Ūkininkai bijo: problema gali sprogti kaip bomba

Javapjūtė šiemet baigėsi maždaug trimis savaitėmis anksčiau, tačiau džiaugsmo žemdirbių akyse – nedaug: grūdų derlius Lietuvoje 25 proc. mažesnis, o Kretingos rajone jo negauta nė pusės. Nerimą kelia baimė sankcijų dėl neįvykdytų sutarčių su supirkėjais, o tiems ūkininkams, kurie pasiėmę dideles sumas paskolų, – dar ir su bankais. „Kol kas – štilis, tačiau problema netrukus smogs visa galia“, – neabejojo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus.

Pasak Antano Stonkaus, šiemet itin menką grūdų derlių užauginusių Kretingos rajono ūkininkų laukia nelengvos dienos: dėl įsipareigojimų nevykdymo sankcijomis grasina ir supirkėjai, ir bankai.

– Bet juk Žemės ūkio ministerija žemdirbius, dėl sausros ar liūčių netekusius dalies pajamų ir negalinčius laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, paragino kreiptis į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, išsiimti pažymas apie force majeure aplinkybės. Už 200 eurų kainuojančias pažymas, sakė, kompensuos.

– Mano nuomone, ministerija sudaro iliuziją, kad jai žemdirbiai labai rūpi. Juk dėl liūčių ir sausrų nuostolius taip pat buvo žadėję kompensuoti. Žinau mūsų rajone ūkininką, kurio 35 hektarai pasėlių iššalo, pražuvo. Žmogus tikėjosi kompensacijos iš 9 milijonų eurų Lietuvai skirtų europinių pinigų, o negavo nė cento, mat sugalvotos taisyklės, kurias reikėjo atitikti. Pavyzdžiui, kompensacinė išmoka buvo mokama tik už tą plotą, kuris neviršija ploto, apskaičiuojamo iš 2017, 2016 ir 2015 metais deklaruoto žieminių pasėlių ploto vidurkio atimant 2018 m. deklaruotą išlikusį žieminių pasėlių plotą. O ši pažyma, apie kurią diskutuojama, – būtų nebent dar vienas dokumentas ūkininkams su supirkėjais bylinėjantis teismuose. Be to, kalbama, kad pažymų apie force majeure jau ir nebeišduoda – esą prieš kreipiantis reikėjo nufotografuoti nukentėjusius pasėlius, o ne visi ūkininkai tai padarė.

– Ar ir Jums pačiam sankcijos gresia?

– Ne. Derliaus gavau mažiau kaip pusę, tačiau pasisekė, kad įsipareigojimų neturiu niekam. Bet nereiškia, kad man kitų žemdirbių reikalai nerūpi. Aš atstovauju visų mūsų sąjungos narių – tiek stambiųjų, kaip, tarkim, Virginijus Čėsna, tiek smulkiųjų, kaip Feliksas Barasa, kuris dirba kažin, ar didesniame negu 10 hektarų žemės plote, interesams.

Pernai Kretingos rajonas pateko tarp 12-os savivaldybių, kuriose pasėliai nukentėjo nuo stichinių liūčių ir potvynių. Kompensacijoms Europos Sąjunga skyrė per 9 mln. Eur. Skaudina, kad, pagal Briuselio taisykles, jos buvo skiriamos ne už jau nukentėjusius pasėlius, o už dėl gamtos sąlygų negalėtus pasėti žiemkenčius. Blogai žmogui, kai jam sako, jog pinigus jis gaus po metų.

– Kokių dar trūkumų matote žemės ūkio politikoje?

– Mano nuomone, žemės ūkio politiką apskritai reikia peržiūrėti, ji – iškreipta. Juk nenormalu, kai daugiabutyje gyvenantis žemės savininkas, nepasirašęs nei nuomos, nei panaudos sutarčių su žemdirbiu, pastarojo dirbamą plotą deklaruoja, pasiima išmokas, naudojasi „žaliuoju“ dyzelinu. Niekam nė motais, kad tas deklaruotojas neturi nei technikos, nei padargų žemei dirbti. Iš tikrųjų išmokos turi būti skiriamos tiems, kurie žemę dirba realiai.

Kiek žinau, Švietimo ir mokslo ministerija ugdymo įstaigoms numato gaires, metodikas, kaip dirbti mokyklose, mokyti vaikus. Žemės ūkio ministerija juk turi savo padalinius, kurie taip pat turėtų būti suinteresuoti nuolat skleisti naujausią informaciją, prognozuoti tendencijas, o, jei reikia, įspėti žemdirbius nesudaryti sutarčių.

Apskritai – Žemės ūkio ministerijos darbe pasigendu nuoseklumo. Neišeina iš galvos, kai Kretingoje lankydamasis ankstesnis žemės ūkio ministras iš tribūnos mus ragino atsisakyti grūdininkystės ūkių, iš bankų imti paskolas, statytis kompleksus ir auginti kiaules. O jei taip būtume padarę? Dabar ministerijos pozicija kita – siūlo sumokėti po 100 eurų už kiekvieną atsisakytą kiaulę.

Sąžiningumo pasigendame ir grūdų supirkimo įmonėse. Ūkininkai pastebi, kad, imdami grūdų mėginius, įmonių darbuotojai prietaisu baksnoja ne per atvežto derliaus piramidės vidurį, o į priekabos kampus, žinodami, kad ten šiukšlių nusėda daugiausiai. Tokius mėginių ėmimo metodus aš vadinu vagyste vidury baltos dienos. Manau, kad mėginių tyrimai turėtų būti atliekami viešiau, nes brangesnius maistinius grūdus paversti keliasdešimt eurų už toną pigesniais pašariniais labai paprasta. Nepatinka, kad Lietuvoje kaimas ir miestas supriešinti. Dažnas miestietis pasiduoda propagandai, kad gyvena blogai būtent dėl ūkininkų veiklos. Iki šiol nesiliauja kalbos, kad mes, žemdirbiai, nepakankamai valstybei mokame mokesčių. Iš dalies tai yra tiesa. Dėl to, kad turi savo nuomonę, kad yra drąsus, žemdirbių balsų dauguma Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku išrinktas Jonas Talmantas ir šiomis dienomis antai Vyriausybės prašė, kad žemdirbiams mažesni būtų gyventojų pajamų bei „Sodros“ mokesčiai. Ne todėl, kad nenorime jų mokėti, o kad neįstengiame. Kažkodėl daugelis ūkininkus įpratę vertinti pagal turimo automobilio markę, o nepagalvoja, kiek tie žmonės dirba pluša, kokias sumas paskolų, už kurias turi mokėti kreditus, iš bankų yra pasiėmę.

– Bet kodėl žemdirbiai turi būti išskirtinė kasta visuomenėje? Juk su rizikomis ne mažiau susiduria, nuostolių taip pat patiria ir verslininkai, tačiau jokių kompensacijų ar lengvatų jiems niekas nė negalvoja atkišti?

– Kartą ir aš per televiziją girdėjau, kaip tūlas žemdirbį palygino su bandeles kepančiu verslininku. Bet juk kepėjas bandeles kepa iš ūkininko užaugintų sumaltų grūdų! Ir jei tąkart iškepti nepavyko – tai tik vienos dienos ar vienos savaitės nesėkmė... O žemdirbiui stichijos yra visų metų nelaimė. Kitų šaltinių pragyventi jis neturi. Kad ir šiemet – neprikūlėm, negavom pajamų – iš ko tuos mokesčius mokėti?

– Jei į Ūkininkų sąjungos reikalavimus – pratęsti mokesčių lengvatas, suteikti trejų metų mokesčių atostogas startuojantiems ūkininkams – nebus atsižvelgta, ūkininkams vadovaujantis J. Talmantas grasina protesto akcijomis. Ar kretingiškiai palaikytumėte?

– Kol kas tai yra tik diskusijos. Nemanau, kad protestai vyks.

• Rašyti komentarą (6)