Į Rugsėjo 1-ąją – su rūpesčių našta

Naujas mokyklų ir vaikų darželių finansavimo modelis, ugdymo kaitos iššūkiai 2018–2019 metais, turima materialinė bazė – tai klausimai, kurie ramiai gyventi neleidžia nei rajono vadovams, nei ugdymo įstaigų direktoriams, galbūt dėl tos priežasties prieš šią Rugsėjo 1-ąją atsisakiusiems tradicinės šventinės konferencijos Kultūros centre ir nusprendusiems apsiriboti kukliu pasitarimu Savivaldybės posėdžių salėje.

Meras Juozas Mažeika ugdymo įstaigų vadovams linkėjo, kad visi iššūkiai, kurie laukia, būtų pakeliami jų pečiams, o sunkiau įveikiamas problemas kvietė spręsti kartu. „Savivaldybės durys visada bus atviros. Jei nepavyks išsiaiškinti čia, kreipsimės ir į ministeriją“, – žadėjo jis.

Damoklo kardas – virš mažųjų

Pasak mero Juozo Mažeikos, situacija nėra optimistinė, naujoji finansavimo tvarka ypač į nepatogią padėtį stato mažas ugdymo įstaigas. Švietimo ir mokslo ministerijos siekis bet kokia kaina išlaikyti arčiausiai mokinių namų esančias mokyklėles, nepasiteisino. „Kiekvienais metais ir mes kalbame apie Kalniškių pradinio ugdymo skyrių. Kuo toliau, tuo ten tampa problemiškiau: vienoje klasių besimokys tik du mokiniai“, – teigė J. Mažeika.

Jo žodžiais, rajono tarybos laukia didžiulė atsakomybė, nes bus sunku priimti sprendimus, susijusius su ugdymo įstaigų tinklo pertvarka bei tvirtinant klasių komplektus. „Jei norėsim išlaikyti tas klases, kuriose lieka daug laisvų vietų, tai trūkstamų lėšų dalį biudžete turės rasti Savivaldybė, antraip ministerija neskirs lėšų toje klasėje besimokantiems mokiniams“, – teigė jis. Meras akcentavo, kad mokinių rajone akivaizdžiai mažėja, ir tai esantis didžiulis skaudulys, nepriklausantis nuo Savivaldybės.

Bet, J. Mažeikos žodžiais, rajono taryba šiemet turės priimti ir daugiau nepopuliarių, pedagogų bendruomenėms nepatiksiančių sprendimų. Suskaičiavus lėšas, aiškėja, kad didesnės negu turėtų būti yra kai kurių įstaigų administravimo lėšos. Rugsėjį rajono taryba turės apsispręsti dėl didžiausio leistino pareigybių ugdymo įstaigose skaičiaus.

Reikės galvoti ir, kaip išgelbėti rajonui svarbią Kretingos technologijos ir verslo mokyklą, kurioje mokytis šiemet bepanoro tik apie 40 moksleivių, o išlaikyti šią mokyklą metams kainuoja apie milijoną eurų. Kaip savarankiška ši mokykla galėtų egzistuoti nebent tapusi ugdymo įstaiga su technologine pakraipa.

Turės gyventi iš tiek, kiek turi

Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas akcentavo, kad nuo šio rugsėjo biudžete nebeliks 7 proc. mokinio krepšelio solidarumo eilutės. Vadinasi, ugdymo įstaigos turės išgyventi iš joms skirtų lėšų, kito finansavimo šaltinio nebebus, nebent, esant ypatingai situacijai, Savivaldybės taryba priimtų atskirą sprendimą. V. Domarkas vylėsi, kad direktoriai ieškos resursų įstaigų viduje, esant reikalui, patys siūlys mažai vaikų turinčias klases jungti su kitomis klasėmis.

„Iki šiol jūs vis ateidavote su prašymais išlaikyti mažas klases. Nuo šiol šią praktiką reikės pamiršti, ypač, kai nelieka 7 procentų solidarumo lėšų, ir Savivaldybė daugiau, negu savo biudžete turite patys, jau nebegalės jų pridėti“, – aiškino V. Domarkas. Jis atkreipė dėmesį, kad šių metų rugsėjo – gruodžio mėnesiams trūksta per 274 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų, šį skaičių direktorius žadėjo nusiųsti Švietimo ir mokslo ministerijai – trūkstamas lėšas bandys gauti.

Savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo Gvido Jonausko teigimu, respublikos mastu mokymo reikmėms Švietimo ir mokslo ministerija šiemet iš valstybės biudžeto skyrė 630 mln. 619 tūkst. Eur ir dar 17 mln. žada pridėti. Mūsų rajono Savivaldybės dalis – 8 mln. Eur. Lėšos bus perskirstomos, kai rugsėjo 10 d. bus baigtas ugdymo įstaigų duomenų registravimas Mokinių registre. Vedėjas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad mokyklų ir darželių direktoriai itin kruopščiai suregistruotų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, mat jiems skiriamos gerokai didesnės lėšos negu kitiems mokiniams.

Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorius Julius Gindulis kėlė klausimą dėl švietimo pagalbos finansavimo metodikos. „Mūsų mokykloje mokosi per 800 mokinių, lėšų trūkstam tik švietimo pagalbai“, – sakė jis.

Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila teigė, kad ši problema yra žinoma visoje šalyje, Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vedėjų asociacija ketina kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją ir prašyti metodikos pakeitimų. „Švietimo pagalbos specialistų išties daugėja, nes labai daugėja problemiškų vaikų tiek mokyklose, tiek darželiuose“, – sakė jis.

J. Mažeika paragino nelaukti, kol kreipsis asociacija, o veikti patiems, rašyti ir į Švietimo ir mokslo ministeriją siųsti raštus. „Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai man skambino, teiravosi apie problemas, su kuriomis rajone susiduriame, to, apie ką kalbate, aš nežinojau“, – sakė J. Mažeika.

Lėšas lems klasės

Nuo ateinančių mokslo metų atlyginimai mokytojams bus pradėti skaičiuoti, kaip ir daugumai dirbančių žmonių – už etatą, nebe už atskiras valandas. Pagal naująjį modelį pedagogams bus galima atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus, ne vien tik už pamokas ir su jomis susijusią veiklą.

Anot A. Sungailos, nuo rugsėjo 1 d. ugdymo lėšos mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį ir tik dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas. „95 procentai lėšų, skiriamų mokyklai, priklausys nuo klasių ir tik 5 procentai – nuo mokinių klasėse skaičiaus“, – patikslino vedėjas.

Pasitarimo metu kolegos pasveikino ir kartu atsisveikino su 60-ąjį jubiliejų pasitikusiu nuo rugpjūčio pabaigos Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą paliekančiu direktoriumi Juliumi Ginduliu, palinkėjo jam pedagoginės sėkmės vadovaujant mokyklai gimtajame Klaipėdos rajone. J. Mažeika direktoriui įteikė Švietimo ir mokslo ministerijos bei Savivaldybės padėkos raštus, Švietimo skyriaus vedėjas A. Sungaila skyrė savo pasirašytą padėką, o puokštę rožių kolegų vardu padovanojo rajono Švietimo įstaigų direktorių tarybos pirmininkė Asta Burbienė.

Praėjusių metų spalio duomenimis, rajone dirbo 673 mokytojai. Vidutinis pedagoginio personalo amžius – 50 m. Šiuo metu trūksta: 4 ikimokyklinio ugdymo pedagogų,3 psichologų, tiek pat spec. pedagogų, 2 šokio mokytojų, 1 muzikos, po tiek pat biologijos, dailės ir technologijos, prancūzų kalbos, pradinio ugdymo, ekonomikos ir verslumo, etikos mokytojų, logopedo. Tačiau iki mokslo metų pradžios šie skaičiai gali labai pasikeisti, ugdymo įsitaigos specialistų ieško, atrankos vyksta.

• Rašyti komentarą (0)