Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nelaimės anatomija: kokių taisyklių negalima pamiršti

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-08-14
Nors į vietą atskubėjo greitosios medicinos pagalbos medikai, tačiau jie jau niekuo padėti negalėjo iš vandens ištrauktam vyrui – teliko konstatuoti jo mirtį.

Nerimsta svarstymai ir kalbos, kokiomis aplinkybėmis praėjusią savaitę Kretingoje, žmonių vadinamame trečiajame tvenkinyje,nuskendo 1962 m. gimęs kretingiškis. Nors kartu buvę du vyrai neslėpė, kad jie vartojo alkoholio, tačiau jiems apmaudžiausia buvo tai, kad draugo puolė gelbėti išsyk, vos pastebėję, kad šis nebeišnyra, tačiau nesėkmingai.Tad dar kartą: kaip elgtis, kad panašios nelaimės būtų išvengta, ir ką daryti jai ištikus?

Bendrasis pagalbos centras pranešimą apie tai, kad skęsta žmogus, gavo rugpjūčio 9 dieną 16.54 val. – į vietą buvo išsiųstos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Klaipėdos ir Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, skubios medicinos pagalbos medikai, policijos pareigūnai.

Narai iš karto rado skenduolį, kuris buvo paniręs 3 metrų gylyje 5 metrų atstumu nuo kranto, tačiau greitosios medicinos pagalbos medikai jau niekuo negalėjo padėti – nuo pranešimo apie įvykį iki kūno iškėlimo iš vandens buvo praėję apie pusę valandos.

Nelaimės sukrėsti du velionio bičiuliai atvirai sakė, kad apimti streso, jie netiksliai specialiosioms tarnyboms nurodė vietą, o vėliau, susivokę, nubėgo dar kartą pasitikrinti artimiausios gatvės pavadinimo ir vėl paskambino Bendrajam pagalbos centrui.

Išsyk puolė gelbėti

Vieta iš tikrųjų buvo sunkiai apibūdinama ir slepiama krūmokšnių, ji – netoli Grafų Tiškevičių ir M. Daujoto gatvių sankryžos, tolėliau nuo populiariųjų maudyklų.

Pasak žuvusiojo bičiulių, būtent čia velionis mėgdavo ateiti pažvejoti – meškerę jis buvo užmetęs ir šįkart. Vyrai neslėpė ir to, kad, laukdami laimikio, jie kurį laiką vartojo alkoholinius gėrimus.

„Dėl visko kaltas alkoholis“, – tiesiai šviesiai prisipažino nelaimės liudininkai, nenutylėję ir to, kad jie visi, nors ir buvo neblaivūs, maudėsi tvenkinyje – tik, atsargumo dėlei, stengėsi nebristi giliau kaip iki juosmens.

Pašnekovai sakė matę, kaip jų bičiulis, nuėjęs maudytis, panėrė po vandeniu buvo matyti, kaip jis plaukia tvenkinio vidurio link, kaip apsisuka grįžti atgal, o tada ėmė nerti gilyn. Susijaudinę, kodėl neišneria, draugai šoko į vandenį jo ieškoti, tačiau nesėkmingai – nors taikytasi ten, kur kilo vandens burbulai, tačiau vis negalėjo užčiuopti, kur vyras yra.

Tik sykį vienas jų koja lyg ir palietė kūną – geriau plaukti mokantis bičiulis tuoj pripuolė į tą vietą, bet nieko nebeužgriebė.

Vietoj pagalbos – pasišaipė

„Mes buvome neblaivūs, bet viską labai aiškiai suvokėme – supratome, kad paieškoms jau praėjo per daug laiko, kad žmogus vis dar išbūtų gyvas po vandeniu. Išlipame į krantą ir vėl puolame į vandenį, nors ir suprantame, kad nebeišgelbėsime gyvybės, – košmariškas minutes prisiminė vienas įvykio dalyvių. – Girdėdavau pranešimus, kaip skęsta žmonės, tačiau niekad neįsivaizduodavau, kaip tai realiai gali nutikti. Ir čia staiga – panėrė ir nebeiškilo. Nuskendo tarsi lygioj vietoj.“

Šis pašnekovas pasakojo esąs geras plaukikas – yra buvęs vadinamąjį trečiąjį tvenkinį perplaukęs išilgai. Nors ir suprato, kad alkoholis paveikė jo gebėjimą gerai plaukti, tačiau vis tiek neabejojo, ar šokti į vandenį.

„Aišku, rizikavome, ir patys galėjome nuskęsti, bet jau geriau taip – bent jau žinai, kad viską padarei, kas tą akimirką buvo įmanoma. Kaip kitaip po to galėtum gyventi“, – sakė vyras.

Jam ir kitam bičiuliui įsiminė ir tai, kad tą akimirką, kai puolė gelbėti savo draugo, jie šūkčiojo netoliese buvusiam maždaug 9 paauglių būreliui, kad skęsta žmogus, kad ateitų į pagalbą. „Kažkas iš jų pasakė: ai, jau vis tiek nebepadės. Ir jie daugiau nereagavo, vėliau tik atėjo pafilmuoti telefonu“, – pasakojo vyrai.

Identifikuoti vietos automatiškai negalėjo

Po šios tragedijos visuomenė vėl ėmė kelti klausimą, ar Bendrasis pagalbos centras (BPC) nemato skambinančiojo buvimo vietos – ši funkcija būtų pravertusi, nes pirmą kartą nelaimės vieta buvo pranešta klaidingai.

Bendrasis pagalbos centras pateikė žemėlapį, kuriame aiškiai matyti, kad skambinusiojo buvimo zonos spindulys aprėpė ne tik patį tvenkinį, bet ir gan didelę aplinkinę teritoriją. Todėl šiuo atveju žodinė informacija apie nelaimės vietą buvo svarbiausias šaltinis.

„Norėtume pabrėžti, kad Bendrasis pagalbos centras nenustatinėja skambinančio asmens buvimo vietos. Apytikrę skambinančiojo vietą nustato ir Bendrajam pagalbos centrui duomenis perduoda mobiliojo ryšio operatoriai (t. y. Telia, Tele2, Bitė) pagal mobiliojo telefono prisijungimą prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (bokšto), – „Pajūrio naujienoms“ paaiškino BPC atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė. – Minimu atveju Kretingoje Tele2 perduotos skambinančiojo buvimo zonos spindulys siekė 1 tūkst. 44 metrų: aprėpė ne tik patį tvenkinį, bet ir gan didelę aplinkinę teritoriją. Todėl, norint nustatyti tikslesnę įvykio vietą, privažiavimo kelius, buvo labai svarbi skambinančiojo suteikta informacija.“

Be to, pasak V. Juozevičiūtės, sprendžiant iš gautų duomenų, galima spėti, kad skambinusio asmens telefonas buvo neišmanusis. Jei skambinama išmaniuoju telefonu su atnaujinta „Android“ arba „iOS“ operacine sistema, yra galimybė gauti tikslesnius vietos nustatymo duomenis, kuriuos BPC perduoda pats telefono aparatas. „Ši technologija, kai telefono aparatas pagal GPS, Wi-Fi arba mobiliojo ryšio GSM/3G siųstuvų radijo signalus nusistato savo buvimo vietą ir jos koordinates, koduota SMS žinute automatiškai išsiunčia numeriu 112, kol kas naudojama tik dešimtyje pasaulio šalių, ir Lietuva yra viena jų. Kitos šalys – tai Jungtinė Karalystė, Estija, Austrija, Islandija, Belgija, Airija, Suomija, Slovėnija ir Naujoji Zelandija“, – teigė V. Juozevičiūtė.

Svarbiausia – žodinė informacija

V. Juozevičiūtė tvirtino, kad, nepaisant šių Lietuvoje įdiegtų pažangių technologijų, jomis gaunami duomenys naudojami tik kaip pagalbinė priemonė, o pagrindinis informacijos šaltinis apie nelaimės vietą yra pats skambinantysis. Taip nutiko ir aptariamos nelaimės Kretingoje atveju.

„Taip, skambinęs vyras iš tiesų klaidingai nurodė nelaimės vietą, bet, manau, jog šiuo konkrečiu atveju kaltas buvo ne tiek jo patirtas stresas, kiek alkoholis – skambinęs vyras akivaizdžiai buvo neblaivus ir nelabai gerai orientavosi aplinkoje, – teigė V. Juozevičiūtė, kuri perklausė pokalbių įrašus.–Todėl pirmas patarimas gamtoje poilsiaujantiems žmonėms galėtų būti neužsimiršti ir saikingai vartoti alkoholį, o jei jau taip atsitiko, kad buvo jo padauginta, prašyti blaivesnių aplinkinių pagalbos, kad jie paskambintų numeriu 112.“

V. Juozavičiūtė paaiškino, kad numeriu 112 skambinantis žmogus turi kaip įmanoma labiau susikaupti ir pasistengti kuo tiksliau nurodyti įvykio vietą: pasakyti rajono, seniūnijos, kaimo, gatvės pavadinimą. Tais atvejais, kai nėra galimybių tiksliai įvardinti adreso, reikėtų pateikti kitus orientyrus: matomus objektus (pvz., vandens bokštas, karjeras, upė), kelio ženklus, nuorodas.

„Kai vykstama ilsėtis į kaimo turizmo sodybas, prie ežerų, taip pat reikėtų įsidėmėti vykimo maršrutą, išsiaiškinti vietovių ir ežerų pavadinimus. Labai praverčia GPS koordinatės, jei pagalbą kviečiantis žmogus gali jas nustatyti savo išmaniuoju telefonu ir padiktuoti skubios pagalbos skambučių operatoriui“, – patarė V. Juozavičiūtė.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad į pagalbą skubančios tarnybos vyksta autotransportu, todėl labai praverstų, jei skambinantis žmogus galėtų nusakyti privažiavimo kelius, jei jų nėra – ateitų pasitikti tarnybų.

Maudynės girtam – mirtinai pavojinga

Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas ir Palangos miesto bei Šventosios gelbėjimo tarnybų vadovas Jonas Pirožnikas teigė, kad įsivaizdavimas, jog nuskęsti galima tik ten, kur gilu, yra klaidingas.

„Pagal statistiką žmogui užtenka gauti 200 g vandens – ir jis gali užspringti, vandens gali patekti į plaučius, žmogus nebegali kvėpuoti, gauna dar kitą gurkšnį vandens ir viskas. Po 5 min. žūsta smegenys, nes negavo deguonies“, –paaiškino J.Pirožnikas

Sužinojęs, kad Kretingoje nuskendęs žmogus galėjo būti neblaivus, J. Pirožnikas išsakė kategorišką nuomonę – lipti į vandenį pavartojus alkoholio mirtinai pavojinga. „Yra patarlė, kad girtam jūra– iki kelių. Išgėrus atsiranda drąsos, tačiau mažėja gebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, žmogus skęsdamas nebesusigaudo, nesupranta, ką daryti, jo reakcija sulėtėjusi, elgsena neadekvati. Eiti maudytis girtam lygiai taip pat pavojinga, kaip ir vairuoti automobilį,“– sakė J. Pirožnikas.

Jis įsitikinęs, kad ir tie, kurie mato, kad neblaivus asmuo rengiasi eiti maudytis, privalo elgtis atsakingai ir jį sulaikyti.

Kaip gelbėti skęstantįjį

J. Pirožnikas priminė, kad, puolant gelbėti skęstantįjį, būtina jam ką nors paduoti – kamuolį, tuščią butelį, pagalį ar bet ką kita – nors ir kelnių diržą. Kretingoje, vadinamojo trečiojo tvenkinio maudyklose, seniau kabėdavo gelbėjimosi ratas, kurį būtų pravartu panaudoti nelaimės atveju, tačiau ilgapirščiai nugvelbė ir jį, ir jo vieton vis pakabinamus naujus gelbėjimo ratus. Šiemet iš viso Kretingos miesto seniūnijos prižiūrimame paplūdimyje pavogti 4 gelbėjimosi ratai.

Kretingos greitosios medicinos pagalbos tarnybos vyresnioji skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė Zita Gaudutienė priminė, kad iš vandens ištraukus skęstantįjį visų pirma reikia išvalyti burną, apžiūrėti liežuvio padėtį, ar jis nėra užkritęs, o tada, jei žmogus nekvėpuoja, pasirengti daryti dirbtinį širdies masažą.

Jis daromas taip: atlošiama galva, kad atlaisvėtų kvėpavimo takai, ir, jeigu gaivinama dviese, vienas žmogus atlieka 30 krūtinės ląstos paspaudimų, sudėjęs vieną ranką ant kitos, o kitas, laikydamas užspaustas nosies šnerves, 2 kartus įpučia oro į burną.

Jeigu gaivina vienas žmogus, pirma jis daro 30 paspaudimų, o tada – 2 įpūtimus.

O ką daryti, jei pats jauti, kad vandenyje skęsti? Pirmiausia, pabrėžė J. Pirožnikas, būtina išlaikyti blaivų protą ir nepulti į paniką, stengtis laikytis ant vandens, mojuojant parodyti kitiems, kad reikia pagalbos.

Jei maudomasi jūroje ir pajuntama, kad neša srovė, J. Pirožnikas patarė tam nesipriešinti ir neeikvoti jėgų – reikia stengtis tik išsilaikyti vandens paviršiuje. „Srovė neša 10-15 metrų ir paskui nueina į gilumą, tada ir galima sugrįžti atgal į krantą, – teigė J. Pirožnikas. – Tačiau ši taisyklė – tik plaukikams. Tiems, kurie nemoka plaukti, siūlyčiau išvis nelįsti į vandenį giliau, kaip iki kelių – atsigulti, pasėdėti, paprašyti, kad tie, kurie moka plaukti, pasaugotų arba palaikytų už rankos.“

Baltijos jūros paplūdimiuose, kur budi gelbėtojai, būtina paisyti iškabintų vėliavų taisyklių: geltonos spalvos reiškia, kad maudytis pavojinga, raudonos – maudytis draudžiama.

Iki vakar dienos Palangos ir Šventosios gelbėtojai išgelbėjo 26 skendusius žmones. Jūroje nuskendo vienas asmuo – keturiolikmetis, kuris maudėsi laukiniame, gelbėtojų neprižiūrimame paplūdimyje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas