Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Šalyno dvarą griauna kaimynų nesutarimai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
  • 2018-09-04
Kone visas Juozo Bružo gyvenimas prabėgo Šalyno dvare. Dabar čia belikę tik du šeimininkai, ir vyrui neramu, kad griūvanti kaimyno dalis nutemps ir jo namo dalį.

Vieni senieji dvarai jų dabartinių šeimininkų dėka atgiję, o kiti griūva, taip užbaigdami šimtmečius trukusią savo istoriją, – toks likimas tyko ir XVIII amžiuje tarp Nasrėnų ir Kalnalio, Kūlupio žemupyje, pastatyto kažkada garsaus Šalyno dvaro. Pusė dvaro rūmų yra nugriauta, o pusė likusios dalies smenga į žemę, paskui save tempdama ir Genovaitės bei Juozo Bružų būstą.

Tempia paskui save

„Pažiūrėkite, virsta išorinė kaimyno siena, medieną ėda grybas. Pūva ir smenga grindys, susmuksime ir mes sykiu“, – bėdojo griūvančią dalį pastato rodydami G. ir J. Bružai.

Ši namo dalis priklauso Kretingoje gyvenančiam Dainiui Kantakevičiui, kuris ją paveldėjo iš savo motinos, o šiai turtą užrašė dvare gyvenusi jos motina Justina Stonkienė.

„Girdėjom, kad D. Kantakevičius savąją namo dalį užstatė bankui, pasiėmė paskolą ir Kretingoj nusipirko butą, o mus paliko vargti. Su mumis Dainius nesitaria: atvažiuoja, bet nieko konkretaus nepasako. Žinom, kad jis tą griuveną norėtų parduoti už 4 tūkst. eurų, bet niekas nenori jam tiek mokėti. Siūlė mums ir mūsų sūnui, bet šis apžiūrėjo, kad už tiek neverta pirkti“, – kalbėjo sutuoktiniai.

Jiedu tvirtino, jog savąją namo dalį iš Savivaldybės nusipirkę 1996 metais, bet ne už čekius, kaip kiti, o už grynus pinigus – mokėję 626 litus.

G. ir J. Bružai sakė savąją dalį suremontavę prieš 4-erius metus – pakeitę stogą, langus. Tačiau šiandien jiems neramu, kad netvarkoma kaimyno dalis pradangins ir jų turtą. „Esame sujungti ir nėra išeities: arba tegul kaimynas tvarko savo turtą, arba tegul parduoda.“

Neišsiaiškina, kas pirks

Visai kitaip situaciją išdėstė „Pajūrio naujienų“ kalbintas D. Kantakevičius: „Mano namo pusė parduodama Bružų sūnui Arvydui, ir kaimynai tai žino. Arvydas man nori išsimokėti dalimis. Seniesiems Bružams 4 tūkst. eurų yra per brangu, o Arvydas su viskuo sutinka.“

Tačiau paklaustas, ar sandėris įformintas, atsakė, jog tarp jų tėra tik žodinis susitarimas. D. Kantakevičius taip pat neigė, jog savąją namo dalį yra užstatęs bankui.

Kūlupėnų seniūnė sakė žinanti apgailėtiną Šalyno dvaro padėtį: „Griūvant istoriniam pastatui, Savivaldybė turtinio nuostolio nepatyrė, bet nebeliko ir krašto paveldo. Tokia yra ir seniūnijos daugiabučių problema, kai vieni šeimininkai tvarkosi, o kiti – ne.“

G. ir J. Bružai sakė nenorintys pyktis su kaimynu, bet mano – jei paviešins, kad tapo kaimyno nerangumo įkaitais, galgi žmogus susiprotės ir rimtai pagalvos, ką daryti. „Griūva ir Dainiui priklausančios daržinės galas, bet bala nemato – joje negyvename“, – kalbėjo sutuoktiniai, realiai vieninteliai besirūpinantys tuo, kas šiandieną belikę iš kažkada garsaus Šalyno dvaro.

Buvo „pastatytas ant kortos“

Šalyno dvarą prieš 300 metų įkūrė Platelių dvaro savininkas prancūzų kilmės grafas Oktavijus Šuazelis, – tai buvo Šateikių dvaro palivarkas, arba ūkinis padalinys Klausgalvų, Klausgalvų-Medsėdžių bei Nasrėnų kaimų žemėms administruoti. Palivarką pavadino Išalynu, tačiau vietiniai gyventojai jį pervadino savaip – Šalynu. Grafui mirus, dvaras atiteko vienam išlaidžiam giminaičiui, kuris prasiskolinęs jį pardavė Lietuvos vokiečių baronui fon Šteinui. Šis dvarą pralošė kortomis, o pats nusišovė.

Dvarą iš turto paveldėtojų 1910 m. įsigijo bajoras Petrauskas ir padalijo jį dviem dukterims Irenai Petrauskaitei-Krikščiūnienei ir Jadvygai Petrauskaitei-Nainienei, – pastarosios vyras Jonas Nainys dirbo Kretingos apskrities vyriausiuoju gydytoju. Šioje sodyboje vaikystės vasaras tarpukariu leisdavo ir būsimas garsus šalies gydytojas antropologas, teismo medicinos ekspertas profesorius Vytautas Jonas Nainys.

1944 m. Šalyno dvaras buvo nacionalizuotas ir įkurtas Šalyno tarybinis ūkis, vėliau – pagalbinė Kūlupėnų it Salantų tarybinių ūkių gamybinė bazė, o po nepriklausomybės atkūrimo – Šalyno žemės ūkio bendrovė, kuriai iširus, statinius privatizavo jos pajininkai.

Griūva apleisti dvaro ūkiniai pastatai, statyti vokiečiams būdingu fakverko stiliumi.

Panaikino teisinę apsaugą

Neprivatizuota liko tik dalis rūmų, – ji atiteko Savivaldybei, nes buvusių dvaro savininkų palikuonys jos susigrąžinti nesiekė, o atsiėmė iš valstybės piniginę kompensaciją. Kadangi pajininkai dėl rūmų priežiūros nesutarė, statinys griuvo, Savivaldybė jai priklausančią dalį net 3-kart bandė parduoti aukcione, tačiau nesėkmingai. Ir galop 2012 m. ją visiškai nugriovė.

Savivaldybės atstovės ryšiams su visuomene Gintarės Benaitytės žiniomis, 1991 m. buvusios Šalyno dvaro sodybos, kurios plotas 12,5 ha, fragmentai įrašyti į istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. 1995 m. tai, kas išlikę dvare – griūvantys rūmai ir keli ūkiniai pastatai – buvo įtraukti į laikinąją kultūros paveldo apskaitą ir saugomi kaip registrinis kultūros paveldo objektas.

Šalyno dvarui buvo taikoma pradinė apsauga, todėl Savivaldybė privalėjo juo rūpintis. Tačiau nustatė, kad nykstančio rūmų-gyvenamojo namo nėra tikslinga remontuoti.

2013 m. Kretingos rajono kultūros paveldo vertinimo komisija panaikino teisinę Šalyno dvaro apsaugą, nes joje belikę tik fragmentai, turintys vertingų paveldo savybių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas