Tikslas – kad keturi teismai dirbtų kaip vienas

Kretingiškis teisėjas Erikas Jurgutis Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu į Plungės apylinkės teismo pirmininko pareigas 5 metams paskirtas nuo liepos 3 dienos, tačiau realiai jis jas pradėjo eiti praėjusią savaitę – vos sugrįžęs iš atostogų. Po teismų reformos E. Jurgutis lieka dirbti Kretingos teismo rūmuose, ten, kur iki reformos dirbo Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininku, tačiau dabar jam tenkanti atsakomybė yra kur kas didesnė: po reformos Kretingos, Skuodo ir Plungės rajonų bei Palangos miesto apylinkių teismai tapo vienu dariniu – Plungės apylinkės teismu.

Naujasis Plungės apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis teigė sieksiąs, kad visuose keturiuose teismo rūmuose – Plungėje, Kretingoje, Palangoje ir Skuode – veiktų ta pati interesantų aptarnavimo tvarka, stengiantis, kad jiems būtų kuo patogiau ir paprasčiau įteikti dokumentus, gauti informacijos apie bylos eigą.

– Kodėl ryžotės kandidatuoti į Plungės apylinkės teismo pirmininko postą?

– Taip nusprendėme draugiškai kartu su kolega teisėju Vaidu Gasiūnu, kuris iki teismų reformos ėjo Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas. Įgyvendinus teismų reformą, kolega pretendavo į Plungės apylinkės teismo vadovo postą, bet konkursas du kartus neįvyko. Pasitarėme, kad negali tokia neapibrėžta situacija taip ilgai tęstis ir kažkam reikia imtis atsakomybės, tad paskutinį kartą kandidatavome jau abu – ir į pirmininko, ir į pirmininko pavaduotojo pozicijas. Dėl to, kad pirmininku tapau aš, o ne Vaidas Gasiūnas, kuris paskirtas pirmininko pavaduotoju, mudviejų santykiai nepasikeitė – konkurso metu nesijautėme konkurentai, abu draugiškai sutariame, tad tikiu, kad ir darbas bus sklandus.

– Kokie pirmieji ir svarbiausi darbai Jūsų laukia?

– Praėjusią savaitę kartu su pavaduotoju Vaidu Gasiūnu vykome į Plungės apylinkės teismo Plungės, Palangos ir Skuodo rūmus, kad susipažintume su kolektyvu. Su teisėjais esame seniai pažįstami, nes susitinkame mokymuose, kituose darbiniuose susitikimuose, tačiau administracijos, sekretoriato, ūkio dalies darbuotojai man – nauji žmonės. Didžiausias iššūkis – suburti kolektyvą komandiniam darbui. Leisti suprasti darbuotojams, kad dabar esame viena įstaiga, negalime veikti lyg keturi atskirai teismai, kaip buvo iki reformos. Tad pirmasis uždavinys ir bus suvienodinti darbo praktiką – kad bet kuriuose rūmuose žmogus būtų aptarnaujamas vienodai. Iki šiol kiekvienas teismas dirbo pagal savą vidinę tvarką – ji neprieštaravo įstatymams, tiesiog kiekvienas rinkosi tai, kas kuriam buvo patogiau. Dabar reikia sukurti bendrą darbo sistemą, kad viskas vyktų kuo sklandžiau, suderinant visų rūmų vidinius teisės aktus ir t.t. Turėsime daug darbo ir dėl to, kad teismų reforma buvo įgyvendinta nuo šių metų sausio, o nuolatiniai vadovai paskirti tik dabar, tad per tą laiką susikaupė neišspręstų klausimų.

– Kaip Jūs pajėgsite, būdamas Kretingoje, vadovauti teismo rūmams, esantiems Palangoje, Skuode, Plungėje?

– Mano funkcijos yra koordinuoti darbą, o juk kiekvienuose rūmuose dirba darbuotojai, kurie yra atsakingi už savo sritis. Turime vidinį interneto ryšį, bendrą duomenų bazę, kurioje matau visus teismo gaunamus dokumentus – dėl to, kad kasdien nesimatysiu su kai kuriais darbuotojais, neįžvelgiu jokios problemos, juk šiais laikais daug ką galima išspręsti ir nuotoliniu būdu. Kol kas planuoju vieną kartą per savaitę važinėti į Plungę, pagal poreikį vykti ir į kitus teismo rūmus – tiesiog daugiau darbo yra pradžioje, o vėliau sistema įsivažiuos. Be to, man nereikės rūpintis teismo ūkiniais reikalais, nes jie priskirti kanclerio kompetencijai. Tokia ir buvo reformos prasmė – kad pirmininkas būtų atsakingas tik už klausimus, susijusius su bylomis: bylų nagrinėjimu, bylų sujungimas ar išskyrimu, teisėjo nušalinimas nuo bylos, kontrolė, kad bylos nebūtų vilkinamos ir pan. Mudviejų su pavaduotoju atliekamas administracinis darbas sudarys tik apie 20-30 procentų mūsų darbo, nes abu ir toliau nagrinėsime mums priskirtas bylas, kaip ir visi kiti teisėjai.

– O kaip bus organizuojamas gyventojų priėmimas?

– Gyventojus priimsiu čia, Kretingoje, pagal numatytą grafiką. Su plungiškiais priėmimo valandą galėsime suderinti per tas dienas, kuomet aš atvyksiu į vietą. Tačiau jei tik toks poreikis bus – susitikimus neteisiniais klausimais galėsime surengti ir su gyventojais Palangoje ir Skuode. Tačiau nesinori dirbtinai nustatyti budėjimo valandų kiekviename mieste, kad nesulaukus nė vieno interesanto būtų tik tuščiai eikvojamas laikas.

– Teismų reforma jau įvyko. Kaip manote, ar ji pasiteisins?

– Sujungus 49 teismus į 12, teismo rūmų skaičius šalyje nepasikeitė – teismo paslaugos ir toliau išliko prieinamos tose vietovėse ir patalpose, kur ir buvo. Pasikeitė tik administravimas. Apylinkių teismai kaip buvo iki reformos, taip ir dabar, yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias, civilines, administracinių teisės nusižengimų bylas, kurios yra priskirtos įstatymais. Sujungus mažesnius apylinkių teismus, atsirado galimybė suvienodinti žmonių aptarnavimo tvarką ir teisėjų darbo krūvį. Jau galiu pranešti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu nuo rugsėjo 10 dienos iš Skuodo rūmų vienas teisėjo etatas perkeliamas į Palangos rūmus. Taigi Skuode liks 2 teisėjai, o Palangoje – 4. Šis sprendimas priimtas atsižvelgus į darbo krūvius ir bylų sudėtingumą Palangoje ir Skuode. Tolygiau paskirsčius darbo krūvį, laimės ir žmonės, nes jų bylos bus greičiau išnagrinėtos. Be to, dabar gyventojai bet kuriuose Plungės apylinkės teismo rūmuose gali paduoti dokumentus, kurie skirti kitiems rūmams. Pavyzdžiui, jei žmogus gyvena Palangoje, o jo byla turi būti nagrinėjama Kretingos rūmuose, jam nebereikia vykti į Kretingą ir ten paduoti reikalingus procesinius dokumentus – tai jis gali padaryti savo miesto – Palangos – rūmuose. Šie jo pateikti dokumentai bus pristatyti į tuos rūmus, kuriuose bus nagrinėjama byla. Žinoma, visada išlieka galimybė naudotis ir elektroninių paslaugų portalu e.teismas.lt, kur taip pat galima pateikti dokumentus bet kuriems teismo rūmams.

– Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ paskelbė, kad birželio pabaigoje-liepos pradžioje vykusios apklausos duomenimis, 49 proc. apklaustų suaugusiųjų teigė pasitikintys šalies teismais, o priešingai tvirtinančių buvo 41 proc. Skelbiama, kad tai yra aukščiausias pasitikėjimo teismais rodiklis nuo 1996-ųjų. Kaip tai vertinate?

– To priežastis – didesnė teismų komunikacija. Mano nuomone, apie tai, kad teismai yra korumpuoti ir pan., kalbėdavo tie, kurie iš tiesų patys su teismais nebuvo susidūrę ir vadovaudavosi gandais. Teismams tapus atviresniems, visuomenė turi galimybę matyti, kaip vyksta procesas, savo bylas sekti elektroninėje bazėje, lengviau ir paprasčiau teismui pateikti dokumentus, o ir patys teisėjai dabar komentuoja savo priimtus sprendimus ir nuosprendžius bylose. Visa tai didina žmonių pasitikėjimą teismais ir supratimą, kaip iš tiesų jie dirba.

– Jūsų darbas atsakingas ir įtemptas. Kaip atsipalaiduojate?

–Daug skaitau– dažniausiai renkuosi istorines, psichologines, o mėgstamiausias autorius yra japonų rašytojas Haruki Murakami, kurio visos lietuviškai išleistos knygos yra mano bibliotekoje. Taip pat laisvalaikiu mėgstu keliauti, sportuoti.

Faktai

Plungės apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis teisininko kvalifikaciją įgijo Vilniaus universitete.

E. Jurgutis turi daug teisinio darbo patirties: 1996–2004 m. jis Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje dirbo stažuotoju, prokuroru, vyr. prokuroro pavaduotoju; nuo 2004 metų yra Kretingos rajono apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų) teisėjas, šiam teismui vadovavo nuo 2012 metų iki 2017-ųjų.

• Rašyti komentarą (0)