jog patinka kurti, rašyti, skaityti. Mokykloje net eilėraščius, miniatiūras kūriau. Bet tada dar nesuvokiau apie tikrąjį mokytojo darbą, nesibaigiantį rašinių taisymą.

– Norėtumėte ir vėl sugrįžti į mokinės vietą?

– Viskam savas laikas. Manau, jog tikrai būčiau kitokia mokinė, nes technologijos mane turbūt ,,sugadintų“.

– Palyginkite mokyklas, mokymąsi Jūsų laikais ir dabar. Kas pasikeitė?

– Mes tikrai daugiau mokėmės, stengėmės, žinoma, programos buvo siauresnės. Nebuvo kompiuterių, darėme viską, ką reikėjo. Mokėmės 6-ias dienas per savaitę. Ir „tūsų“ nebuvo, kitaip bendravome: mokykloje šokiai buvo kiekvieną šeštadienį. Laukdavome šokių kaip šventės.

– Kokią svarbiausią pamoką gavote mokykloje?

– Visais laikais mokykla yra geriausia gyvenimo pamoka. Ko neišmoksi dabar, teks mokytis vėliau, galbūt visą gyvenimą. Tik tada turėsi kitų darbų ir pareigų, laiko tikrai bus mažai. Mano svarbiausia pamoka – būti savimi.

– Ko palinkėtumėte dabar besimokantiems mokiniams?

– Susipažindama su savo mokiniais, jiems rekomenduoju 10 gyvenimo principų. Svarbiausia, turėti tikslą ir labai labai jo siekti.

---

10 gyvenimo principų, kuriuos mokytoja M. Šukienė rekomenduoja savo mokiniams:

1. Visa, ko reikia laimei, yra jumyse.

2. Jūsų gyvenimo tikslas – išsiugdyti tobulą asmenybę.

3. Permaina yra neišvengiama, tad liaukitės priešintis ir pasiduokite gyvenimo tėkmei.

4. Visi kliuviniai yra užslėptos pamokos – gerbkite juos ir mokykitės iš jų.

5. Jūsų protas kuria jūsų tikrovės potyrį, taigi išmokite pajungti protą sau.

6. Baimė pasiglemš jūsų aktyvumą – ugdykite drąsą, nepasiduokite baimei.

7. Pirmiausia privaloma mylėti save, tuomet galėsite mylėti kitus ir tikėtis meilės iš jų.

8. Bendravimas yra jūsų veidrodis, o žmonės – jūsų mokytojai.

9. Tikroji laisvė atsiranda iš jūsų atsako į gyvenimą, o ne iš to, ką gyvenimas teikia jums.

10. Meilė yra vienintelis atsakymas į visus klausimus.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas