Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Šiandien folkloro tenka mokytis

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-09-14
Baublių folkloro ansamblis „Kalnopė“, vadovaujamas Kristinos Katauskienės (antra iš kairės) ir propaguojantis žemaičių krašto folklorą, per metus surengė 11 koncertų Baubliuose ir išvykose.

Šiandien folkloro tenka mokytis

Kretingos rajono kultūros centro Baublių skyriaus meno vadovė Kristina Katauskienė, išsikėlusi tikslą savo krašto žmones sudominti folkloru, jį pasiekė: jos vadovaujamas folklorinis ansamblis „Kalnopė“ spalį ne tik švęs vienerių metų veiklos sukaktį – kolektyvas jau tapo ir rajono kultūrinio gyvenimo dalimi.

„Tai buvo dvejopas iššūkis: pirma, – šiandien žmonės turi labai daug pasirinkimo, antra, – folkloro atlikimas – visai kitoks. Tai nėra kapelinis ar chorinis dainavimas. Folkloras atliekamas visai kita maniera – atrodytų, kad jis turėtų būti natūraliai žinomas iš senovės, perduodamas iš kartos į kartą, bet to tenka mokytis“, – pripažino K. Katauskienė.

Ji pati kilusi iš Baublių krašto, tėvai ir dabar gyvena Nausodžio kaime. Baubliai jai buvo ir pirmoji mokykla, ir pirmoji darbovietė, o dabar sugrįžo dirbti į Baublių skyrių. Suburti folklorinį ansamblį inicijavo ir Kretingos rajono kultūros centro Baublių skyriaus vedėja Verutė Keblienė, tai daryti skatino ir Kultūros centro direktorius Pranas Razmus.

„Visi kartu ėmėmės tikslo, atsirado ansamblio branduolys, ir taip po truputį – eilutė po eilutės, posmelis po posmelio, daina po dainos – išaugome į kolektyvą, kuris šiandien turi stabilų repertuarą ir mielai važinėja su koncertine programa“, – kalbėjo ansamblio vadovė.

Per metus „Kalnopė“ dalyvavo 11 koncertų Baubliuose ir išvykose: folkloro atliekamos dainos skambėjo Baublių skyriaus suorganizuotuose renginiuose – koncerte Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, renginyje šv. Kazimiero garbei, per mokykloje surengtą Motinos dieną, „Šluotos“ šventėje, per pilietinę-istorinę akciją 1940–1990 m. okupacijos aukoms atminti, vasaros šventėje, baubliškiai buvo išvykę koncertuoti į Tverus, Salantus, Budrius, dalyvavo Kretingos rajono senjorų bendruomenės šventėje, rajono kapelų ir retro muzikos ansamblių apžiūroje.

„Kalnopė“ daugiausia atlieka tradicines žemaičių, Klaipėdos krašto liaudies dainas, yra išmokę keletą proginių dainų.

Folkloru K. Katauskienė susidomėjo kanklių muziką studijuodama Stasio Šimkaus konservatorijoje – jai ypač patiko folkloro paskaitos, dėstomos Janinos Turauskienės. „Būtent ji man perdavė meilę liaudies dainai, o aš ją stengiuosi perduoti ansamblio žmonėms“, – prisipažino Kristina, kuri dalį repertuaro ir yra sukaupusi iš studijų laikų, o dirbdama įvairiuose Žemaitijos regiono skyriuose – Rietave ji įkūrė folkloro ansamblį „Kadaginis“, Tveruose – „Kermušie“, kurie iki šiol sėkmingai tęsia veiklą, ji stengdavosi iš vyresnių žmonių išgirstas jų jaunystės dainas užrašyti, o po to – pritaikyti muzikinį raštą. Taip per 12 metų dirbant kultūros srityje susikaupė nemažas pluoštas folkloro kūrinių.

„Kartais žmonės folklorą supranta kaip užstalės dainą. Jokiais būdais. Folkloras eina į gylį, į autentiką. Dažnai būna – parodai žmogui dainą, tai jam ir akys išsipučia iš netikėtumo“, – pastebėjo „Kalnopės“ vadovė, kuriai žemaičių krašto folkloras – daugiabalsis, su specifine žodžių tarsena, žemesniu balso tembru, dėl ko ir turi savo žavesio, – skamba visų gražiausiai.

Šiandien „Kalnopės“ branduolį, be vadovės, sudaro Virginija Lukauskienė, Leonora Tiškienė, Danutė Karnauskienė, Virginija Baltmiškienė, Ona Lubienė, Daiva Buivydienė, Verutė Keblienė, Virginija Simutienė, Asta Telšinskaitė, Vidmanta Anužienė. Vadovės noras – kad kolektyvą papildytų ir daugiau folkloro mėgėjų, ypač – vyrų, nes reikia bosų. Tada ir šokius būtų galima repetuoti, išplėsti repertuarą. Reikia ir tautinių rūbų – kolektyvas jais norėtų reprezentuoti žemaičių kraštą.

Ar šiandien galima būtų kalbėti apie folkloro renesansą? Anot K. Katauskienės, to nėra ir, ko gero, nebus: folkloras – tai praeitis, nebėra natūralumo, todėl labai svarbus jo išsaugojimas. „Folklorą šiandien tik vaidiname, ir tik taip jį galėsime perduoti ateities kartoms, – kalbėjo „Kalnopės“ vadovė. – Pasimokyti yra ko: folkloras šiais laikais – sunkus žanras, o senovėje tai buvo natūrali būsena. Todėl labai džiaugiuosi, kad moterys leidžiasi „muštravojamos“ ir pasidavė būtent folklorui. Dėl to į darbą einu kaip į šventę, o kolektyve stengiuosi sukurti tokią atmosferą, kad jis jaustų motyvaciją būti kartu ir kartu dainuoti.“

---

Kretingos rajono kultūros centro Baublių skyriaus vedėja, ansamblio „Kalnopė“ narė Verutė Keblienė:

– Džiaugiamės, turėdami talentingą, rūpestingą ir reiklią meno vadovę Kristiną Katauskienę. Folkloro ansamblio sėkmę lydi tai, kad susikūrė abipusis ryšys tarp vadovės ir dainininkių, susiformavo suvokimas dėl savo, žemaičių, tarmės išsaugojimo, stiprinimo ir puoselėjimo. Nuo praėjusio rudens susibūręs folkloro ansamblio dainininkių būrelis vis didėja. Repeticijos pralekia nepastebimai. Kristina kantri ir jautri kiekvienam ansamblio dalyviui, niekada negirdėjome nepasitenkinimo gaidelės ar kritikos. Ji visada ramiai pasako, kaip reikia tarti žemaitiškus žodžius, ko dar reikėtų, kad daina suskambėtų mūsų tarme. Nieko nėra nuostabiau, kaip dainuoti savąja tarme. Žemaičių folkloro dainos yra mums artimos, suprantamos, dainingos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas