Surado ir sugrąžino pavogtą dviratį

Julija Monika Senkuvienė dar būdama mokinė įsiliejo į Lietuvos šaulių sąjungą, tad pilietiškumas ir pagalba artimui jai nėra tik deklaratyvios vertybės.

„Tikrai abejojau: ar nebus taip, kad iškviesiu policiją, o paaiškės, kad dviratis visai nepamestas – gal šeimininkas jį tik laikinai čia pasidėjo, o pats yra kur nors netoliese?“ – pasakojo kretingiškė Julija Monika Senkuvienė, kuri, pastebėjusi, kad tris dienas kažkieno dviratis guli prie daugiabučio namo, jo nuotrauką paviešino internete. Taip išaiškėjo, kad šis moksleiviui priklausantis dviratis iš tiesų buvo pavogtas.

Mėlynos spalvos dviratis gulėjo paliktas Kretingoje, Miško g., prie daugiabučio – vietoje, pro kurią, pasak J. M. Senkuvienės, praeina daug žmonių. „Pačiai pasidarė įdomu, kas jį čia pametė. Vieną dieną jis ten gulėjo, antrą... Bet kai jo niekas nepasiėmė ir trečią dieną, pasitariau su vyru, kad reikia kažką daryti – nufotografavau ir įdėjau nuotrauką į internetą, pasidalindama abejone, kad šis dviratis gali būti vogtas“, – pasakojo J. M. Senkuvienė.

Ji jau tą patį vakarą sulaukė vienos mokyklos socialinės darbuotojos skambučio, kuri papasakojo, kad šis dviratis buvo paliktas prie mokyklos ir jo ten vėliau neberado vienas mokinių. Ši moteris galėjo ir tiksliai įvardinti dviračio požymius, kuriuos nuotraukoje J. M. Senkuvienė buvo specialiai užtušavusi, kad taip galėtų išaiškinti, ar pamestu daiktu domisi jo tikrasis šeimininkas.

Be to, J. M. Senkuvienė sužinojo, kad dėl šio dviračio vagystės buvo kreiptasi ir į policiją, tad jo radimo aplinkybėmis susidomėjo ir pareigūnai.

Du kartus dingo, du kartus – atsirado

„Kitą rytą atvažiavo policija, o dviračio jau nebėra – pasirodo, jis ir vėl dingo. Graužiau save, kad naktį to dviračio neįsivežiau į rūsį ir nepasaugojau jo, nors vyras dar prieš 23 val. jį matė toje vietoje, kur ir visą laiką gulėjo“, – pasakojo J. M. Senkuvienė. Tą rytą jauna moteris sulaukė ir dviratį praradusio berniuko senelio skambučio, kuriam papasakojo viską, ką žinojo, tačiau sugrąžinti daikto, kuris dar kartą buvo pavogtas, jau nebegalėjo.

„Po pietų kaimynė – su ja buvome susitarusios eiti pasivaikščioti su vaikais – man parašė, kad tas pats dviratis ir vėl atsirado toje pačioje vietoje prie mūsų namo. Ji dviratį nunešė į rūsį – apžiūrėjau ir savo akimis įsitikinau, kad tai tikrai tas pats dviratis“, – netikėtai pasibaigusia istorija pasidalijo J. M. Senkuvienė, kuri nieko nelaukusi džiugią žinią perdavė dviračio savininkams. Vaikystėje patyrė tą patį

Senelis neslėpė džiaugsmo, kad jo anūkas atgavo savo dviratį ir nuoširdžiai padėkojo J. M. Senkuvienei už pilietiškumą, klausė, kaip galėtų jai atsilyginti.

„Pasakiau, kad tikrai nieko nereikia. Man pačiai vaikystėje buvo pavogę dviratį, kurį buvau įsivežusi į Pranciškonų gimnaziją ir palikusi po laiptais, kol vyko krepšinio treniruotė. Atsimenu, kaip tuomet apstulbau iš draugų sužinojusi, kad dingo mano dviratis – iš pradžių maniau, kad jie tik erzina mane ir patys jį paslėpė. Taigi labai gerai suprantu, kaip jautėsi tas berniukas, kuris neberado savo dviračio, palikto prie mokyklos“, – pasakojo pašnekovė.

J. M. Senkuvienė dar būdama mokinė įsiliejo į Lietuvos šaulių sąjungą, tad jai yra svarbios aktyvios ir pilietiškos visuomenės vertybės. „Vyras juokiasi, kad esu kaip „cekava zosė“, nes žiūriu, kas vyksta aplinkoje, kam kokios pagalbos reikia“, – kad nemoka būti abejinga kitiems, su šypsena prisipažino J. M. Senkuvienė, kuri Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijoje „Apskritasis stalas“ yra jaunų šeimų koordinatorė.

Šis dviratis tris dienas pragulėjo numestas likimo valiai – paviešinus jo nuotrauką internete, tą pačią dieną išaiškėjo, kad jis buvo pavogtas iš moksleivio.

Tampa lengvu grobiu

Pasirodė, kad šis dviratis, į kurio paieškos istoriją įsitraukė J. M. Senkuvienė, prie mokyklos buvo paliktas neprirakintas – ir tokių atvejų, pasak policijos pareigūnų, pasitaiko ne taip jau retai.

„Suaugusieji, o ypač – vaikai, palieka savo dviračius be priežiūros ir neprirakintus – tai yra pagunda ir lengvas grobis ilgapirščiams, – teigė Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Jūratė Kazlauskienė. – Kiekvienas turime su savo nuosavybe elgtis atsakingai ir ją kiek įmanoma maksimaliai apsaugoti, to išmokyti savo vaikus: nepalikti be priežiūros ne tik dviračių, bet ir atsakingai naudotis mobiliojo ryšio telefonais, kita brangia įranga, jų nedemonstruoti, nesipuikuoti prieš kitus.“

Pasak J. Kazlauskienės, prasidėjus naujiems mokslo metams bendruomenės pareigūnės lankosi rajono ugdymo įstaigose, kur I–II klasių vaikams veda saugaus eismo pamokėles: kurioje vietoje ir kaip pereiti kelią ir gatvę, kaip teisingai dėvėti atšvaitus, kaip saugiai turi būti vežami automobiliu ir autobusu.

Skatina priminti taisykles

„Nors galima pasidžiaugti, kad didžioji dalis mažųjų žino, kaip reikia saugiai elgtis gatvėje ir kelyje, tačiau pastebėjome, kad į mokyklas dviračiais atvažiuojantys vaikai ne visada laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų dviratininkams: nedėvi nepilnamečiams privalomų šalmų, ryškiaspalvių šviesą atspindinčių liemenių, važiuoja dviračiu per pėsčiųjų perėjas. Tėvai turėtų pasirūpinti ir užtikrinti, kad vaikai laikytųsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų“, – priminė J. Kazlauskienė.

Kelių eismo taisyklės numato, kad važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.

Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

• Rašyti komentarą (3)